Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, kuriais 2021-12-03 prieš pareiškėją buvo panaudota fizinė prievarta, jis buvo sumuštas, iš jo tyčiotasi.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, kad 2021-12-03 apie 1 val. iš atvirosios kolonijos į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių buvo pristatytas neblaivus, agresyviai besielgiantis M. B.. Siekiant jį sutramdyti, Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje prieš nuteistąjį buvo panaudota fizinė prievarta, specialiosios priemonės.

Pareiškėjas skunde neblaivumo fakto neginčijo, tačiau tvirtino, kad jis pareigūnams nesipriešino, vykdė jų nurodymus, gražiai prašė nuimti antrankius, tačiau pareigūnai besityčiodami prieš jį nepagrįstai naudojo fizinį skurtą.

1) saugodamiesi ar siekdami apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) kai asmuo nevykdo Probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) kai reikia atremti kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdami šiuos objektus susigrąžinti;

4) kai reikia atremti Probacijos tarnybos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimą;

5) siekdami patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;

6) siekdami užkirsti kelią nusikalstamai veikai;

7) kai yra ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais).

Veiklos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 176 punkte numatyta, kad fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Aprašo 12.2 papunktyje nurodyta, kad pareigūnas specialiąsias priemones gali panaudoti prieš agresyvų, linkusį žalotis asmenį, taip pat konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką padariusį arba galbūt padariusį asmenį, atlikdamas šio asmens apžiūrą, taip pat vykdydamas asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar šio asmens grąžinimą į Lietuvos Respubliką – asmens judesių ribojimo priemones.

Taip pat pažymėtina, kad Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1–6.2 papunkčiuose numatyta, jog pareigūnai privalo sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas; neatlikti veiksmų, kurie tarptautinėje teisėje suprantami kaip kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas, neskatinti ir netoleruoti tokių veiksmų. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves. Pagal Instrukcijos 82.6 papunktį, tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama neleistinai elgtis su suimtaisiais (nuteistaisiais), žeminti jų garbę ir orumą.

Byloje nėra ginčo, jog 2021-12-03 nuo 1 val. 15 min. iki 5 val. 5 min. prieš pareiškėją buvo panaudoti koviniai veiksmai ir specialiosios priemonės, tačiau būtina nustatyti, ar tai buvo panaudota pagrįstai, buvo proporcinga buvusiai situacijai bei atitiko Etikos kodekso keliamiems reikalavimams.

Iš jau minėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog pareiškėjas pristatytas į Pravieniškių PN-AK 3-iąjį sektorių, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, nevykdė pareigūnų nurodymų, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, jiems grasino. Dėl tokio pareiškėjo elgesio buvo panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai iki nusiraminimo, elektros impulso prietaisas „Taser“ ir koviniai imtynių veiksmai.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pareigūnai D. B., G. U., R. K., V. G. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Liudytojas Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus specialistas G. U. nurodė, kad įvykio metu jis buvo pamainos budintis vadovas, kad pareiškėjas patikrinimo metu buvo agresyvus, nevykdė nurodymų, dėl to buvo iškviesti pareigūnai iš kito sektoriaus. Įvykis buvo fiksuojamas vaizdo registratoriumi.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog vienas iš pareigūnų jam spyrė, specialiai taikymasis į (duomenys neskelbtini) , tačiau posėdžio metu konkretaus pareigūno nenurodė. Pareigūnai, apklausti liudytojais, šią aplinkybę neigė, paaiškino, kad taip nesielgė, nurodė, jog nematė, kad kiti būtų spyrę pareiškėjui į (duomenys neskelbtini).

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų nuosekliais parodymais, kurie atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Be to, jų teisingumą patvirtina ir vaizdo registratoriumi užfiksuoti 2021-12-03 nakties vaizdo įrašai.

Teismas susipažino su 2021-12-21 Vaizdo registratoriaus įrašų peržiūros pažyma, kurioje detaliai aprašyti vaizdo registratoriumi fiksuoti įvykiai, t. y. pareiškėjo elgesys, pareigūnų naudojami veiksmai ir specialiosios priemonės. Peržiūrėjus į bylą pateiktus 2021-12-03 nakties vaizdo registratoriumi fiksuotus vaizdo įrašus, iš jų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas buvo agresyvus, nevykdė pareigūnų jam duodamų nurodymų, gausiai išplūdo juos keiksmažodžiais, atgrasiais necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu. Vaizdo įrašuose matyti, kad pareiškėjas ignoruoja pareigūnų nurodymus nusiraminti, įžūliai elgiasi, isteriškai juokiasi, provokuoja pareigūnus naudoti specialiąsias priemones, vartodamas frazes „muškite mane“, „trenkite man“ ir pan.

Vaizdo įrašuose toks pareigūnų veiksmas, kaip spyris pareiškėjui į (duomenys neskelbtini), nefiksuotas, nematyti, jokių judesių ar ketinimų pareiškėją tokiu būdu tramdyti. Vaizdo įraše Nr. NOR­­_Y100020_Pam_01_20211203012354_0303 pareiškėjas šaukė, kad kažkuris pareigūnas spyrė į (duomenys neskelbtini), įraše Nr. NOR­­_Y100020_Pam_01_20211203013637_0304 pareiškėjas vėl vienam iš pareigūnų teigia, kad kažkuris iš jų jam spyrė į (duomenys neskelbtini), tačiau įraše konkretaus pareigūno pavardės ar jo skiriamųjų požymių nefiksuota. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat negalėjo įvardyti, kuris iš pareigūnų jam spyrė. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas, žinodamas, kad yra naudojami vaizdo registratoriai (prašė viską fiksuoti), dėl pareigūnų netinkamo elgesio kartoja frazes ne kartą ir itin pabrėžtinai. Tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas tam psichologiškai pasirengęs, elgiasi demonstratyviai, bando manipuliuoti situacija, įvykius pakreipti tokia linkme, kad vėliau galėtų siekti naudos arba reikšti nepasitenkinimą pareigūnais ar bausmių vykdymo sistema. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021-12-03 protokolas patvirtina, kad pareiškėjas dėl įvykio atsisakė pasiaiškinti tiek žodžiu, tiek raštu.

Pažymėtina, kad 3-iajame sektoriuje 2021-07-12 direktoriaus įsakymu Nr. V-432 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistuosius atvejų teisėtumo patikrinimo komisijų sudarymo“ sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą ir 2021-12-30 Išvada Nr. 43-22687 konstatavo, kad pareigūnai panaudodami specialiąsias priemones veikė teisėtai bei neviršijo savo įgaliojimų. Specialiosios ir fizinės prievartos panaudojimo metu nuteistojo sveikatai žala nebuvo padaryta, o prievarta buvo proporcinga įvykiui. Vaizdo registratorių vaizdo medžiaga patvirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismas pagal byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą daro išvadą, jog fizinė prievarta ir specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo pareigūnų neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

Pareiškėjas skunde kėlė klausimą, jog po specialiųjų priemonių panaudojimo jam nebuvo suteikta medicininė pagalba.

Aprašo 10 punkto 10.1–10.2 papunkčiuose numatyta, kad, jeigu pareigūnui panaudojus specialiąsias priemones asmuo miršta ar sutrikdoma jo sveikata, pareigūnas nedelsdamas privalo iškviesti greitąją medicinos pagalbą; asmeniui, kuriam sutrikdyta sveikata, suteikti pirmąją medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog apie 5 val. 5 min. pareiškėjui antrankiai buvo nuimti.

Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėjas reikalavo kviesti greitąją medicinos pagalbą, pareigūnams teigdamas, jog jaučiasi blogai, kad jį pykina.

Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. U. 2021-12-14 tarnybiniame pranešime Nr. 43-21781 nurodyta ir šias aplinkybes jis patvirtino apklaustas liudytoju, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbuotoja po fizinės prievartos ir antrankių panaudojimo iškviesta nebuvo, nes buvo pasibaigęs jos darbo laikas, o, pareigūnams apžiūrėjus nuteistąjį, jokių sužalojimų, išskyrus paraudimus, nebuvo matyti. Šias aplinkybes patvirtina Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, jog reikalingumo pareiškėjui iškviesti greitąją medicinos pagalbą nebuvo, nes nepadaryta sužalojimų.

Byloje yra duomenys, kad apie 7 val. 30 min. atvykusi Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus darbuotoja atsisakė apžiūrėti nuteistąjį, nurodžiusi, kad atvirosios kolonijos nuteistieji nėra priskirti. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog kitos pamainos pareigūnų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atsakovo atstovė 2023-04-06 teismui pateikė 2021-12-04 Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnalo duomenis, iš kurių matyti, kad 2021-12-03 (pasikeitus pamainai) 8 val. 50 min. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, pareiškėjas apžiūrėtas medikų ir jokių sveikatos sutrikdymų nenustatyta. Tai nurodė pareiškėjas ir skunde, teigdamas, jog atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo, kad jis sveikas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad pareigūnams po specialiųjų priemonių panaudojimo nebuvo pagrindo reaguoti į pareiškėjo nepagrįstus reikalavimus nedelsiant iškviesti medikus, nes pagal faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą tam nebuvo būtinybės, kadangi nebuvo Aprašo 10 punkte numatytų sąlygų.

Įvertinus pareiškėjo priešinimosi laiką, panaudotas specialiąsias priemones, kurios ir skirtos fiziškai paveikti pareiškėją, normalu, jog pareiškėjas galėjo jausti fizinį diskomfortą, tačiau, nesant akivaizdžių sužalojimų, pareigūnai neturėjo pareigos kviesti greitosios medicinos pagalbos. Teismas pritaria tarnybinio patikrinimo metu padarytai išvadai, jog specialiosios ir fizinės prievartos panaudojimo metu nuteistojo sveikatai žala nebuvo padaryta, o panaudota prievarta buvo proporcinga įvykiui. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pats pareiškėjas nevykdė pareigų – pareigūnų teisėtų nurodymų, įžūliai ir agresyviai elgėsi, grasino pareigūnams, jiems priešinosi, todėl buvo teisėtas pagrindas jo atžvilgiu panaudoti įstatymu numatytas prievartos priemones. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu panaudota fizinė prievarta buvo perteklinė ar neatitiko Etikos kodekso reikalavimų, draudžiančių nežmonišką ar žeminantį elgesį.

Pareiškėjas skunde pretenzijas išreiškė ir dėl to, jog pataisos namuose nebuvo reaguota į jo prašymus būti apžiūrėtam medikų, kad nebuvo užregistruotas į polikliniką.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-11 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje (nuo 2023- 01- 01 atviro tipo bausmės atlikimo vieta). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2019-09-30 įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, jog atvirosiose kolonijose laikomiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, laikomus kamerų tipo patalpose) reikalingos Aprašo 6–9 punktuose nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos VšĮ (duomenys neskelbtini). Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, vykimo į sveikatos priežiūros įstaigas tvarką, sveikatos paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu nustatė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020-01-31 įsakymu Nr. V-51 patvirtintas Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, atvirosios kolonijos sąlygomis, sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos aprašas, pagal kurį pageidaujantys vykti į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą dėl registracijos pas medikus, turi pateikti rašytinį prašymą RC specialistui (4 punktas). Nuteistojo išleidimas į įstaigą yra vykdomas Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, atvirosios kolonijos sąlygomis, sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 10–14 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą ir gydytojų nukreipimus (prašymas vizuojamas direktoriaus pavaduotojui, Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas parengia įsakymą, administracija jį pasirašo, nuteistojo išleidimas kontroliuojamas Saugumo valdymo skyriaus).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog po 2021-12-03 įvykio pareiškėjas pataisos namų administracijai 2021-12-08 pateikė du prašymus, kuriais prašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) psichikos centrą gruodžio 22 d. 10 val. ir gruodžio 15 d. 11 val. 30 min. nuvežti į (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą. 2021-12-09 pateikė prašymą nuvežti jį 2021-12-23 pas (duomenys neskelbtini) dėl skaudančios rankos bei nugaros. 2021-12-16 pateikė prašymą užregistruoti pas gydytoją (duomenys neskelbtini) 2021-12-21 16 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Byloje nustatyta, jog pagal minėtus prašymus pataisos namų administracijos buvo organizuotas pareiškėjo išvykimas į medicinos įstaigas ir prašomos medicininės paslaugos suteiktos, dėl to ginčo byloje nėra.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, neorganizavus jo užregistravimo į polikliniką, kad neva būtų išvengta pareiškėjo sveikatos sužalojimų užfiksavimo, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas prašė priteisti 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo Sveikatos istorija, joje esantys gydytojo traumatologo, fizinės reabilitacijos gydytojo, radiologo įrašai patvirtina, kad jam 2022-01-06 diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sindromas. Pareiškėjas specialistui skundėsi, jog prieš 3 savaites pareigūnai jam užsuko ranką. Tačiau iš ligos anamnezės (iš paciento surinktos ligos istorijos) matyti, jog 2005 m. sužalota dešinė ranka autoįvykio metu. 2006 m. atlikta (duomenys neskelbtini) rekonstrukcine operacija (iš (duomenys neskelbtini) persodinti nervai).

Kita vertus, byloje nepaneigta, jog pareiškėjas po įvykio galėjo jausti tam tikrą fizinį poveikį sveikatai, be kita ko, ir dėl peties, nes pataisos įstaigoje prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta – užvestos rankos už nugaros – ir specialioji priemonė – antrankiai, taip pat ir koviniai veiksmai, tačiau nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos esminių civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei deliktinė atsakomybė nekyla.

Į bylą pateiktas 2021-12-27 gydytojo (duomenys neskelbtini) išduotas medicininių dokumentų išrašas patvirtina, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) uždegimine liga. Ligos anamnezėje (iš paciento surinktoje ligos istorijoje) pažymėta, kad prieš 4 savaites buvo stipriai sutrenktos (duomenys neskelbtini), buvo patinusi kairė pusė, skaudėjo. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – nieko ypatingo; (duomenys neskelbtini) homogeniškos, lygios, kraujotaka registruojama, skysčio sankaupų ar kitos patologijos nėra. Taigi, (duomenys neskelbtini) sumušimas medikų nekonstatuotas. Teismas negali vadovautis vien pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi, subjektyviais paaiškinimais, o objektyvių duomenų dėl sumuštų (duomenys neskelbtini) pareigūnų neteisėtais veiksmais byloje nenustatyta. Ta aplinkybė, kad urologo pareiškėjui buvo paskirti vaistai – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina pareiškėjo skundo pagrįstumo, juolab byloje nustačius, jog pareiškėjui jau anksčiau buvo diagnozuota, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) uždegimine liga, taip pat byloje konstatavus, kad pareigūnai veikė teisėtai.

Ta aplinkybė, jog pareiškėjas du kartus po įvykio buvo užregistruotas pas psichiatrą konsultacijai (2021-12-22 ir 2022-01-05) ir skundėsi (duomenys neskelbtini), gydytojos J. K. įrašas 2021-12-27 apie tai, kad jam paskirti vaistai – (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, savaime taip pat neįrodo pataisos namų neteisėtų pareigūnų veiksmų, nes paties pareiškėjo netoleruotinas elgesys, jo ūmus būdas galėjo sukelti neigiamas sveikatos pasekmes, už kurias negali būti atsakinga valstybė, nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, be to, iš jo 2021-12-27 Sveikatos istorijos įrašo matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) jau buvo vartojęs prieš tai.

Kaip jau minėta, viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos. Priešingai, byloje nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė, jog jo minimi sveikatos sutrikimai priežastiniu ryšiu susieti su atsakovės atstovės pareigūnų veiksmais (neveikimu). Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės atstovės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.