- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1238-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00955-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. J., V. P., V. J.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. J., V. P., V. J., dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. J. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, likusį po savo tėvo J. V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jo tėvai yra J. V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. K. (mirties liudijime – K.) J., gimusi (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jo mama E. K. J. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėvo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,3000 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nors nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su kitais statiniais oficialiai buvo registruotas (duomenys neskelbtini), bet šiuose namuose jis gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini). Po savo tėvo mirties jis faktiškai paveldėjo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą - namą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes liko ten gyventi ir tvarko namą kaip savo, daro einamąjį remontą, moku mokesčius. 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajį notarų biurą su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo J. V. J. mirties. (duomenys neskelbtini) rajono 1-mo notaro biuro notarė, išnagrinėjusi jo pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties ir prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atmetė dėl to, kad prašymą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties pateikė praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad palikimą faktiškai yra priėmęs. Notarė išdavė jam liudijimą, iš kurio matyti, kad po J. V. J. mirties, (duomenys neskelbtini) rajono 1-jame paveldėjimo bylos nėra užvestos, niekas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo nėra kreipęsis. Suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti brolio V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) m., kuris turėjo kartu su juo paveldėti turtą, vaikai: D. J., V. J. (P.), V. J.. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas, kad jis po savo tėvo mirties paveldėjo jam priklausantį turtą, reikalingas tam, kad notarų biure jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į J. V. J. turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo J. V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, neprieštaraus, kad pareiškėjui šis faktas būtų nustatytas.
Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nagrinėjamu atveju byloje iš gimimo liudijimo kopijos, matyti, kad pareiškėjo J. J. tėvai yra J. V. J., ir E. K. (mirties liudijime – K.) J.. Iš sutuoktuvių liudijimo matyti, kad jų santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). J. V. J. mirė (duomenys neskelbtini), E. K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos, matyti, kad J. V. J. ir E. K. J. vaikai: J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Mirusiojo V. J. vaikai: D. J., V. P., V. J. byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacijos matyti, kad J. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar gyvena tėvo J. V. J. name adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad J. J. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad notarė J. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo J. V. J. mirties (duomenys neskelbtini), ir prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, prašymą atmetė, kadangi pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad jis faktiškai palikimą yra priėmęs. (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad po J. V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notaro biure paveldėjimo bylos nėra užvestos, niekas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis J. V. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 0,3000 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš pridedamų dokumentų matyti, kad J. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už elektros energijos tiekimą.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas J. J., įrodinėdamas savo tėvo J. V. J. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po tėvo mirties liko gyventi jam priklausančiame name, tvarkė namą kaip savo, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdamas visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjas J. J., po savo tėvo J. V. J. mirties, tėvui priklausiusį turtą, daiktines teises į tėvo turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas po tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.