Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3059-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-18
Bylos Nr.
e1-3059-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3059-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17346-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. J. (R. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 226 straipsnio 5 dalį, 227 straipsnio 4 dalį 68 MGL (3400 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta laiku, Vilniuje, Gariūnų g., šalia Gariūnų turgavietės, iš automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė automobilį Renault Premium 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pridavė į metalo laužo supirktuvę, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad savo krovininį automobilį laikė Gariūnų gatvėje, aikštelėje. Taip pat toje aikštelėje stovėjo ir dar vienas krovininis automobilis Renault Premium 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kam priklausė minėtas krovininis automobilis, jis nežinojo, stovėjo nenaudojamas taip pat nuo kokių 2015 m. Automobilio būklė buvo prasta, langai suskilę, aplink jį primėtyta įvairių šiukšlių, jis buvo surūdijęs ir pan. Todėl 2021 m. kovo mėn. pradžioje, kovo 1 arba 2 dienomis, nutarė utilizuoti tą nenaudojamą krovininį automobilį Renault Premium 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi galvojo, jog šis niekam nepriklauso, stovi nenaudojamas, teršia aplinką ir pan. Nutempė jį į artimiausią metalo laužo supirktuvę (pavadinimo neprisimena), netoli pačios aikštelės Gariūnuose, ir pridavė ten dirbusiems žmonėms. Už priduotą automobilį gavo 1300 Eur, šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Po kokių 3 savaičių paaiškėjo, kad minėtas automobilis turėjo savininką, ne kartą bandė bendrauti ir atlyginti savininkui žalą, tačiau niekaip nepavykdavo jiems susitikti dėl savininko užimtumo. Būtų žinojęs, kad minėtas automobilis kažkam priklauso, būtų nejudinęs jo. Galvojo, kad padarys gerą darbą ir utilizuos seną nenaudojamą automobilį, tačiau gavosi atvirkščiai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Atlyginti žalą nukentėjusiajam pasižadėjo savaitės laikotarpyje (el. b. l. 137–139, 157–159).

Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nupirko įmonei automobilį Renault Premium 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo naudojamas, tačiau įmonės vardu neperregistruotas. Po kiek laiko nusipirkęs kitą automobilį, šį paliko stovėti Gariūnų gatvėje, šalia Gariūnų turgavietės, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kažkurį laiką automobilis stovėjo nenaudojamas, paliko ji atsarginėms detalėms. 2021 m. kovo 1 d. automobilis dar stovėjo aikštelėje, o 2021 m. kovo 4 d. dingo. Apvažiavo šalia esančias metalo laužo supirktuves ir rado savo automobilį metalo laužo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Administracijai pasakė, kad automobilis Renault Premium yra jo, kad jis jo į metalo laužą nepridavinėjo, kad jie su automobiliu nieko nedarytų ir neutilizuotų. Jam davė kontaktus asmens, kuris atvežė šį automobilį į metalo laužą teigdamas, kad tai jo automobilis. To asmens vardas R.. Susisiekė su juo ir paaiškino, kad automobilis yra jo, o R. J. teigė, kad automobilį su draugu nusipirko, turi pirkimo–pardavimo sutartį. Tuomet jam pasiūlė susitikti ir išspręsti kilusią problemą. Su R. J. susitikti negalėjo, nes kovo 8 d. susilaužė ranką. 2021 m. birželio 29 d. apsilankius metalo laužo supirktuvėje, automobilis dar buvo ten. Pradėjus fotografuoti savo automobilį, prie jo priėjo darbuotojas su pretenzijomis, ką jis čia daro. Paaiškino jam visą situaciją ir vėl išdėstė, kad automobilio utilizuoti negalima. Policijos tuo metu nekvietė, nes su darbuotojais susitarė, kad jam nebus jokių problemų atvažiuoti ir paimti reikiamas automobilio detales. Lapkričio 25 d. nuvažiavus į supirktuvę, automobilis dar buvo ten. 2022 m. balandžio 27 d. nuvažiavo į supirktuvę nusiimti detalių, automobilio jau nebuvo. Užėjus į administraciją, buvo iš ten išprašytas, tuomet paskambino bendruoju pagalbos centro skambučiu ir užregistravo įvykį. Po skambučio į policiją R. J. susisiekė su juo, jie susitiko. Paaiškino šiam, kad atsiskaitytų už automobilį. Šis jam pasakė, kad už du automobilius gavo 2600 Eur ir pasiūlė jam 1000 Eur. Jis atsakė, kad suma neatitinka automobilio kainos, priduoto į metalo laužą kaina atitinka 3600 Eur ir kad apie vagystę pranešė policijai. Tuomet šis pasakė, kad paskambins draugui ir su juo susisieks, tačiau nesusisiekė (el. b. l. 13–15).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), administratore–kasininke. 2020 m. pavasarį, datos tiksliai neprisiminė, į administracinį pastatą užėjo aikštelės vadovas ir paaiškino, kad atsirado krovininio automobilio, kuris atvežtas į jų aikštelę, savininkas, jis buvo pasipiktinęs ir jai paaiškino, kad paskambintų automobilį atgabenusiam asmeniui R. J., kuris yra pastovus jų klientas. Ji atsakė, kodėl šiam turėtų skambinti, jeigu vadovai patys su R. J. tarėsi ir atgabeno šį automobilį. Po pokalbio su vadovu paskambino R. J. ir paklausė, kaip suprasti, atsirado automobilio savininkas. Šis jai atsakė, kad nesinervintų, viskas bus gerai, nes keli savininkai nepasidalino automobilio. Tuo ir baigėsi. Kiek prisiminė, automobilis Renault, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotas kaip metalo laužas, nes nebuvo automobilio dokumentų, vadovo leidimu buvo pastatytas aikštelėje. 2020 m. vasarą į metalo laužo supirktuvę atėjo kažkoks vyras ir pradėjo krapštytis prie krovininio automobilio, stovinčio aikštelėje. Kažkuris iš darbuotojų paklausė jo, ką jis daro. Tuomet jis, atėjęs į administracinį pastatą, pradėjo aiškinti, kad čia jo automobilis ir kad jis susitarė su kažkokiu vyru, kaip vėliau paaiškėjo, su aikštelės vadovu, kad ateis ir nuims detales nuo to automobilio. Jam atsakė, kaip jų aikštelėje gali būti svetimas automobilis, nes aikštelėje laikomi automobiliai, kurie priduoti į metalo laužą. Jis atsakė, kad čia jo automobilis, jis turi automobilio dokumentus ir kad praneš policijai apie vagystę. Tuomet prisiminė pavasario įvykį kaip buvo atgabentas šitas automobilis. Paprašė, kad jis paliktų savo kontaktus, kad ji galėtų išsiaiškinti, kame čia reikalas ir jam praneš. Paskambino R. J. ir paklausė, kaip reikalai dėl šito automobilio, nes vėl atėjo žmogus ir jai grasina, kad iškvies policiją, nes ji pavogė jo automobilį. Šis atsakė, kad su automobilio savininku viskas aptarta, tik savininkas neranda laiko susitikti. Po kiek laiko į aikštelę vėl trečią kartą atėjo tas vyras ir pradėjo ją gąsdinti, kad iškvies policiją. Ji atsakė, kad ji pati iškvies ir, kad pasiimtų savo automobilį, nes pas juos aikštelė nesaugoma arba paprašys vyrų, kad išvarytų automobilį už vartų. Jis išėjo ir nepaėmė savo automobilio. 2022 m. balandžio mėn. iš aikštelės turėjo būti išvežamas metalas į pagrindinę įmonės aikštelę. Paskambinusi dar kartą R. J. paklausė, ar galima išvežti Renault automobilį, šis patikino, kad su savininku susitarė ir galima vežti, tik dar savininkas iš „Regitros“ negali išimti dokumentų, nes neturi laiko. Tuomet automobilis buvo išgabentas. Kai jau automobilis buvo išvežtas iš aikštelės, vėl atėjo tas vyras, paklausė kur jo automobilis, ji atsakė jam, kad tegu aiškinasi su R. J. (el. b. l. 39–41).

2022 m. gegužės 5 d. S. J. pareiškime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 1–7).

2022 m. gegužės 17 d. vyresniojo tyrėjo M. P. (M. P.) tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, prieš metus iš Gariūnų turgaus aikštelės buvo pavogtas pranešėjo automobilis Renault Premium, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos. Automobilis galimai buvo nuvežtas be leidimo į Gariūnų metalo supirktuvę, ir utilizuotas (el. b. l. 26–30).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas pagrobė automobilį. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. byloje nurodytu metu ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė automobilį.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje pavogęs kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo S. J. parodymai, jo pareiškime nurodytos aplinkybės apie pagrobtą automobilį, taip pat liudytojos V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be kita ko, kaltinamojo kaltę įrodo ir 2022 m. gegužės 17 d. vyresniojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuoti duomenys.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. J. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta automobilio vagystė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 173–174).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nors anksčiau teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo išnykusį teistumą, po nusikalstamos veikos padarymo trauktas baudžiamojon atsakomybėn (el. b. l. 140–149), iki ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. l. 44–49, 61–70), vykdantis individualią veiklą (el. b. l. 59–60). Byloje nėra duomenų, kad R. J. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros: 1) įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.

R. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurį R. J. atlygino (el. b. l. 89–91, 175). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. J. civilinio ieškinio nutrauktinas.

R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 118–121). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtai, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. (R. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos sudalyvauti

elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti R. J., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis