- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-02
- Bylos Nr.
- I-1445-320/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00325-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G.B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus, dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į josmočiutės M. Ž. bei jos vaikų A., V. ir J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.
Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėjos senelis J. Ž., buvęs žemės savininkas, kuris mirė (duomenys neskelbtini) metais, buvo sudaręs dvi santuokas. Testamentu senelis vieną žemės sklypą paliko vaikams iš pirmosios santuokos, kitą- vaikams iš antrosios santuokos, tarp jų- ir pareiškėjos tėvui A. Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, motina po jo mirties sudarė kitą santuoką, todėl ryšiai su Ž. gimine nutrūko. Pareiškėja nežinojo apie senelio, o vėliau- močiutės bei tėvo nuosavybės teise turėtą žemę, iš mamos pasakojimų sprendė, jog tėčio tėvai nebuvo turtingi. Pareiškėja serga sunkia liga nuo 1964 metų, dar vidurinėje mokykloje dėl šios priežasties buvo atleista nuo egzaminų laikymo, dėl savo ligos ir šiuo metu negalėjo tinkamai įvertinti situacijos. Mano, kad prašomus atnaujinti terminus praleido dėl svarbių priežasčių.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Anykščių skyriaus, atstovė su prašymu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad įstatymų leidėjas terminus pateikti prašymui bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams nustatė, siekdamas užtikrinti teisingą ir greitą nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimą bei visuomeninių santykių stabilumą, todėl šie terminai gali būti atnaujinami tik esant išskirtinėms objektyvioms aplinkybėms. Šie terminai nustatyti gana ilgi ir pretendentams elgiantis rūpestingai bei apdairiai, iš esmės yra pakankami pareikšti kompetentingoms institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu ir pateikimu. Iš nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų matyti, kad žemė, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėja, priklausė 4 savininkams, pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į dėdžių turėtą nekilnojamąjį turtą.
Prašymas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Atkūrimo įstatyme nėra apibrėžta, kokios terminų praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis terminų praleidimo priežastimis laikytinos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.
Byloje pateiktas Utenos apskrities Skiemonių valsčiaus Paluknių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo 1936 m. planas patvirtina, kad M. Ž., Ž.: A., J. ir V. Paluknių kaime turėjo 8,27 ha žemės (b.l.21-22). Byloje pateikti giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais patvirtinantys dokumentai rodo, kad pareiškėja yra A. Ž. (Ž.) dukra bei M. Ž. (Ž.)anūkė. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas ratas asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, tarp jų - turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, vaikams (įvaikiams), jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (2 str. 1 d. 3 p.), turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (2 str.1 d. 4 p.). Todėl pareiškėja kaip mirusiųjų A. Ž. (Ž.) dukra bei M. Ž. (Ž.) anūkė iki 2001-12-31 įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo bei senelės nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau įstatymo nustatytais terminais šios savo teisės nerealizavo, t.y. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų. Tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėja iki 2001-12-31 neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į jos dėdėms V. Ž. bei J. Ž. iki žemės nacionalizavimo priklausiusią žemės dalį.
Pareiškėjanurodo, kad jailaikupaduotiprašymąatkurtinuosavybėsteises į nekilnojamąjįturtąbeipateiktinuosavybėsteises į išlikusįnekilnojamąjįturtąirgiminystėsryšįsubuvusiaisžemėssavininkaispatvirtinančiusdokumentussutrukdėtai, kadjiiki 2016metųnežinojoapietokioturtobuvimą. LietuvosvyriausiasisadministracinisteismasnutartyjeadministracinėjebylojeNr. A-822-1876-08 yrapažymėjęs, kadnežinojimasapienuosavybėsteisevaldytąžemęgalėtųbūtipripažįstamassvarbiapriežastimiterminuiatnaujinti, tačiautikįrodžius, kadasmuotikraineturėjogalimybėsžinotiapietokįfaktą, beipateikusįrodymus, kokiomisaplinkybėmisirkadaapie tai sužinojo.
Šaliųpaaiškinimai, rašytiniaiduomenyspatvirtina, kadpareiškėjaiki 2016 metųobjektyviaineturėjogalimybėsžinotiapiejostėvobeisenelėsvaldytąnekilnojamąjįturtą, nesasmenys, galintyspapasakotijiemsžinomasaplinkybes, susijusiassuturėtažeme, mirė (senelėmirė (duomenys neskelbtini) (b.l.13), tėvasmirė (duomenys neskelbtini) m. (b.l.10)), motinapotėvomirtiessudarėkitąsantuokąirsutėvogimineryšiųnepalaikė. Pareiškėjapaaiškino, kadtik 2016 m.jiištolimosgiminaitės- senelioantrosiossantuokosvaikųįpėdinėsB.V.sužinojo, jogsenelistestamentubuvopalikęsdalįžemėsirantrosiossantuokosvaikams,sūnauspadedamanedelsdamakreipėsi į žemėtvarkosskyrių. Bylojenėraįrodymų, paneigiančiųtokiuspareiškėjos paaiškinimus. Be to, teisėjųkolegijakonstatuoja, kadlaikuišsiaiškintitėvobeisenelėsturėtosžemėsvaldymofaktąpareiškėjaisutrukdėir jossveikatosbūklė. BylojepateiktasMedicinosdokumentųišrašas (b.l.9) patvirtina, kadpareiškėjanuo 1967 metųserga psichikos liga, kuri greitaiprogresuoja, pareiškėjaibuvotaikytasstacionarusgydymas, reikalingaspastovusambulatorinisgydymas, liganepertraukiamoseigos. Lietuvosvyriausiasisadministracinisteismasyra pažymėjęs (adm.bylosNr. A-15-1256-2006, A-261-85-2010), kadgiminystėsryšio „seneliai-tėvai-vaikai“ praradimasapsunkinaasmenųgalimybęnustatytivisųsuginčožemėsgrąžinimususijusiųaplinkybiųnustatymą. Konstatuotina, kadšiuoatveju, giminystėsryšiai „seneliai-tėvai-vaikai“ buvonutrūkę, todėlpareiškėjaneturėjopakankamaireikalingosinformacijos, būtinospradėtirinktidokumentus, patvirtinančiusžemėsvaldymofaktą, pradėtinuosavybėsteisiųatkūrimoprocesą, šiąinformacijąsužinotipareiškėjaisutrukdėirjossveikatosbūklė. Sužinojusiapiesenelėsbeitėvogalimaiturėtąnuosavybę, pareiškėja, sūnauspadedama,nedelsdamaėmėsipriemonių, kadgalėtųįgyvendintisavoteisesnuosavybėsteisiųatkūrimoprocese.
Dėlišvardintųmotyvųkolegijamano, kadterminąpaduotiprašymuidėlnuosavybėsteisiųatkūrimo į išlikusįnekilnojamąjįturtąirterminądokumentamspateiktipareiškėjapraleidodėlsvarbiųpriežasčių, todėlšieterminaiatnaujintini.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimąpatenkinti.
AtnaujintiG.B. terminuspateiktiprašymuibeinuosavybėsteisęirgiminystėsryšįsubuvusiaissavininkaispatvirtinantiemsdokumentams, siekiantatkurtinuosavybėsteises į buvusiųsavininkųA.Ž. (Ž.) beiM.Ž.s (Ž.)ikinacionalizacijosnuosavybėsteisevaldytąžemę.
Sprendimas per vienąmėnesįnuojopaskelbimodienosapeliaciniuskundugalibūtiskundžiamasLietuvosvyriausiajamadministraciniamteismuitiesiogiaiarba per Panevėžioapygardosadministracinįteismą.