Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

2.1. Sprendime nurodomi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai ir nusikaltimai yra susiję/nulemti alkoholio vartojimo, padaryti daugiau kaip prieš 9 ir 7 metus, todėl pareiškėjas neturėtų būti dėl to neterminuotai laikomas keliančiu grėsmę.

2.2. Pareiškėjas koreguoja savo elgesį dėl kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų – nuo 2024 m. vasario mėnesio nėra baustas už greičio viršijimą, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl vairavimo naudojantis mobiliuoju telefonu, kuri paskirta 2024 m. spalio mėnesį. Tai rodo kritišką savo elgesio vertinimą ir elgesio korekcijas. Atsižvelgus į tai, Sprendime daromų prielaidų pagrįstumas dėl grėsmės, kurią pareiškėjas keltų įgijęs teisę laikyti (nešiotis) ginklą, yra išnykęs arba ženkliai sumažėjęs.

2.3. Sprendime nurodomi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su grėsmės rizika, kurią pareiškėjas potencialiai keltų įgijęs teisę laikyti/nešioti ginklą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ribojama asmens teisė laikyti (nešiotis) ginklą turėtų būtų siejama ne su bet kokiais pažeidimais, o su tokiais, kurie leistų daryti pagrįstas prielaidas, kad asmuo gali pažeisti teisės aktus, reguliuojančius ginklo naudojimą ir laikymą.

2.4. Pareiškėjas siekia atnaujinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nes yra buvęs medžiotojas ir nori tęsti šią veiklą. Pareiškėjas nuo 2000 metų priklauso Vilniaus medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“. Šio medžiotojų klubo pateikiamoje charakteristikoje nurodoma, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo medžiotojų klubo veikloje, prisidėdavo prie organizacinių veiklų, dalyvaudavo aplinkos tvarkymo talkose, atsakingai elgdavosi su ginklais, yra mandagus, besilaikantis medžiotojų etikos asmuo. Pareiškėjo elgesys medžiotojų klube vertinamas kaip nepriekaištingas. Medžiotojų klubui yra žinomos pareiškėjo teisinės problemos, ir buvusi priklausomybė nuo alkoholio, tačiau klubas vertina pareiškėjo pastangas koreguoti savo elgesį, teigiamus pokyčius bei palaiko jo siekį atnaujinti galimybę laikyti (nešiotis) ginklą.

2.5. Pareiškėjas leidimą laikyti (nešiotis) ginklą turėjo nuo apytiksliai 2000 metų; jo neteko 2018 metais. Per visą laikotarpį, kuomet turėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklą, nėra netinkamai panaudojęs ginklo, pažeidęs su ginklo laikymu (nešiojimu) susijusių teisės aktų ar pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus.

2.6. Reali ir pagrįsta netinkamo ginklo panaudojimo rizika bei su tuo susijusi grėsmė visuomenei yra tada, kai asmuo, linkęs naudoti fizinį smurtą, turi priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių/psichotropinių medžiagų, todėl jis gali prarasti savikontrolę, nesilaikyti ginklo naudojimą ar medžioklę reglamentuojančių teisės aktų. Šios realios grėsmės yra užkardomos nepriekaištingos reputacijos reikalavimu. Pareiškėjas atitinka GŠKĮ 18 straipsnyje nustatytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, todėl nėra jokios realios ir pagrįstos rizikos, dėl kurios pareiškėjo teisė laikyti (nešiotis) ginklą turėtų būti ribojama.

2.7. Pareiškėjo siekiama teisė laikyti (nešiotis) ginklus yra ribojama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris, pareiškėjo vertinimu, dėl savo abstraktumo gali būti taikomas net ir tais atvejais, kai tarp asmens teisės pažeidimų ir rizikos visuomenei, kuri kiltų iš asmens teisės laikyti (nešiotis) ginklą, nėra jokio priežastinio ryšio. Pareiškėjui yra žinoma šios srities teismų praktika, tačiau teikiamu skundu jis siekia racionalaus ir logiško teismo sprendimo, o ne formalaus ir mechaniško teisės taikymo.

2.8. Sprendime akcentuojama, kad: 1) pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka, nes vairavo neblaivus (2016 m.); 2) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, nes vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2018 m.); 3) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė mažametei dukrai per galvą. Pareiškėjas pažymi, kad šie teisės pažeidimai padaryti kuomet jis buvo priklausomas nuo alkoholio, jį vartodavo nesaikingai. (duomenys neskelbtini).

2.9. Pareiškėjas sutinka, kad asmens priklausomybė nuo alkoholio yra objektyvi ir pagrįsta aplinkybė, dėl kurios asmeniui neturėtų būti suteikiama teisė laikyti (nešiotis) ginklą. Tačiau pareiškėjas po sėkmingo gydymosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio visiškai nebevartoja, ką netiesiogiai patvirtinta aplinkybė, kad po 2018 m. nepadarė jokių teisės pažeidimų, kurie būtų nulemti neblaivumo. Tuo tarpu nuo 2016 m. iki 2018 m. pareiškėjas padarė net 3 pažeidimus, kurie buvo susiję su alkoholio vartojimu.

2.10. Darbdavio pateikta pareiškėjo charakteristika atskleidžia, kad pareiškėjas yra drausmingas, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, nevartoja alkoholio. Tai rodo jo santykį su jam tenkančiomis pareigomis ir atsakomybę, bei, pareiškėjo vertinimu, leidžia daryti išvadas dėl jo tinkamumo įgyti teisę laikyti (nešiotis) ginklą.

2.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, aiškindamas teisės laikyti (nešiotis) ginklą ribojimą prarastos nepriekaištingos reputacijos aspektu, yra išaiškinęs, kad toks ribojimas negali būti neterminuotas. Analogiškai turėtų būti vertinami ir prieš 9–7 metus padaryti pareiškėjo pažeidimai, kurie buvo padaryti tik dėl pareiškėjo neblaivumo, dėl jo priklausomybės nuo alkoholio. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jau daugiau kaip 6 metus visiškai nebevartoja alkoholio, šie teisės pažeidimai yra netekę aktualumo ir nėra pagrindo jų vertinti kaip rizikos/pavojaus faktoriaus sprendžiant dėl teisės laikyti (nešiotis) ginklą suteikimo. Pareiškėjo teigimu, toks laikotarpis pagrindžia, kad pareiškėjo elgesio korekcija yra ilgalaikio pobūdžio ir nėra pagrindo manyti, jog priklausomybė nuo alkoholio gali pasikartoti. Priešingas vertinimas suponuotų prielaidas išvadai, kad turėjęs priklausomybę asmuo yra padidintos rizikoje grupėje ir gali prie jos sugrįžti, neatsižvelgiant į tai, jog seniai išsigydė konkrečią priklausomybę; taigi, tokiu būdu asmens teisė laikyti (nešiotis) ginklą faktiškai būtų apribota visam laikui. Tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

2.12. Pareiškėjo padaryti nusižengimai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir ANK 424 straipsnio 2 dalį padaryti ne tyčine forma, o dėl apsirikimo/suklydimo. Pirmuoju atveju pareiškėjas nepastebėjo, kad baigėsi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo laikas. Antruoju atveju pareiškėjas nežinojo, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, papildomų vairuotojų mokymo kursų išklausymas yra būtina sąlyga, siekiant atgauti teisę vairuoti. Atitinkamai, pareiškėjo teigimu, šie administraciniai nusižengimai nesukėlė ir dėl savo pobūdžio negalėjo sukelti pavojaus visuomenei, o tik lėmė neigiamus padarinius pareiškėjui dėl jam pritaikytų sankcijų.

2.13. Pareiškėjas sutinka, kad pakartotiniai ANK 416 straipsnio 2 dalies, ANK 416 straipsnio 3 dalies, ANK 416 straipsnio 4 dalies, ANK 432 straipsnio 1 dalies, ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimai rodo, kad jo elgesys ir santykis su valstybėje nustatyta tvarka buvo netinkamas ir kad pareiškėjas turi pareigą koreguoti savo elgesį. Vis dėlto, pažymėtina, kad 2025 metais pareiškėjas nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų ir skundo teismui pateikimo metu turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tai, pareiškėjo vertinimu, rodo, kad jis stengiasi koreguoti savo elgesį.

2.14. Būtina įvertinti ne tik duomenis, kurie leidžia daryti prielaidas apie galimą asmens grėsmę, tačiau ir duomenis, kurie rodo, kad asmuo koreguoja savo elgesį ir stengiasi nedaryti naujų nusižengimų. Vis dėlto, Sprendime į tokias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

2.15. Pareiškėjas kelia klausimą, kaip teisės pažeidimai, kuriuos jis padarė vairuodamas automobilį, priežastiniu ryšiu susiję su rizika, kad jis gali netinkamai panaudoti ginklą. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nurodyti jo padaryti KET pažeidimai ir pareiškėjo tariama grėsmė, kurią jis keltų įgijęs teisę laikyti (nešiotis) ginklą, nesusiję jokiu priežastiniu ryšiu. Tokią išvadą pagrindžia medžiotojų klubo charakteristika, iš kurios matyti, kad iki tol, kol pareiškėjas neteko teisės laikyti (nešiotis) ginklo, jo elgesys su ginklu ir medžioklės taisyklių/etikos laikymasis buvo nepriekaištingas. Jeigu pareiškėjo padaryti KET pažeidimai, kurie yra nesusiję su alkoholio vartojimu, koreliuotų su netinkamu ginklo panaudojimu, medžiotojų klubas būtų tai pastebėjęs ir atitinkamai nebūtų teikęs teigiamos pareiškėjo charakteristikos.

2.16. Sprendime GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas aiškinamas plečiamai ir formaliai, bet kokius viešosios teisės pažeidimus siejant su tuo, kad turėdamas ginklą asmuo, kels grėsmę GŠKĮ nurodytoms vertybėms. Neatsižvelgiama, kad nurodyti pažeidimai ir prielaidos dėl asmens netinkamo ginklo panaudojimo nesusiję jokiu priežastiniu ryšiu. Pagal tokį aiškinimą būtų galima bet kokių – tiek teisinių, tiek moralinių – pareigų pažeidimus sieti su prielaidomis, kad asmuo pažeis su ginklo naudojimu susijusias pareigas.