- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-6444-618/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04668-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovams advokatui H. M. ir advokato padėjėjui K. G., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4213,41 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 747,32 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 6076,56 Lt išeitinę išmoką, po 144,68 Lt (vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-01-15 iki visiško atsiskaitymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5). Nurodė, kad 2012-02-06 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nustatytas 800 Lt per mėnesį atlyginimas, 2012-03-01 pakeitus darbo sutartį ieškovės darbo užmokestis padidintas iki 1000 Lt per mėnesį, 2012-09-01 pakeitus darbo sutartį ieškovės darbo užmokestis padidintas iki 2990,13 Lt per mėnesį, darbo sutartis su ieškove 2013-01-14 buvo nutraukta 2013-01-14 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau atleidimo dieną ieškovei nebuvo išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-01-14, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė išmoka. Paaiškino, kad buvo atsisakyta išmokėti jai priklausančias išmokas, nes ji neva neteisėtai, t. y. be akcininkų susirinkimo, du kartus pasididino savo darbo užmokestį – pirmiausia iki 1000 Lt, vėliau iki 2990,13 Lt, tačiau neaišku kodėl su ieškove nebuvo atsiskaityta net ta suma, dėl kurios ginčo nėra, be to, nors ir nebuvo laikytasi įmonėje galiojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, formalus darbo užmokesčio padidinimo netinkamas įforminimas nėra pagrindas savaime teigti, kad šis algos padidinimas buvo neteisėtas, ginčo laikotarpiu akcininkais buvo ieškovė ir UAB „Brolis timber“, veikianti per savo vadovą D. V., taigi algos didinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas šių asmenų, algos didinimo klausimas buvo suderintas su D. V. ir su buhaltere, kuri pervesdavo algą. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas H. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 197). Ieškovės atstovas advokatas H. M. nurodė, kad neginčija atleidimo iš darbo pagrindo, sutinka, kad nesant pasitikėjimo vadovu dirbti neįmanoma, tačiau su ieškove neatsiskaityta atleidžiant iš darbo visa suma, kas jai priklausė pagal darbo sutartį, be to, nors ir turėjo būti šaukiamas akcininkų susirinkimas dėl darbo sutarties keitimo, įmonėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad darbo sutarties sudarymas ir keitimai ieškovės atžvilgiu buvo atliekami būtent taip. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2012-03-01 kalbėjo telefonu su D. V., susitarė, kad padidins darbo užmokestį iki 1000 Lt, vėliau pats pasiūlė 2990,13 Lt su mokesčiais, ketino sušaukti akcininkų susirinkimą, tačiau dėl užimtumo to nepadarė, ieškovė informavo buhalterę apie jos darbo užmokesčio padidėjimą elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28-29). Nurodė, kad su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta, darbo sutartyje buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis, pagal kurį ir buvo išmokėtos išmokos atleidžiant ieškovę iš darbo, ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovė savavališkai, nešaukdama akcininkų susirinkimo, du kartus pasididino savo darbo užmokestį, priešingai, tokiais ieškovės veiksmais buvo padaryta žala įmonei, taip pat nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis buvo pakeltais vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimais, kuriais nuo 2012-08-01 minimalus darbo užmokestis buvo padidintas iki 850 Lt, o nuo 2013-01-01 iki 1000 Lt. Paaiškino, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovei buvo mokėjimo nurodymu pervesta 2013-02-04. Nurodė, kad išeitinė kompensacija ieškovei neturėtų būti priteista, nes jis buvo atleista iš direktorės pareigų kaip praradusi pasitikėjimą, ieškovės vadovaujama atsakovė nepritraukė jokių naujų klientų, nevykdė aktyvių pardavimų, kito akcininko atstovo pareikalavimu neteikė ataskaitų apie įmonės veiklą, 2012 metų pabaigoje buvo tariamasi dėl atsakovės uždarymo, ieškovei buvo siūloma dirbti ne direktore, o eiline darbuotoja, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje dirbo tik du darbuotojai ir ieškovė 2012-09-27 – 2012-10-12 įsakymu išleido save ir kitą darbuotoją atostogų, taigi veiklos vykdymo vietoje Klaipėdoje neliko jokio darbuotojo, mano, kad visos šios aplinkybės rodo netinkamą vadovavimą įmonei ir nėra pagrindo ieškovei išmokėti išeitinę kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti teismo posėdį ar nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant negautas, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 107). Ieškovę atstovavusi advokatė R. R. 2013-08-12 pranešimu informavo, kad tarp atsakovės ir advokatų kontoros „Pavlov ir Mamontovas“ sudarytas susitarimas dėl teisinės pagalbos, kurio pagrindu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, nutrauktas, taip pat nurodė, kad atsakovė tinkamai ir nedelsiant po susitarimo nutraukimo informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 163).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2012-02-06 sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priimama į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigomis nuo 2012-02-06, nustatant jai 800 Lt dydžio darbo užmokestį, 2012-03-01 darbo sutartis pakeista – nuo 2012-03-01 mokamas darbo užmokestis didinamas iki 1000 Lt, 2012-09-01 darbo sutartis pakeista – nuo 2012-09-01 mokamas darbo užmokestis didinamas iki 2990,13 Lt (b. l. 9-10). 2012-02-24 sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovė įsigijo 40 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų iš T. P. (b. l. 12-13). Pagal 2012-03-20 duomenis apie akcininkus ir susijusius asmenis, nuo 2012-02-24 UAB „Brolis timber“ priklauso 60 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, G. M. priklauso 40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (b. l. 14). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą UAB „Brolis timber“ direktorius nuo 2007-10-04 iki 2013-04-30 buvo D. V., nuo 2013-05-01 – I. V. (b. l. 113-117). Ieškovė 2013-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio akcininkų susirinkimo metu atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, darbo sutartis su ja nutraukta nuo 2013-01-14, ieškovė įpareigota perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus naujai išrinktam vadovui (b. l. 24-27). Ieškovei 2013-02-05 mokėjimo pavedimu UAB „Brolis timber“ pervedė 304,94 Lt, mokėjimo paskirtis – apmokėjimas (duomenys neskelbtini) vardu pagal dvišalį susitarimą, kompensacija už atostogas galutinis atsiskaitymas (b. l. 28).
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, atleidus ieškovę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. Ieškovė nurodė, kad atleidimo dieną ieškovei nebuvo išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-01-14, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė išmoka, paaiškino, kad buvo atsisakyta išmokėti jai priklausančias išmokas, nes ji neva neteisėtai, t. y. be akcininkų susirinkimo, du kartus pasididino savo darbo užmokestį – pirmiausia iki 1000 Lt, vėliau iki 2990,13 Lt, tačiau neaišku kodėl su ieškove nebuvo atsiskaityta net ta suma, dėl kurios ginčo nėra, be to, nors ir nebuvo laikytasi įmonėje galiojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, formalus darbo užmokesčio padidinimo netinkamas įforminimas nėra pagrindas savaime teigti, kad šis algos padidinimas buvo neteisėtas, ginčo laikotarpiu akcininkais buvo ieškovė ir UAB „Brolis timber“, veikianti per savo vadovą D. V., taigi algos didinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas šių asmenų, algos didinimo klausimas buvo suderintas su D. V. ir su buhaltere, kuri pervesdavo algą. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad darbo sutartyje buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis, pagal kurį ir buvo išmokėtos išmokos atleidžiant ieškovę iš darbo, ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovė savavališkai, nešaukdama akcininkų susirinkimo, du kartus pasididino savo darbo užmokestį, priešingai, tokiais ieškovės veiksmais buvo padaryta žala įmonei, taip pat nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis buvo pakeltais vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimais, kuriais nuo 2012-08-01 minimalus darbo užmokestis buvo padidintas iki 850 Lt, o nuo 2013-01-01 iki 1000 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių 2012-02-06 sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priimama į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigomis nuo 2012-02-06, nustatant jai 800 Lt dydžio darbo užmokestį, 2012-03-01 darbo sutartis pakeista – nuo 2012-03-01 mokamas darbo užmokestis didinamas iki 1000 Lt, 2012-09-01 darbo sutartis pakeista – nuo 2012-09-01 mokamas darbo užmokestis didinamas iki 2990,13 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (direktorius), valdyba ir stebėtojų taryba bendrovėje nesudaromos (b. l. 17), pagal įstatų 6.1. dalies 2 punktą, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą (b. l. 17), 6.2. dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus, jeigu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos (b. l. 18). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus atsakovės įstatų nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, t. y. ieškovei, darbo užmokestį galėjo padidinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės akcijos nuo 2012-02-24 priklausė ieškovei (40 akcijų) ir UAB „Brolis timber“, kurios direktorius nuo 2007-10-04 iki 2013-04-30 buvo D. V. (60 akcijų). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad įmonėje laikomasi praktikos tarp akcininkų, direktorių ir darbuotojų derinti įmonei aktualius klausimus elektroniniu paštu: 2012-03-22 UAB „Brolis timber“ direktorius D. V. elektroniniu paštu siuntė I. V., A. K., G. M., P. P. UAB „Brolis timber“ sąnaudų lentelę ir pasiūlymus dėl darbo kokybės pagerinimo (b. l. 30-31), 2012-10-25 D. V. elektroniniu paštu siuntė G. M. ir I. V., ataskaitas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir sąnaudas (b. l. 37), 2012-11-16 I. V. elektroniniu paštu siuntė A. K., D. V., G. M., Tadui ir kt. pasiūlymus, kaip sumažinti įmonės išlaidas bei įmonės pelno dinamikos lenteles (b. l. 40-42). Atsakovės buhalterinę apskaitą pagal 2012-01-02 sutartį Nr. 12/01/01 tvarkė UAB „Digrafas“, buhalterė J. M. (b. l. 172-174), įmonės apmokėjimai taip pat buvo derinami elektroniniu paštu, J. M. mokėjimo pavedimus darydavo tik gavusi D. V. sutikimą: 2012-04-05 elektroninis laiškas dėl mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 32), 2012-04-12 elektroninis laiškas dėl mokėjimo VSDFV, UAB „Ekskomisarų biuras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 33), 2012-06-15 elektroninis laiškas dėl pavedimo UAB „Digrafas“ (b. l. 34), 2012-10-11 elektroninis laiškas dėl leidimo išmokėti algas ir sumokėti mokesčius (b. l. 36). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. patvirtino, kad D. V. rodė susidomėjimą atsakovės veikla, mokėjimais, prieš atliekant mokėjimus buvo klausiama jo nuomonės, nurodė, kad D. V. nuolat reikalavo pelno (nuostolio) ataskaitų, iš kurių akivaizdžiai matosi kiek įmonėje išleidžiama darbo užmokesčiui, taigi jis tikrai žinojo, kad ieškovės darbo užmokestis yra padidintas nuo 800 Lt, taip pat patvirtino, kad pavedimus, kuriais buvo pervedamas darbo užmokestis, įmonėje darydavo tik ji pati, ieškovė, nors turėjo generatorių prisijungimui prie elektroninės bankininkystės, darbo užmokesčio pavedimų niekada nedarydavo. Iš 2012-03-22 D. V. elektroniniu paštu siųstos įmonės sąnaudų ataskaitos matyti, kad Klaipėdoje darbo užmokesčiui skiriama 1312 Lt (b. l. 30-31). Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu Klaipėdoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik ieškovė, antrasis darbuotojas T. P. priimtas į darbą tik nuo 2012-06-05 (b. l. 11). Pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą, jei darbuotojui mokamas 1000 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, GPM sudaro 85,50 Lt, socialinio draudimo mokestis 90,00 Lt, darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 824,50 Lt, be to, darbdavys moka 30,98 % socialinio draudimo mokestį, t. y. 309,80 Lt, ir įmoką į garantinį fondą 0,1 %, t. y. 1,00 Lt, taigi bendros darbdavio išlaidos sudaro apie 1310,80 Lt (b. l. 46). Pažymėtina, kad ataskaita sudaryta ir siunčiama paties UAB „Brolis timber“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, kuriam priklauso 60 akcijų, direktoriaus D. V., taigi jis žinojo apie ieškovės algos padidėjimą ir dėl to neprieštaravo. Iš 2012-11-16 I. V. elektroniniu paštu siųstos A. K., D. V., G. M. ir kt. suvestinės matyti, kad Klaipėdoje darbo užmokesčiui skiriama 4250 Lt (b. l. 40, 41). Pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą, jei darbuotojui mokamas 2990,00 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, GPM sudaro 443,70 Lt, socialinio draudimo mokestis 269,10 Lt, darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 2277,20 Lt, be to, darbdavys moka 30,98 % socialinio draudimo mokestį, t. y. 926,30 Lt, ir įmoką į garantinį fondą 0,1 %, t. y. 2,99 Lt, taigi bendros darbdavio išlaidos sudaro apie 3919,29 Lt, jei darbuotojui mokamas 250 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, GPM sudaro 0,00 Lt, socialinio draudimo mokestis 22,50 Lt, darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 227,50 Lt, be to, darbdavys moka 30,98 % socialinio draudimo mokestį, t. y. 77,45 Lt, ir įmoką į garantinį fondą 0,1 %, t. y. 0,25 Lt, taigi bendros darbdavio išlaidos sudaro apie 327,70 Lt (b. l. 47, 48). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012-06-05 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas dirbti T. P., jis tuo laikotarpiu dar įmonėje dirbo (b. l. 43). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikant, jog ieškovės darbo užmokestis buvo padidintas iki 2990,13 Lt, matyti, kad darbdaviui dviem darbuotojams išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 4250 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė 2012-09-11 elektroniniu paštu informavo buhalterę J. M., jog ieškovė susitarė su D. V. dėl ieškovės darbo užmokesčio padidinimo iki 2500 Lt atskaičius mokesčius, elektroninio laiško kopija taip pat siųsta D. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei siūlė pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jis ieškovei buvo siųstas taip pat elektroniniu paštu, tačiau ieškovė jo nepasirašė (b. l. 45). Pažymėtina, kad pagal atsakovės siūlomą sutartį pirma sutarties sąlyga nurodoma, jog darbo sutartis nutraukiama nuo 2013-01-15, ieškovei siūlomas išmokėti darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką ir nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 4560,84 Lt atskaičius mokesčius, taigi iš esmės atsakovė pripažino ieškovės darbo užmokesčio padidinimą. Be to, pažymėtina, kad apie ieškovės darbo užmokesčio pakeitimą buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, buvo mokami mokesčiai nuo padidinto ieškovės darbo užmokesčio. Atsakovė nurodo, kad ieškovės darbo užmokestis buvo padidintas remiantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, kuriais padidinta minimali alga, atitinkamai pagal tai paskaičiuota atleidimo iš darbo dieną mokėtina suma, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei alga iki 1000 Lt padidinta nuo 2012-03-01, nors minimali alga Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais buvo padidinta nuo 2012-08-01 iki 850 Lt, o nuo 2013-01-01 iki 1000 Lt, taigi šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog ieškovė pasididinusi savo darbo užmokestį padarė žalos įmonei, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė, taip pat nepasinaudojo teise pareikšti savarankiškus reikalavimus ieškovei dėl žalos atsakovei atlyginimo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovės darbo užmokesčio dydžio klausimas buvo sprendžiamas nešaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau abu akcininkai, t. y. ieškovė ir UAB „Brolis timber“, atstovaujamas direktoriaus D. V., ieškovės darbo užmokesčio padidinimui pritarė, apie tai buvo informuoti, pripažintina, kad formalaus įstatymo reikalavimo nesilaikymas negali paneigti to, kad faktiškai ieškovės darbo užmokestis buvo padidintas akcininkams dėl to sutarus, taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-01-14, ieškovės reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 4213,41 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (DK 141, 186 straipsniai).
Ieškovė prašo priteisti 747,32 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-02-06 iki 2013-01-14, t. y. išdirbo 344 kalendorines dienas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 166 straipsnio 1 dalį, kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos, taigi ieškovei už jos išdirbtą laikotarpį priklauso 26,39 kalendorinės dienos (28 x (344/365)). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė panaudojo 16 kalendorinių dienų – 2012-09-26 įsakymu ieškovei suteikta 16 kalendorinių dienų atostogos nuo 2012-09-27 iki 2012-10-12, taigi ieškovei priklauso kompensacija už 10,39 nepanaudotas atostogų dienas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad laikytina, jog ieškovės darbo užmokestis padidintas iki 1000 Lt ir vėliau iki 2990,13 Lt, į tai, kad atsakovė 2013-02-05 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei dalį, t. y. 304,94 Lt, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 747,32 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 166 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ieškovei priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri sudaro 6076,56 Lt (3038,28 Lt x 2 mėn.), paaiškina, kad ieškovės kaltės dėl jos atleidimo iš darbo nėra. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė buvo atleista iš direktorės pareigų kaip praradusi pasitikėjimą, ieškovės vadovaujama atsakovė nepritraukė jokių naujų klientų, nevykdė aktyvių pardavimų, kito akcininko atstovo pareikalavimu neteikė ataskaitų apie įmonės veiklą, 2012 metų pabaigoje buvo tariamasi dėl atsakovės uždarymo, ieškovei buvo siūloma dirbti ne direktore, o eiline darbuotoja, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje dirbo tik du darbuotojai ir ieškovė 2012-09-27 – 2012-10-12 įsakymu išleido save ir kitą darbuotoją atostogų, taigi veiklos vykdymo vietoje Klaipėdoje neliko jokio darbuotojo, mano, kad visos šios aplinkybės rodo netinkamą vadovavimą įmonei ir nėra pagrindo ieškovei išmokėti išeitinę kompensaciją. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose nuo 2012-02-06, 2013-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio akcininkų susirinkimo metu atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, darbo sutartis su ja nutraukta nuo 2013-01-14, ieškovė įpareigota perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus naujai išrinktam vadovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Bendrovės vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas Lietuvos Respublikos nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006). Pagal išreikštą visuotinio akcininkų susirinkimo valią, ieškovė turėjo būti atleista 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies (praradus pasitikėjimą) pagrindu (b. l. 65). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta išeitinė išmoka darbuotojui mokama tik tokiu atveju, jei nėra darbuotojo kaltės dėl jo atleidimo iš darbo. Pažymėtina, kad įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus, pavyzdžiui, drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės veikla 2012 metais buvo nuostolinga, atsakovės veikla buvo finansuojama atsakovės akcininkės UAB „Brolis timber“, 2012 metų pabaigoje buvo svarstomas klausimas dėl atsakovės uždarymo ar jos perorganizavimo į UAB „Brolis timber“ padalinį, visas šias aplinkybes patvirtina elektroniniai susirašinėjimai tarp ieškovės, D. V. (UAB „Brolis timber“ direktorius), I. V. ir kitų darbuotojų (b. l. 30-31, 37, 39, 40-42, 79-80), dėl neigiamų atsakovės veiklos rezultatų D. V. buvo įpareigojęs ieškovė teikti ataskaitas apie įmonės veiklą (b. l. 77-80). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdoje dirbo tik du darbuotojai, t. y. ieškovė ir T. P., ieškovė pati 2012-09-26 įsakymu dėl darbuotojų kasmetinių atostogų Nr. 3 suteikė sau ir T. P. 16 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2012-10-12 (b. l. 23), taigi faktiškai tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje nebuvo nei vieno darbuotojo, kuris vykdytų įmonės veiklą ir rūpintųsi įmonės reikalais. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, kaip atsakovės vadovei, buvo keliami aukštesni reikalavimai, t. y. veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovės darbo santykiai nutrūko dėl netinkamo ieškovės vadovavimo ir atsakovei praradus pasitikėjimą ieškove, taigi nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti išeitinę kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 144,68 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2013-01-15 iki visiško atsiskaitymo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio nuostatas darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 straipsnio 3 dalis). Jei nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių už darbo pareigų pažeidimą nustatymas atlieka dvejopą funkciją. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė atleista iš darbo 2013-01-14, duomenų apie tai, kad su ieškove atsiskaityta atleidimo dieną, byloje nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės atstovė naujai išrinkta direktore I. V. 2013-02-01 raštu informavo ieškovę, jog ieškovė vėlavo perduoti įmonės dokumentus ir PIN kodų generatorių, dokumentai perduoti tik 2013-01-30, todėl iki tos dienos nebuvo galimybės išmokėti jai galimai priklausančias tam tikras sumas (b. l. 75). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. nurodė, kad ji dirba UAB „Digrafas“, o UAB „Digrafas“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovei. Paaiškino, kad vieną banko generatorių turėjo įmonės direktorė, t. y. ieškovė, o kitą – ji pati. Taip pat pažymėtina, kad įmonės dokumentų neperdavimas nėra pagrindas neišmokėti atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną priklausančių sumų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė nėra kalta dėl darbdavio, t. y. atsakovės, pareigos tinkamo įvykdymo pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl, įvertinus tai, kad su ieškove visiškai nebuvo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną, ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2013-01-15 iki visiško atsiskaitymo dienos tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 144,68 Lt ((2990,13 Lt x 3) / 62) vidutinis darbo užmokestis nuo 2013-01-15 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos (DK 141 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą). Pagal įstatyminį reglamentavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis, numatantis skolininko prievolę mokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, darbo teisėje keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia konkretų kompensacinio pobūdžio mechanizmą esant piniginės prievolės, kylančios iš darbo teisinių santykių, termino praleidimui. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant atitinkamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir kartu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, numatančias įstatymines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovų, atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 4213,41 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 747,32 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 144,68 Lt vidutinis vienos dienos darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-01-15 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Kita ieškinio dalis atmestina.
Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistinos pinigų sumos yra iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui šias išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis, bylos Nr. 3K-3-282/2010).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2013-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 4960,73 Lt, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3630,00 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 185) ir 234,80 Lt liudytojo atvykimo išlaidos (b. l. 189), iš viso 3864,80 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė prašymo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Patenkinus 45 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1633,50 Lt atstovavimo išlaidų ir 105,66 Lt liudytojo atvykimo išlaidų, iš viso 1739,16 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina 149,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovė turėtų atlyginti 6,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovė 5,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kadangi priteistinos sumos neviršija 10,00 Lt, šios sumos iš šalių nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4213,41 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 747,32 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 144,68 Lt vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2013-01-15 iki visiško atsiskaitymo su ieškove ir 1739,16 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. M.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 4960,73 Lt, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 149,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalims išaiškintina, kad sprendimu priteistos su darbo santykiais susijusios pinigų sumos nurodytos neatskaičius privalomų mokesčių.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.