Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija), atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Fabijoniškių g. 15-47, Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi/ atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti įmonėje nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. A. P. nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie A. P. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiais veiksmais L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, kadangi už ši nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pakartotinai.

Protokolo surašymo metu L. V. paaiškino, kad su nusižengimu sutinka, gailisi. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad surašytą protokolą palaiko. Asmens kaltė pagrįsta tyrimo metu surinktais įrodymais. Prašo skirti asmeniui maksimalią nuobaudą, nes asmuo jau ne kartą baustas už analogiškus nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, analogiškus nusižengimus daro ir toliau.

Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015-0358 duomenimis, A. P., paklusdamas Įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdamas pagalbinio darbuotojo darbą, sukurdamas bendrovei naudą- savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo- atliko pagalbinio darbuotojo darbą, siekiant gauti pelno. L. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu/atsakingu, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiais, nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d., leido dirbti įmonės statybos objektuose A. P. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinus, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta SODROS teritoriniam skyriui (b. l. 3).

VSDFV duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. dirbo nuo 2018-12-01 iki 2018-12-04 (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, padarius administracinį nusižengimą pakartotinai. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. P. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. lapkričio 15 d., atliko statybos darbus, gavo darbo užmokestį, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, institucijos, kaip reikalauja įstatymai, nepranešta. Dėl darbo asmuo tarėsi su įmonės vadovu L. V.. Taigi, L. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei būdamas atsakingas už darbo organizavimą įmonėje leido dirbti A. P. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui apie šio asmens darbo pradžią.

Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad L. V. 2016-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu baustas pagal ATPK 41³ straipsnio 2 dalį (kuri visiškai atitinka ANK 95 straipsnio 2 dalį). Taip pat baustas 2016-03-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu baustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Paskirtos baudos nėra sumokėtos. Vadovaujantis ANK 40 straipsniu, jei asmuo per metus nuo dienos, kai administracinė nuobauda baigta vykdyti (šiuo atveju – sumokėta bauda) padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad jis padarytas pakartotinai.

L. V. administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalį.

L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes: asmuo buvo įdarbintas nelegaliai, dirbo apie dvi savaites. Nusižengimas tyčinis, baigtas. Atsižvelgiama į nustatytą L. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 45 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą nepateikta, administracine tvarka baustas, tame tarpe jau du kartus už analogišką nusižengimą, paskirtų baudų nemoka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. V. tikslinga skirti ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 5500 eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096500574. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.