Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą J. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. B. 2009 m. balandžio 26 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, J. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, pasinaudodamas nukentėjusiosios G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią užgulęs mažametę nukentėjusiąją G. K. savo kūnu ant lovos, rankomis liesdamas jos krūtinę, glostydamas mažametės tarpkojį, savo lytiniu organu liesdamas bei trindamas G. K. lytinius organus bei vidinę šlaunų pusę, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete G. K., t. y. ją seksualiai prievartavo, kol G. K. pabėgo išlipdama per langą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. girtavo pas J. A., kur buvo ir J. K. su dukromis G. ir A. Jis pažinojo G., žinojo, kiek pastarajai metų, tačiau nežinojo, kad ji turi proto negalią. Jis pasiliko nakvoti J. A. namuose. J. K. su dukromis miegojo viename kambaryje, o kitame kambaryje jis su Z. S. miegojo vienoje lovoje, o J. A. – kitoje lovoje. Z. S. pernakvojo, parvežė alaus, paskui išvažiavo. Ryte prieš 8 val. jie dar girtavo, o po to jis atsigulė į J. A. lovą. G. gulėjo kitoje lovoje. J. A. pasakė, kad eis parnešti alaus, ir išėjo su dukra ir anūke A.. Atsikėlęs jis pamatė, kad užrakintos namo durys, todėl pažadino G., paklausė, kur pastarosios motina. G. jis neglostė, nebuvo atsisėdęs ant lovos, tik pasilenkęs prie lovos ranka pajudino per drabužius. G. atsikėlusi išlindo per langą. Už kokių 10 min. visos keturios grįžo ir jie dar girtavo, o paskui J. K. su dukromis išėjo pas kitą močiutę.

Mergaitė tikrai išsigalvoja. Jis buvo girtas, bet viską prisimena, prie mergaitės nelindo, nebuvo pastarosios užgulęs, nebuvo to, ką nukentėjusioji sakė. Pats šešis vaikus augina, iš kurių trys yra mažamečiai. Tyrimo metu 2009 m. gegužės 1 d. vykusios apklausos metu dar nebuvo išsiblaivęs, gal jam šokas buvo, kai davė parodymus, nesuvokė, ką šneka. Tyrimo metu buvo daromas spaudimas, jam liepė prisipažinti.

J. A. sakydavo, kad mergaitė linkusi meluoti. Gal nukentėjusioji prigąsdinta. J. A. jis atvežė malkų, o S. K. nenuvežė, kai prašė, gal nuo to laiko pastarasis pyksta. Jis dirba, stengiasi dėl vaikų, gauna invalidumą, žmona nedirba. Buvo baustas už tai, kad, neblaivus vairuodavo. Dėl jo girtavimo šeima buvo įrašyta į rizikos grupę, nebuvo užfiksuota vaikų nepriežiūra. Nesutinka su ieškiniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. B. parodė, kad atsisėdęs ant lovos, kurioje gulėjo G. K., klausęs, kur pastarosios mama ir močiutė, glostęs petį ir krūtinę dešine ranka per glaustinukę, užkišęs ranką už megztuko (t. 2, b. 1. 57-60).

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. parodė gyvenamąjį namą, esantį Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šiame name pavasarį jis girtuokliavo ir priėjęs prie lovoje gulinčios G. K. pastarąją žadino paėmęs už peties (t. 2, b. 1. 66-69).

Mažametė nukentėjusioji G. K. parodė, kad maždaug prieš metus, pavasarį, ji buvo pas močiutę J. A.. Ryte jos mama J. K. su sese A. bei močiute išėjo į parduotuvę. Ji miegojo vienoje lovoje, o kitoje lovoje miegojo girtas E. B.. Ji buvo apsirengusi kelnaites, sportines kelnes, plonus marškinėlius ir sportinį švarkelį. Gulėjo užsiklojusi antklode. Kai ji pabudo, E. B. rankos buvo pakištos po jos kelnėmis, E. B. graibė ją už užpakalio ir iš priekio. Ji šaukė mamą, prašė paleisti, rėkė. E. B. pasakė, kad mama išėjo į parduotuvę, sakė jai: „nesinervuok“. E. B. numovė jai kelnes kartu su kelnaitėmis iki kelių. Ji matė E. B. vyrišką „daiktą“. Tuo „daiktu“ E. B. buvo prisilietęs prie jos lytinių organų, gulėjo ant jos prispaudęs ją gal 5 minutes. Ji nustūmė E. B., užsimovė kelnaites, kelnes ir pabėgo išlipdama pro langelį, nes namo lauko durys buvo užrakintos. E. B. liko gulėti lovoje, jos nesivijo. Pabėgusi ji nuėjo pas kitą močiutę V. P., tačiau pastarajai nieko nesakė, nes ten buvo kitų žmonių. Pamačiusi pareinančias mamą, sesę ir močiutę, ji sugrįžo. Mamai ji nieko nepasakojo, o viską pasakė į namus grįžusiam tėčiui S. K., kuriam močiutė J. A. jau buvo užsiminusi., kad E. B. kažką negero jai padarė. Ji teisybę papasakojo, meluoti nemoka.

Eksperimento metu nukentėjusioji G. K. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, kambaryje parodė lovą, ant kurios ji gulėjo, kai ją lietė E. B., parodė verandos langą ir atkabinusi kabliuką pro jį išlipo (t. 2, b. l. 2-8).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, kad E. B. yra jos brolio R. A. draugas. 2009 m. balandžio 25 d. kartu su dukromis A. ir G. ji nuėjo pas savo mamą J. A., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras S. K. buvo išvažiavęs dirbti į Vilnių. Pas J. A. ji girtavo kartu su E. B. ir R. A., liko nakvoti. Ji miegojo su dukromis vienoje lovoje, o kitoje lovoje tame pačiame kambaryje miegojo jos mama ir E. B.. Ryte 8 val. su mama J. A. ir dukra A. ji išėjo į parduotuvę. Išeidama G., kuri gulėjo lovoje ir nenorėjo keltis, ji pasakė, kad pareis. Tuo metu R. A. jau buvo išėjęs į darbą, o girtas E. B. gulėjo jos mamos lovoje. Išeidamos jos namo duris užrakino, kad niekas neįeitų. Iš vidaus atrakinti durų buvo negalima. Grįžusios už kokių 15 min., G. neberado. E. B. sėdėjo ant sofos kitame kambaryje. Ji pamanė, kad G. išlipo pro langelį, nes ne pirmą kartą taip išeidavo. E. B. apie G. ji neklausė. Grįžusi G. nieko jai nepasakojo, ir nieko neįprasto ji nepastebėjo. Po to su dukromis ji nuėjo pas V. P.. G. sakė, kad prie jos lindo E. B., ją graibė, todėl ji (G.) išsigandusi pabėgo. Ji suprato, kad E. B. lietė G. už kojų. Ji nėjo aiškintis pas E. B.. Po kelių dienų grįžusiam vyrui S. K. G. pasakė apie E. B., ir S. K. paskambino į policiją. Jos motina J. A. su E. B. yra draugai, seniai bendrauja, dažnai girtauja.

Duktė G. nelinkusi meluoti, nėra buvę, kad prisigalvotų nerealių dalykų. G. nustatytas atsilikimas 2002 m., o iš pradžių normaliai vystėsi. Pas dukrą ji nueina į mokyklą (duomenys neskelbtini). G. ir šiaip būdavo nervinga, o po to įvykio nervingesnė tapo.

Civilinio ieškinio atsisako.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji dirba socialine pedagoge Radviliškio vaikų globos namuose, kur nuo 2009 m. lapkričio 16 d. gyvena G. K.. Pastarajai nustatyta laikinoji vaikų globa. Ji rūpinasi, kad vaikas adaptuotųsi. Mergaitė nori išsipasakoti apie tą įvykį, lyg užsimena, paskui nustoja, bijo. Mergaitė labai uždara, pati kontakto neužmezga, jei ją kalbina, ji noriai bendrauja. Pokalbio metu G. K. jai pasakojo, kad pateko į globos namus dėl E. B.. Mergaitė jai kalbėjo tais pačiais žodžiais, vyro lytinius organus vadino „daiktu“, pasakojo, kad E. B. jai sakė: „nesinervuok“. G. K. aiškino, kur ją lietė, parodė į krūtinę, šlaunis, sakė, kad trynėsi. Iš pasakojimo ji suprato, kad kaltnamasis savo lytiniu organu trynėsi į jos šlaunis. Taip pat mergaitė sakė, kad E. B. jai kelnes, kelnaites numovė, apie viršutinės dalies apnuoginimą nekalbėjo. Mergaitė negali meluoti, fantazuoti, nes turi intelekto sutrikimą, yra atvira, visada sako tiesą, auklėtojos pastebi, kad mergaitė kartais per daug atvira. Ji nesitikėjo, kad mergaitė taip sklandžiai kalbės, nes labai sunkiai kalba, kalbėdama pakeičia temą, o šiandien gražiai kalbėjo. Mergaitė traumuota, labai uždara, pastarajai turėjo įtakos tas įvykis. Nukentėjusioji globos namuose atsidūrė dėl nepriežiūros ir pareikšto įtarimo tėvui. G. tėvai nelanko. Tėvui uždrausta bendrauti su dukromis, kol vyksta tyrimas. Mamai neuždrausta, bet pastaroji dukros nelanko. Mergaitė mokosi internate, grįžta į vaikų namus savaitgaliais ir švenčių metu.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesio pabaigoje jam grįžus iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) pas J. A., kur tuo metu buvo jo žmona su dukromis, dukra G. prasitarė, kad dėdė su barzda buvo jai kelnes numovęs ir tarpkojį čiupinėjo. Dukra neminėjo, kad jai ką rodė, tačiau jis suprato, kad lovoje čiupinėjo jos lytinius organus E., kurio pavardės tuo metu jis nežinojo, tas, kuris ateina pas jo žmonos motiną. Mergaitė buvo išsigandusi, pasakojo, kad pabėgo per langą pas V. P.. Jis patikėjo savo dukra ir pranešė policijai. Su E. B. nekalbėjo.

Liudytoja J. A. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. vakare jos namuose buvo girtaujama. Po to nakvoti pas ją pasiliko E. B., Z. S., duktė J. K. su dukromis G. ir A. bei sūnus R. A.. Viename kambaryje miegojo jos sūnus, kitame duktė su anūkėmis, ji, Z. S. ir E. B.. Ryte su dukra ir anūke A. ji nuėjo į parduotuvę. G. norėjo miego, todėl pasiliko miegoti. Tame pačiame kambaryje miegojo ir E. B., tik kitoje lovoje. Daugiau namuose nieko nebuvo. Išeidama ji užrakino duris. Sugrįžusios į namus, G. jos neberado, o E. B. miegojo. E. B. pasakė, kad G. išėjo. Tą dieną G. daugiau nebuvo atėjusi pas ją. Po kelių dienų pas ją atėjo S. K. ir duktė su anūkėmis. G. pasakė apie E. B., tėvą nusivedė į virtuvę ir ten jie kalbėjo. Po to S. K. paskambino į policiją dėl E. B.. G. jai nieko nesakė. Ji pasakė E. B., kad parašė pareiškimą dėl to, kad jis (E. B.) lindo prie mergaitės. E. B. atsakė, kad tai nesąmonė, išgalvota. G. nėra nieko reikšmingo pamelavusi.

Liudytojas R. A. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. namuose, kur jis gyvena su mama J. A., girtavo su kaltinamuoju E. B.. Buvo atėjusi ir jo sesuo J. K. su dukromis G. bei A.. Vakare jis išėjo ir nenakvojo namuose. Todėl nežino, ar jo namuose nakvojo E. B.. Po kelių dienų mama jam pasakė, kad E. B. lindo prie G., ir kad S. K. kvietė policiją. Apie tai su E. B. jis nekalbėjo. G. yra nuoširdi mergaitė, ne melagė.

Liudytoja J. M. parodė, kad, dirbdama Radviliškio rajono PK tyrėja, pareiškė įtarimą pagal LR BK 153 str. E. B. ir apklausė jį įtariamuoju. Buvo normali, įprasta apklausa. Jei E. B. būtų buvęs neblaivus ar apsvaigęs nuo kokių medžiagų, niekas jo nebūtų apklausinėjęs, jam būtų įteiktas šaukimas atvykti kitą dieną. Negali būti, kad kaltinamasis būtų apklaustas girtas. Apklausos metu ji nejautė alkoholio kvapo nuo E. B., o jeigu būtų kilęs įtarimas, kad pastarasis girtas, būtų nutraukta apklausa ir alkotesteriu išmatuotas girtumas. Pats kaltinamasis prieš apklausą ar apklausos metu nesakė, kad yra išgėręs. Apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė pats E. B.. E. B. viską pasakojo nuosekliai, visi parodymai surašyti iš pastarojo žodžių. E. B. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau kaltinamasis pareiškė, kad nepageidauja gynėjo. Dėl to buvo surašytas protokolas.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK -11, surašyto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų, išvadose nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos nukentėjusioji G. K. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jai buvo lengvas protinis atsilikimas, galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę. G. K. negalėjo dėl mažametystės suprasti įtariamojo E. B. veiksmų pobūdžio ir jų pavojingumą. G. K. pažintinės veiklos galimybės yra ribotos dėl jai būdingo nežymaus intelekto sutrikimo. G. K. nepasižymi tikslia vaizdine atmintimi, nes jai būdingas nežymus intelekto sutrikimas, dėl kurio ji taip pat nesugeba fantazuoti, o būdama psichologiškai priklausoma nuo ją globojančių asmenų, ji gali būti įtaigi pastarųjų atžvilgiu. G. K., būdama mažametė ir turėdama intelekto sutrikimą, nesugeba suprasti bylos aplinkybių ir savarankiškai pateikti prašymus, bet gali duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes faktų lygyje. G. K., būdama mažametė ir turėdama intelekto sutrikimą, negalėjo suprasti prieš ją galimai atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo aktyviai ir savarankiškai priešintis nusikalstamiems veiksmams. G. K. padaryta nusikalstama veika sukėlė trumpalaikę stresinę reakciją, tačiau nesukėlė ilgalaikių psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmių. Nusikalstama veika G. K. nepadarė psichologinės traumos, nes ji nesuvokia atliktų veiksmų moralinės esmės. G. K. gali duoti parodymus apie faktinę įvykių pusę. G. K. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jai buvo lengvas protinis atsilikimas, šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai yra lengvas protinis atsilikimas (t. 1, b. 1. 125-128).

Papildomos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-10, surašyto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų, išvadose nurodyta, kad negauta jokių duomenų apie tai, kad S. K. veiksmai G. K. atžvilgiu būtų įtakoję jos parodymus apie E. B. veiksmus jos atžvilgiu. G. K. atminties sutrikimų nenustatyta, jai nebūdingi tikslios vaizdinės atminties požymiai, padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. G. K. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nėra pagrindo teigti, kad G. K. sąmoningai, suvokdama tokio elgesio esmę, pasekmes, neteisingai papasakoja įvykio aplinkybes, taigi jos elgesį ikiteisminio tyrimo metu veikia būdingi individualūs psichologiniai ir amžiaus tarpsnio, o taip pat ir emociniai ypatumai (t. 1, b. 1. 178-182).

Specialisto išvadoje Nr. G 669/09(04) nurodyta, kad G. K. mergystės plėvė nepažeista, atsižvelgiant į G. K. mergystės plėvės anatominę struktūrą, lytiniai santykiai, nepažeidžint jos mergystės plėvės, negalimi. Sužalojimų kūne nėra (t. 1., b. 1. 103).

Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad G. K. gimė (duomenys neskelbtini). LR Biržų mieste, tėvas S. K., motina J. K. (t. l, b. 1. 105).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 3 punkte išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). BK 150 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Kaltinamasis E. B. neigia seksualiai prievartavęs mažametę G. K.. Teismas atmeta kaltinamojo E. B. parodymus neigiant kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir vertina juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės.

Išanalizavęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs ir sugretinęs juos tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios G. K. bejėgiška būkle, prieš pastarosios valią užgulęs mažametę nukentėjusiąją G. K. savo kūnu ant lovos, rankomis liesdamas jos krūtinę, glostydamas mažametės tarpkojį, savo lytiniu organu liesdamas bei trindamas G. K. lytinius organus bei vidinę šlaunų pusę, kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete G. K., kol pastaroji pabėgo išlipdama per langą.

Darydamas tokią išvadą teismas pirmiausia remiasi nukentėjusiosios G. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teisiamajame posėdyje, kai nukentėjusioji vienodai ir nuosekliai, įvertinus jos mažametystę bei nustatytą lengvą protinį atsilikimą, aiškino, kad jai, gulinčiai lovoje, E. B. numovė iki kelių kelnes kartu su kelnaitėmis, graibė ją už užpakalio ir iš priekio, savo vyrišku „daiktu“ buvo prisilietęs prie jos lytinių organų, gulėjo ant jos prispaudęs ją gal 5 minutes. Nukentėjusiosios teigimu, ji šaukė mamą, prašė paleisti, rėkė, o E. B. pasakė, kad mama išėjo į parduotuvę, sakė jai: „nesinervuok“. Nors teisme nukentėjusioji ir nenurodė, kad kaltinamasis lietė jos krūtinę, teismas, atsižvelgdamas į praėjusį nemažą laiko tarpą po įvykio bei įvertinęs realias galimybes mažamečiam asmeniui viską prisiminti, šią kaltinime nurodytą aplinkybę laiko įrodyta remdamasis nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 66-67) bei liudytojos R. T. parodymais, kad nukentėjusioji jai pasakojo, jog kaltinamasis lietė ir jos (G. K.) krūtinę.

Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. K. parodymais. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad mažametė G. K. dėl jai būdingo nežymaus intelekto sutrikimo nesugeba fantazuoti ir gali duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes faktų lygyje. Nukentėjusiosios G. K. neturėjimą polinkio meluoti taip pat patvirtino ne tik nukentėjusiosios motina J. K., dėdė J. A., bet ir mažametės močiutė, kaltinamojo E. B. draugė J. A., paaiškinusi, kad nukentėjusioji nėra nieko reikšmingo pamelavusi. Teismas, betarpiškai išklausęs mažametės parodymus, vertina nukentėjusiosios G. K. parodymus kaip teisingus atsižvelgdamas ir į Radviliškio vaikų globos namų, kuriuose gyvena nukentėjusioji, socialinės pedagogės R. T. paaiškinimus, kad G. K. jai pasakojo, kaip E. B. ją (G. K.) lietė, parodė į krūtinę, šlaunis, sakė, kad trynėsi, kalbėjo tais pačiais žodžiais, kaip ir teisme, vyro lytinius organus vadino „daiktu“, pasakojo, kad E. B. jai sakė: „nesinervuok“. R. T. teigimu, mergaitė yra atvira, visada sako tiesą. Radviliškio rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. J. taip pat patvirtino, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai teisme nesiskiria nuo jos parodymų dviejų ankstesnių apklausų metu. Kaltinamojo versija, jog mažametė nukentėjusioji G. K. jį apkalba galimai įtakota savo tėvo S. K., atmetama kaip niekuo nepagrįsta atsižvelgiant ne tik į Papildomos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, kad negauta jokių duomenų apie tai, kad S. K. veiksmai G. K. atžvilgiu būtų įtakoję jos parodymus apie E. B. veiksmus, bet ir įvertinus aplinkybę, kad nuo 2009 m. lapkričio 16 d., kai G. K. globėju buvo paskirti Radviliškio rajono vaikų globos namai „Nykštukas“ (t. 1, b. l. 61), nukentėjusioji gyvena Vaikų globos namuose ir su savo tėvu nebendrauja. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių dėl mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumo nustatant nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos faktą.

Vertindamas nukentėjusiosios parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas pažymi, kad tam tikros nukentėjusiosios G. K. nurodytos aplinkybės, kurios pagal susidariusią situaciją gali būti nustatytos ir kitokiu būdu, sutampa su kitais byloje užfiksuotais duomenimis. Taip nukentėjusiosios teiginiai, kad girtas kaltinamasis E. B. ir ji buvo palikti vieni užrakinti J. A. namuose, ir kad ji pabėgo nuo kaltinamojo išlipdama pro langą, sutampa su nukentėjusiosios J. K., liudytojos J. A. bei paties kaltinamojo parodymais.

Nukentėjusiosios motinos J. K. aiškinimu, jau tą pačią dieną dukra G. K. jai pasakė, kad prie jos lindo E. B., ją graibė, todėl ji (G. K.) išsigandusi pabėgo. Liudytojo, mažametės nukentėjusiosios tėvo, S. K. teigimu, jam tik sugrįžus iš Vilniaus, dukra G. pasakė, kad dėdė su barzda, vardu E., buvo jai kelnes numovęs, tarpkojį čiupinėjo, todėl ji pabėgo per langą pas V. P.. Tai, kad nukentėjusioji pirmai progai pasitaikius apie kaltinamojo elgesį pasakė savo tėvams, taip pat patvirtina faktą, jog su nukentėjusiąja buvo elgiamasi nusikalstamai. Be to, G. K. paaiškinimai apie matytą kaltinamojo vyrišką „daiktą“, kuriuo kaltinamasis buvo prisilietęs prie jos lytinių organų, bei, nukentėjusiosios teigimu, jos „graibymas“ už užpakalio ir iš priekio, teismo nuomone, atspindi realiai buvusius ir nukentėjusiosios patirtus įvykius, kadangi, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių ir seksualinės patirties neturėjimą, tokių aplinkybių nukentėjusioji negalėjo išgalvoti.

Šie aptarti bylos duomenys pašalina abejones dėl nukentėjusiosios G. K. parodymų patikimumo ir leidžia teismui pagrįstai manyti, jog nukentėjusioji buvo seksualiai išnaudojama.

Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

E. B. pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu nurodytas vienas iš tokių požymių – pasinaudojimas bejėgiška būkle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo.

Kaip matyti iš Gimimo liudijimo kopijos, G. K. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nagrinėjamo įvykio metu ji buvo mažametė – 10 metų. Byloje nustatyta, kad iki įvykio kaltinamasis E. B. ir nukentėjusioji G. K. pažinojo vienas kitą, ir kaltinamasis, jo paties teigimu, žinojo nukentėjusiosios amžių. Todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas lytinę aistrą kaltinamasis E. B. pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios G. K. būkle, kurią nulėmė pastarosios mažametystė.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai G. K. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas. Kaltinamasis E. B. teigia nežinojęs apie nukentėjusiosios proto negalią. Duomenų, paneigiančių šią kaltinamojo versiją, byloje nėra. Todėl teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl pastarosios lengvo protinio atsilikimo.

Kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis E. B. atliko nesutinkant nukentėjusiajai G. K., tai yra prieš nukentėjusiosios valią. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamasis E. B., atsižvelgiant į jo gyvenimiškąją patirtį (44 m.), taip pat ir lytinio gyvenimo, suvokė nukentėjusiosios nesutikimą tenkinti jo lytinę aistrą, kadangi savo nesutikimą nukentėjusioji išreiškė ne tik žodžiais, t. y. šaukdama mamą, prašydama paleisti, bet ir veiksmais – stumdama kaltinamąjį. Nukentėjusiosios G. K. nesutikimą tenkinti kaltinamojo lytinę aistrą rodo ir jos elgesys pabėgant nuo kaltinamojo pro langą.

Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis E. B. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nėra duomenų, ar kaltinamasis E. B. patenkino savo lytinę aistrą. Dėl to teismas pažymi, jog seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su ly­ti­nės aist­ros tenkinimo prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai. Šie nusikaltimai yra baigti nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasi nukentėjusiųjų G. K. ir J. K. bei paties kaltinamojo parodymais, kad 2009 m. balandžio 26 d. ryte jis (kaltinamasis) buvo girtas. O kad kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo elgesiui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį (nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) bei šios veikos padarymo aplinkybes.

Teismo psichiatro specialisto išvadoje nurodoma, kad nėra jokio pagrindo E. B. kelti abejonę dėl jo psichikos sveikatos ir nėra reikalo jam atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 2, b. l. 112).

Esant tokiai specialisto išvadai, teismas sprendžia, jog kaltinamasis E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baudžiamas už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. B. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis E. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), tačiau jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi kaltinamasis fizinio smurto nenaudojo, jo elgesys nebuvo nei išskirtinai brutalus ar įžūlus ir, remiantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, nesukėlė ilgalaikių psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmių nukentėjusiajai.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. nuo 2003 metų daugiau kaip dešimt kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kuriuos padarė būdamas girtas (t. 2, b. 1. 80-105), kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad E. B. seniai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, iš ankstesnės santuokos turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), o šiuo metu gyvena su sugyventine, augina šešis vaikus, iš kurių tik vienam nustatyta tėvystė. Taip pat charakteristikoje teigiama, kad kaltinamojo E. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo (t. 2, b 1. 107).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, jog iki šio nusikaltimo padarymo kaltinamojo E. B. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog jis nusikalto atsitiktinai.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu įvertinęs ir BK 150 str. 4 d. sankcijos griežtumą, teismas kaltinamajam E. B. skiria laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl mažametei G. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 36-37).

Remiantis anksčiau išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens – E. B. – kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo E. B. civilinės atsakomybės dėl mažametės G. K. seksualinio prievartavimo sąlygos.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad mažametei nukentėjusiajai G. K. kaltinamojo jos atžvilgiu padaryti amoralūs veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus bei stresinę reakciją, ką patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados. Šie dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajai G. K. neigiamus išgyvenimus, pagal CK 6.250 str. ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamasis.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kuri taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis E. B. neturi nuolatinio darbo, kartu su sugyventine augina šešis vaikus (t. 2, b. l. 108), jokio turto neturi (t. 2, b. l. 114-121, 123). Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, dėl kurių mažametei padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, ir taip nėra didelis, galėtų būti sumažintas.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios G. K. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai prokuroro pagrįstai įvertinti 1000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31), tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškinio atsisakė. Todėl procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str., teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką E. B. įskaityti sulaikyme išbūtą dieną – 2010 m. birželio 16 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę E. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš Egidijaus B. G. K. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000 Lt žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.