Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini) universitete ((duomenys neskelbtini) inžinerijos fakulteto 3 kurso studentas), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2013 m. sausio 29 d., apie 17.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu Volvo S60, valst. nr. (duomenys neskelbtini) S. Batoro gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti nuo žiedinės sankryžos su Olandų gatve, pirmąja eismo juosta privažiavęs nereguliuojamą sankryžą su Rudens gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie prieš S. Batoro – Rudens gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesumažino greičio, kad pėsčiųjų įžengimo į važiuojamąją dalį atveju būtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti vairuojamą automobilį prieš perėją, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti nuo dešiniojo šaligatvio į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią ir pėsčiųjų perėja per S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją T. D. ir tęsdamas važiavimą ją partrenkė, dėl ko T. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo S60, valst. nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2013-01-29 apie 17:30 val. vairuodamas automobilį Volvo S60 vienas važiavo S. Batoro gatvės pirma eismo juosta. Važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Buvo tamsus paros metas, todėl buvo įjungęs artimųjų šviesų žibintus. Kelio danga buvo padengta šlapiu tirpstančiu sniegu. Jis važiavo ne didesniu kaip 60 km/h greičiu, eismas buvo intensyvus. Prieš sankryžą su Rudens gatve sumažino greitį iki 50 km/h., kai jo automobilis buvo apie 15-20 m. iki perėjos žymėjimo krašto, pamatė jam iš dešinės pusės pėsčiąją. Žmogus į gatvę įžengė ties perėjos viduriu, todėl tarp jo automobilio prekinės dalies ir pėsčiosios atstumas buvo apie 17 metrų. Jis nedelsdamas stabdė ir vairą suko į kairę pusę. Žmogų kliudė pirmosios juostos dešinėje pusėje apie vieno metro atstumu nuo dešiniojo bordiūro, ties perėjos viduriu. Po smūgio tolygiai stabdydamas sustojo už sankryžos antroje eismo juostoje. Po partrenkimo moteris gulėjo prie dešiniojo S. Batoro važiuojamosios dalies krašto, žiūrint pagal jo važiavimo kryptį, jį gulėjo už perėjos. Jis buvo blaivus, bet dėl patirto šoko paaiškinimo rašyti negalėjo. Apie 21 val. tiesiai iš Kelių policijos nuvyko į VRGPL, tačiau jam nukentėjusiosios aplankyti neleido. Po įvykio praėjus maždaug 7 dienoms jis nuvyko pas nukentėjusiąją į namus, jos atsiprašė, pasiteiravo apie jos sveikatą, paliko savo telefono numerį susisiekimui. 2013-02-07 dieną jam paskambino T. D. sugyventinis pakalbėti dėl žalos atlyginimo, jis pakvietė šį žmogų nuvykti į Lietuvos draudimą, kuriame buvo apdraustas jo vairuotas automobilis. Lietuvos draudimas po pokalbio sutiko išmokėti nukentėjusiajai jos sugyventinio prašytus 8000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Draudimo darbuotojai paruošė sutarties projektą ir paprašė, kad nukentėjusioji atsidarytų banke sąskaitą. Po savaitės jam paskambino T. D. giminaičiu Tomu prisistatęs asmuo ir pasakė, kad tai yra apgavystė ir tokia sutartis bei pinigų suma yra netinkami. Taip jų derybos dėl žalos atlyginimo nutrūko. Nuoširdžiai gailisi ir prašo jo paaiškinimą pridėti prie bylos. Nukentėjusiajai buvo lūžusi ranka, kojos, smegenų sutrenkimas, lūžę šonkauliai. Eismo įvykio metu nulūžo jo automobilio dešinės pusės veidrodis ir sudužo dešinysis žibintas, taip pat apgadintas priekinis automobilio sparnas. Nukentėjusioji ant kapoto nebuvo užkritusi. Koks buvo jo automobilio greitis kontakto su nukentėjusiąja metu negali pasakyti. Stabdymo veiksmus pradėjo 17 metrų iki įvykio vietos. Po to buvo nuvykęs į įvykio vietą ir nustatė, kad buvo tokiu atstumu iki susidūrimo. Jis iš karto pradėjo stabdyti, kai pamatė pėsčiąją, bet apie 40-45 m. nuvažiavo iki pilno sustabdymo. Pradėjo stabdyti ir suko į kairę, priešingą nuo nukentėjusiosios pusę. Po kontakto su nukentėjusiąja atleido pedalą, kad nebūtų blogiau. Buvo tamsu, ant asfalto buvo tirpstantis sniegas, kelio danga buvo šlapia. Jis negalėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, stabdė, bet nebuvo galimybės sustoti. Jis neįvertino to, kad žmogus gali taip drastiškai įeiti į perėją. Materialinę žalą atlygino, o dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui, bet iš esmės pripažįsta ieškinį. Nežino, kurioje vietoje aplenkė liudytoją E. R., bet žino, kad jos automobilis važiavo iš paskos, tačiau nebuvo automobilių srauto. Prieš perėją yra raudonos linijos, jis pastebėjo raudoną liniją ir tai jam padėjo nustatyti atstumą. Iki pat galo buvo nuspaudęs stabdį. Įvykio vietoje į vieną pusę yra dvi juostos, jis važiavo dešinėje, pirmąja eismo juosta. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji buvo antroje eismo juostoje. Koks atstumas buvo nuo jo automobilio iki liudytojos, negali pasakyti, bet R. norėjo sukti į kairę, todėl jos greitis sumažėjo. Jis žino, kad efektyviausias stabdymas, kai „kertama“ per pedalą. Po susidūrimo jis atleido stabdį, nes nenorėjo kitų pasekmių.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė T. D. parodė, kad eismo įvykis buvo 2013-01-29 d. apie 17:30 val.. Tą dieną ji susitiko su drauge, jos pasisėdėjo, paskui užsuko į parduotuvę ir ji važiavo namo. Išlipusi iš autobuso ji ėjo per gatvę. Pirmoje eismo juostoje esantis tamsus automobilis ją praleido, o paskui neatsimena, kas buvo. Ji buvo su gobtuvu. Pirmą kartą pažiūrėjusi, kad automobilis sustojo, ji daugiau nebežiūrėjo ir ėjo. Kai užkabino ją, pastebėjo, kad tai buvo tamsus automobilis. Į automobilio dešinę pusę ji atsitrenkė kairės pusės klubu ir šlaunimi. Jai lūžo kairė ranka, plyšo raumenys, lūžo kairės ir dešinės kojos čiurnos, dešinės pusės šonkauliai ir buvo sutrenktos smegenys. Ligoninėje ji gulėjo 3 dienas, o namuose gulėjo 3 mėnesius. Pripažįsta, kad eismo įvykio metu ji buvo išgėrusi alaus. Jai nustatytas 2,32 pr. girtumas, bet ji gėrė tik alų, su drauge išgėrė po 3 bokalus alaus. Jos girtumas gal galėjo turėti įtakos eismo įvykiui. Dėl patirtos traumos ji važinėja pas gydytojus į Šalčininkus, kelionė brangiai kainuoja, nes ji nevažiuoja autobusu, kas nors turi ją vežti, todėl vienas važiavimas kainuoja apie 100 Lt. Negali pasakyti, kiek kartų buvo poliklinikoje Šalčininkuose, bet buvo 2013 m. vasario mėnesį pas chirurgą, po to buvo nuimti gipso, buvo nuotraukų daryti, paskui pas terapeutą ir psichoterapeutą buvo, nes jai prasidėjo depresija. Iki autoįvykio ji nesilankė pas psichiatrą, o po įvykio buvo du kartus. Už kelionę pas gydytojus prašo 300 Lt. Vaistai ir kelionė sudaro turtinę žalą, bet ji nesurinko kvitų už vaistus bei išlaidas už kelionę, nes nežinojo, kad reikia. Iš viso turtinei žalai atlyginti ji prašo 500 Lt. Neturtinė žala yra tai, kad ji tapo kitokiu žmogumi, sutriko psichika, nes anksčiau ji buvo ramesnė, dabar pradeda verkti nei iš šio, nei iš to, 3 mėnesius negalėjo išeiti iš namų, nes 2 mėnesius buvo su gipsu. Jos butas be patogumų, vandens reikia atnešti iš lauko. Kai gulėjo lovoje, prie jos buvo basonas, nes yra tik lauko tualetas. Ankščiau ji dirbo darže, dabar darže dirbti negali. Jai buvo paskirtos tabletės miegui, ir dabar jas vartoja, nes negali užmigti. Jai dabar skauda keliai ir ji negali bėgti, kai reikia kur nors skubėti, skauda dešinės kojos kelis. Nežino, kodėl skauda keliai, nes sulaužytos buvo čiurnos. Po autoįvykio ji negalėjo apsitarnauti, todėl jos vyras negalėjo išeiti į darbą, nes reikėjo viską jam tvarkyti. Ankščiau ji eidavo į pirtį maudytis, dabar pirtyje jai skauda galvą, todėl turi maudytis namuose. Dar reikės atlikti jai vieną operaciją ir išimti metalinį strypą. Dabar jos rankos tapo silpnos, su viena ranka negali net puodo išlaikyti. Gydytojai jai sakė, kad reikia daryti mankštą, bet ji darydavo tik kojų mankštą, rankų nedarė. T. M. yra jos tolimas giminaitis ir geras draugas, jis į ligoninę ją veždavo ir užnešdavo laiptais. Ji Tomui pasakė žalos sumą ir jis perdavė tai advokatui. Ar Tomas skambino kaltinamajam J. K., ji nežino. Dėl draudimo jos sugyventinis buvo nuėjęs, nes ji pati negalėjo niekur nuvykti, reikėjo pas notarą pasirašyti įgaliojimą. Ji pati nedalyvavo, kai jai draudimas pasiūlė 8 tūkstančius litų. Dabar ji turi atidarytą sąskaitą banke. Sutinka priimti 500 Lt turtinės žalos atlyginimui. Byloje l. 49 esanti schema jos pasirašyta, bet schemos ji pati nebraižė, neatsimena, kas ją nubraižė. J. K. buvo pas ją namuose, atvežė vaisių ir domėjosi jos sveikata. Ji norėjo įsidarbinti prieš autoįvykį, per pažįstamus jai pasiūlė darbą, ji turėjo ten nueiti, bet iki galo dar nebuvo susitarusi, tik telefonu buvo kalbėjusi dėl to darbo.

Liudytoja E. R. parodė, kad 2013-01-29 apie 17.30 val. vairuodama automobilį “Kia Ceed” apie 60 km/h greičiu važiavo Vilniuje S. Batoro gatvės antra eismo juosta nuo žiedinės sankryžos su Olandų gatve link Naujosios Vilnios. Buvo sutemę, matomumas prastas, neįsidėmėjo, ar buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Išvažiavusi iš žiedinės sankryžos matė, kad ta pačia kryptimi jai iš paskos antra eismo juosta važiuoja automobilis“Volvo S60”, vėliau šis automobilis persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir kiek didesniu greičiu nuvažiavo į priekį. Sankryžoje su Rudens gatve ji ketino sukti į kairę, todėl sumažino greitį. Tuo metu kitų automobilių priekyje nebuvo, o jei prieš tai ir buvo, jie jau buvo nuvažiavę. Kai iki sankryžos buvo likęs 10-20 metrų atstumas, ji pamatė, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo S60“ pradėjo intensyviai stabdyti ir pamatė, kad nuo šio automobilio į viršų pakyla kažkokie balti daiktai, po to pamatė ant važiuojamosios dalies nukrentančio žmogaus siluetą. Prieš stabdymą šis automobilis galėjo važiuoti apie 60 km/h greičiu. Ji taip pat pradėjo stabdyti ir sustojo iškart už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Automobilis „Volvo S60“ pilnai sustojo jau už sankryžos antroje eismo juostoje. Išlipusi iš automobilio ji pamatė, kad ant važiuojamosios dalies nukritę balti daiktai buvo polietileniniai maišeliai, ant važiuojamosios dalies gulėjo ir nukentėjusioji S. Batoro gatvės pirmos eismo juostos dešinėje pusėje, apie 1-2 metrų atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pėsčioji kurį laiką buvo be sąmonės, tačiau vėliau pradėjo judinti koją, sudejavo, tačiau nekalbėjo. Prieš eismo įvykį nebuvo kitų automobilių, kurie judėtų link perėjos ar būtų prieš ją sustoję. Prie perėjos artėjančios pėsčiosios ji nepastebėjo, nes ją galėjo užstoti prie perėjos priartėjęs automobilis „Volvo S60“. Pėsčioji į važiuojamąją dalį turėjo išeiti iš dešinės pusės, nes priešingu atveju, t.y. jei pėsčioji būtų kirtusi kelią iš kairės pusės, ji ją būtų pastebėjusi kelyje. Nepastebėjo, kad tuo metu važiuojamojoje dalyje būtų kitų pėsčiųjų. Pilnai palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, esančius b.l. 40,41.

Liudytoja G. K. parodė, kad kaltinamasis J. K. yra jos sutuoktinio brolis, gyvena viename būste su jos šeima. J. K. yra rūpestingas ir atsakingas asmuo, jį labai sukrėtė autoįvykis ir jo pasekmės, jis lankė nukentėjusiąją, domėjosi jos sveikatos būkle, rūpinosi atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą. J. K. mokosi aukštojoje mokymo įstaigoje ir dirba, su ja ir jos šeimos nariais labai gerai sutaria. Ji laiduoja už kaltinamąjį ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes gerai pažįsta jį. Jeigu būtina, sutinka sumokėti užstatą už J. K..

Nukentėjusioji T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės bei 30 000 Lt neturtinės žalos ir teismo išlaidų atlyginimo (b.l. 144-148). Teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamasis J. K. turtinę žalą sumoje 500 Lt atlygino geranoriškai (b.l. ).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1257/13(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 140 nurodyta, kad eismo įvykio metu J. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 30,31).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1246/13(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu T. D. buvo neblaivi, jos kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio (b.l. 32).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (J. Majauskaitės – Čobot) pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad T. D. eismo įvykio metu patyrė plėštinę žaizdą kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, o taip pat kairio alkūnkaulio distalinio galo, kairio šeivikaulio proksimalinio galo, dešinės kojos šoninės kulkšnies ir kairės pusės 9 bei 10 šonkaulių lūžius. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 35).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto (M. R.) išvadoje Nr. 11-1529(13) nurodyta, kad nustatyta tokia eismo įvykio eiga: S. Batoro g. važiuojamosios dalies pirma eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjos ribose apie 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, priekinės dalies priekinio žibinto sritimi partrenkė pėsčiąją. Partrenkimo pasekoje pėsčioji buvo užblokšta ant automobilio dešiniojo priekinio sparno, priekinio statramsčio, dešinės pusės veidrodžio ir bloškiama į priekį ir į dešinę, žiūrint pradine automobilio važiavimo kryptimi. Po partrenkimo automobilis „Volvo S60“ buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Eismo įvykio situacijoje abu eismo įvykio dalyviai turėjo laikytis sekančių reikalavimų: - automobilio „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją; - pėsčioji T. D. į kitą važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja, neturėjo peržengti perėjos ribų, o įžengti į važiuojamąją dalį tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Automobilis, nusukdamas į kairę, priekinės dalies dešinės pusės priekinio žibinto sritimi galėjo partrenkti pėsčiąją ties pėsčiųjų perėjos viduriu ir 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Automobilio „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., važiuodamas S. Batoro g. pirma eismo juosta jo paties nurodytu 50 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įžengusios bei lėtu arba greitu tempu apie 1 m atstumą iki partrenkimo vietos nuėjusios pėsčiosios, nes pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu automobilis buvo mažesniu kaip sustabdymo kelio atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos. Pėsčiosios T. D. veiksmai - įžengė į važiuojamąją dalį prieš pat jai iš kairės pusės artėjantį automobilį „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei sudarė neišvengiamą kliūtį šios transporto priemonės vairuotojui, ko pasekoje buvo partrenkta - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nustatyti tikslią pėsčiosios partrenkimo vietą iš tyrimui pateiktų duomenų nebuvo galimybės, todėl tyrimo metu buvo vertinama, kad pėsčiosios partrenkimas įvyko užduoties klausimuose nurodytu 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo kelkraščio, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, ir pėsčiųjų perėjos ribose. Taip pat, dėl objektyvių duomenų trūkumo, specialistas negalėjo nustatyti (apskaičiuoti) automobilio „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio prieš eismo įvykį (b.l. 59-63).

Kaltinamojo J. K. kaltę taip pat patvirtina: kaltinamojo J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 74-78); eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų protokolai (b.l. 8-26).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė dėl to, kad vairuodamas kelių transporto priemonę jis pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2013 m. sausio 29 d., apie 17.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu Volvo S60, valst. nr. (duomenys neskelbtini) S. Batoro gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti nuo žiedinės sankryžos su Olandų gatve, pirmąja eismo juosta privažiavęs nereguliuojamą sankryžą su Rudens gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie prieš S. Batoro – Rudens gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesumažino greičio, kad pėsčiųjų įžengimo į važiuojamąją dalį atveju būtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti vairuojamą automobilį prieš perėją, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti nuo dešiniojo šaligatvio į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią ir pėsčiųjų perėja per S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją T. D. ir tęsdamas važiavimą ją partrenkė, dėl ko T. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo S60, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d..

Byloje nustatyta, kad automobilio „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, bet to nepadarė, ėmė stabdyti tik pamatęs žengiančią į pėsčiųjų perėją nukentėjusiąją. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad jis važiavo ne didesniu kaip 60 km/h greičiu, prieš sankryžą su Rudens gatve sumažino greitį iki 50 km/h., kai jo automobilis buvo apie 15-20 m. atstumu iki perėjos žymėjimo krašto, pamatė jam iš dešinės pusės į perėją jos viduriu įžengiančią nukentėjusiąją, kai tarp jo automobilio prekinės dalies ir pėsčiosios atstumas buvo apie 17 metrų bei nedelsdamas stabdė vairą sukdamas į kairę pusę. Liudytoja E. R. parodė, kad kaltinamasis važiavo greičiau nei ji, nes aplenkė ją, važiuojančią 60 km/h greičiu, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo S60“ ėmė intensyviai stabdyti, kai iki sankryžos buvo likęs 10-20 metrų atstumas. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jos parodymai nuoseklūs, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi.

Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusioji pėsčioji T. D. įžengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinusi, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, jos veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimų, numatančių, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu, be to, nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos tokiam jos elgesiui ir eismo įvykiui.. Nukentėjusioji T. D. teisiamajame posėdyje pripažino, kad ji įvykio metu buvo su gobtuvu ir tik kartą pažiūrėjusi, jog vienas automobilis sustojo, ji daugiau nebežiūrėjo ir ėjo į važiuojamąją dalį, taip pat pripažino, kad buvo neblaivi ir tai galėjo turėti įtakos tokiam jos elgesiui. Valstybinės TMT specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio metu T. D. kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio.

Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atlygino nukentėjusiajai visą turtinę žalą, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Be to, kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes nukentėjusioji T. D. eismo įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 2.32 promilių girtumas, bei nukentėjusiosios T. D. veiksmų neatitikimas Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimams (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamasis J. K. mokosi ir dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo teistas (b.l. 83), administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių nebaustas (b.l. 83), VšĮ Klaipėdos r. sav. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrijos bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l. 87), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 89), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 90). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 96, 97). Jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra trys įstatyme numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR BK 39 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės

Nukentėjusiosios T. D. civilinis ieškinys dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.). LR CK 6.283 str. nustatyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. LR CK 6.254 str. nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo J. K. vairuotas automobilis „Volvo S60“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Įstatyme nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai T. D. netyčiniu nusikaltimu padaryta neturtinė žala, nes ji eismo įvykio metu patyrė plėštinę žaizdą kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, o taip pat kairio alkūnkaulio distalinio galo, kairio šeivikaulio proksimalinio galo, dešinės kojos šoninės kulkšnies ir kairės pusės 9 bei 10 šonkaulių lūžius, t.y. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to jautė fizinį skausmą, išgyveno išgąstį ir dvasinį sukrėtimą, patyrė buitinius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusiajai T. D., žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį. Taip pat teismas atsižvelgia, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusioji T. D. įžengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinusi, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, jos veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimų, be to, ji buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos tokiam jos elgesiui ir eismo įvykiui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, iš AB „Lietuvos draudimas“ ir J. K. solidariai priteistinas T. D. naudai 10.000 Lt neturtinės žalos atlygimas.

Nukentėjusiosios T. D. naudai iš kaltinamojo J. K. priteistina ½ turėtų advokato J. Zavadski atstovavimo išlaidų (b.l. 143), t.y. priteistina 750 Lt (1500:2=750), nes eismo įvykiui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Advokato A. G. sąskaitos 471,34 Lt bei 200 Lt sumoms (2 t. b.l. 4-5) nepagrįstos mokėjimo dokumentais, todėl nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 254 str. 5 d., 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį LR BK 281 str. 1 d. numatytą neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (LR BK 39 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, ir J. K. solidariai T. D. naudai 10.000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlygimą. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti iš J. K. T. D. naudai 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.