- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-931-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- B. V. I. H. S.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Kesko Agro Lietuva“, Latvijos bendrovė „NPK Faktory Ltd“
- Advokatai
- Jūratė Matonienė
- Kategorijos
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-931-159/2007
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. V. I. H. S. atstovės advokatės Jūratės Matonienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7104-563/2007 pagal pareiškėjo B. V. I. H. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Kesko Agro Lietuva“, Latvijos bendrovė „NPK Faktory Ltd“, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo atstovė advokatė J. Matonienė 2007-06-15 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (t. 1, b.l. 3-5), 2007-06-28 jį patikslino, prašė skubos tvarka panaikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – trąšų (UREA 46% ir NPK 16-16-16), esančių konteineriuose, areštą, uždėtą 2007-06-01, 2007-06-04 ir 2007-06-05 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atstovo Artūro Žičkaus sudarytų turto aprašų pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-05-18 nutartimi išieškotojos UAB „Kesko Agro Lietuva“ prašymu buvo areštuotas skolininkės Latvijos bendrovės „NPK Faktory Ltd“ kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos už 700 000 Lt. Antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atstovas Artūras Žičkus vykdydamas šią nutartį areštavo ne skolininkei Latvijos bendrovei „NPK Faktory Ltd“, o trečiajam asmeniui, t.y. pareiškėjui, turto aprašų sudarymo dienomis priklausantį turtą. Trąšos NPK 16-16-16 pareiškėjo nuosavybėn iš skolininko perėjo 2007-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o trąšos UREA 46 % skolininkui apskritai niekada nepriklausė, nes pareiškėjas jas įgijo iš JAV 2007-03-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Skolininkas veikė tik kaip paslaugų pareiškėjui teikėjas (t. 2, b.l. 14-18).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-07 nutartimi skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas pagal LR CPK 633 str. yra suinteresuotas asmuo vykdymo procese, kurio teisės numatytos LR CPK 42 str. Antstolio veiksmus LR CPK 510 str. numatyta tvarka turi teisę skųsti išieškotojas ir skolininkas, o kitų asmenų gynimo tvarką nustato LR CPK 603 str., kuriame numatyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Pareiškėjas kelia ginčą dėl teisės, o ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatyta, kam priklauso pareiškėjo ginčijamas areštuotas turtas pagal materialinės teisės normas. Tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami tik ieškinio teisenos tvarka (t. 3, b.l. 135-136).
Šalies argumentai
Dėl minėtos nutarties pareiškėjo B. V. I. H. S. atstovė advokatė Jūratė Matonienė 2007-09-18 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes LR CPK 510 str. suteikia teisę asmenims, turintiems materialųjį teisinį interesą ginti pažeistas teises, paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Įstatymas neriboja rato asmenų, galinčių paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nutartyje pareiškėją įvardijo kaip suinteresuotą asmenį vykdymo procese, tačiau vykdymo procesas dar neprasidėjęs. Be to, LR CPK 603 str. numato kitų asmenų teisių gynimą teismo sprendimo vykdymo stadijoje, dėl to pareiškėjas ir negalėjo kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka. Teismas nepagrįstai konstatavo esant ginčą dėl teisės, nes paduoto skundo reikalavimas susijęs tik su antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimu. Nutartis prieštarauja LR CPK 443 str. 7 d., kurioje numatyta, kad teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Teismas, priėmęs nutartį dėl skundo palikimo nenagrinėtu ne jo priėmimo stadijoje, pažeidė LR CPK 5, 7 str. įtvirtintus teisės kreiptis į teismą, teisminės gynybos, proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus. Be to, teismas nenurodė jokio skundo palikimo nenagrinėtu pagrindo (t. 3, b.l. 146-148).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2007-10-17 pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ginčijamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nėra vykdomosios bylos šalis, todėl negali skųsti antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka (t. 3, b.l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo atstovė advokatė J. Matonienė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atstovas Artūras Žičkus, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2007-05-18 nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovės (išieškotojos) UAB „Kesko Agro Lietuva“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės (skolininkės) Latvijos bendrovės „NPK Faktory Ltd“ turtui, areštavo ne skolininkui, o pareiškėjui priklausantį turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundą paliko nenagrinėtą, nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl teisės, t.y. dėl turto, iš kurio išieškoma priklausymo, kuris turi būti nagrinėjamas ginčo teisena.
Apelianto atstovė atskirajame skunde teigia, kad įstatymas neriboja rato asmenų, galinčių paduoti skundą dėl antstolio veiksmų LR CPK 510 str. nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas skundą nenagrinėtą neapribojo pareiškėjo teisės ginti savo teises. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese asmenys, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tiesiogiai vykdymo procese dalyvaujančiais asmenimis LR CPK 633 str. prasme laikomi išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami tiesiogiai dalyvaujančiais vykdymo procese, savo teises gina ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmų teisės neturi. Šios bylos atveju apeliantas nėra tiesiogiai vykdymo procese dalyvaujantis asmuo, todėl paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų jis netinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą. Jeigu yra ginčas, susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atstovė reiškia ginčą dėl teisės, ir kad tokie reikalavimai nagrinėjami ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Jeigu vykdant sprendimą (nutartį) areštuojamas turtas, kuris priklauso ne skolininkui, turto savininkas ar valdytojas turi teisę pareikšti ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra skolininkas ir išieškotojas.
Atmestinas atskirojo skundo teiginys, jog teismas nepagrįstai pareiškėją įvardijo kaip suinteresuotą asmenį vykdymo procese, kadangi vykdymo procesas dar neprasidėjęs, o LR CPK 603 str. numato kitų asmenų teisių gynimą teismo sprendimo vykdymo stadijoje, dėl to pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka. LR CPK 584 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini yra teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad LR CPK 603 str. reglamentuoja kitų asmenų teisių gynimą ne tik teismo sprendimo siaurąja prasme, bet ir kitų teismo procesinių sprendimų (nutarčių, įsakymų, nutarimų) vykdymo procese. Antstolės atstovas, vadovaudamasis LR CPK VI dalies normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, vykdė Vilniaus apygardos teismo 2007-05-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atstovės atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad pagal LR CPK 443 str. 7 d. ir 8 d. nuostatas, teismas šio kodekso XXV skyriuje nurodytas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės ir kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau šiuo atveju teismas, jeigu būtų nustatęs, jog paduotas pareiškimas neatitinka LR CPK 135 str. nustatytų ieškinio turinio reikalavimų bei nustatęs, kad ginčas kyla dėl turto, t.y. dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atstovo Artūro Žičkaus 2007-06-01 aprašyto areštuotino turto priklausymo, galėjo vadovaudamasis LR CPK 138 str. paskirti terminą trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinį, atitinkantį LR CPK 135 str. nustatytus reikalavimus).
Iš 2007-06-01 turto aprašo matyti, kad antstolės atstovas A. Žičkus aprašė areštuotiną turtą už 241 449,18 Lt (t. 1, b.l. 14-16). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti LR CPK 443 str. 7, 8 d. nuostatų, nes kaip jau buvo minėta nutartyje, turto buvo aprašyta už 241 449,18 Lt, o tokios sumos ieškinys pagal LR CPK 27 str. 1 p. neteismingas minimam teismui.
Apelianto atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis paliko skundą nenagrinėtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 296 str. reglamentuoja pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindus, kurie taikomi, jeigu yra pažeistos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. LR CPK 296 str. 1 d. 12 p. suteikia teisę teismui pareiškimą palikti nenagrinėtą kitais šio kodekso numatytais atvejais. Kaip jau buvo minėta, pagal LR CPK 603 str. 1 d. kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu tai susiję su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą teismas nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia teisės norma pagrįstai paliko skundą nenagrinėtą.
Paminėtais motyvais pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais keisti ir naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-07 nutartį palikti nepakeistą.