Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 7). Santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. G.. Gyvendami kartu ėmė nebesutarti, prasidėjo tarpusavio pykčiai. Atsakovas pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, tol to namuose kildavo pykčiai, nuo ko kentėdavo sūnus. Ne kartą atsakovas bandė užsikoduoti, tačiau praėjus kiek laiko vėl pradėdavo gerti, turėjo kitą moterį, negrįždavo į namus. Atsakovas skirtis nenorėjo, vis žadėdavo susitvarkyti, tačiau jo elgesys nerodė noro normaliai gyventi šeimoje. 2015 m. rugsėjo 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių separacija (b. l. 8). Tačiau nuo separacijos patvirtinimo šalys gyvena atskirai, kartu gyventi nebepradėjo. Atsakovas nuolat girtauja, išgėręs įžeidinėja ieškovę, žemina, grasina jai. 2015 m. rugsėjo 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinus šalių separaciją sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove bei išspręstas klausimas dėl įgyto turto pasidalinimo. 2015 m. liepos 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki sūnaus pilnametystės.

Teismas mano, kad toliau bandyti išsaugoti šalių santuoką nėra prasmės, sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).

Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – vartojo alkoholį, turėjo kitą moterį, negrįždavo į namus, įžeidinėjo ieškovę, ją žemino ir jai grasino.

Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta, po separacijos patvirtinimo sutuoktiniai kartu negyvena. Ieškovė nurodė, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko tai, jog atsakovas nėra lojalus, negerbia sutuoktinės, neatsižvelgia į šeimos interesus, nesaikingai vartoja alkoholį ir tai bendrą jų gyvenimą padarė negalimu. Šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo (sutuoktinio) kaltės.

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas šiuo klausimu savo nuomonės nepareiškė, prašymas tenkintinas.

Klausimai dėl nepilnamečio sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir sutuoktinių turto padalijimo buvo išspręstas 2015 m. rugsėjo 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinus separaciją. 2015 m. liepos 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. G. iš atsakovo D. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki sūnaus pilnametystės.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 10) ir ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 120,00 Eur (b. l. 16-17)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti D. G..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „G.“ ir „G.“.

Priteisti iš atsakovo D. G. 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį ir 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas J. G..

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.