- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-147-468/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- G. K., (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės) ir Jurgitos Mačionytės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios G. K., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, nedirbančios, neteistos, kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-18 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos taikymo terminą 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. K. kaltinama tuo, kad ji kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, 2022-08-03, apie 13.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė pagaliu savo šeimos nariui – nepilnametei dukrai D. K. į dešinės rankos dilbį, tuo sukeldama nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą ir padarydama poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais G. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Šioje baudžiamojoje byloje 2023-03-14, 2023-04-19 buvo numatyti teisiamieji posėdžiai, tačiau baudžiamosios bylos pradėti nagrinėti nebuvo galimybės, kadangi, nors kaltinamoji apie nurodytus teisiamuosius posėdžius buvo informuota, ji į teismo posėdžius neatvyko, o susisiekus su kaltinamąja telefonu, siekiant informuoti apie teisiamąjį posėdį, informavo, jog neturi noro dalyvauti teisiamajame posėdyje ir atsisako atvykti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-19 nutartimi nutarta kaltinamąją G. K. atvesdinti, tačiau nutarties įvykdyti nebuvo galimybės, į 2023-04-24 teismo posėdį ji neatvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-26 nutartimi pakartotinai nutarta kaltinamąją G. K. atvesdinti, tačiau kaltinamoji į 2023-05-16 teisiamąjį posėdį neatvyko, atvesdinti jos nebuvo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji G. K. vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, ją atvesdinti nebuvo galimybės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-18 nutartimi buvo patenkintas prokurorės prašymas ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamosios G. K. paieška.
4. G. K. 2023-05-22, apie 16.20 val., buvo sulaikyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-18 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos taikymo terminą 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2023-05-24, esant šios kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo pagrindui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas (būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).
5. Skunde kaltinamoji G. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutartį panaikinti neskirti jai suėmimo.
6. Nurodo, kad iš bylos aplinkybių yra aišku, jog jai pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, ji savo dukters su pagaliu per rankas nemušė. Pažymi, kad nukentėjusioji D. K. elgėsi netinkamai, naktį negrįžo namo ir trankė baldus, todėl auklėjimo tikslais jai buvo suduota per sėdmenis, o iš kur ant nukentėjusiosios D. K. rankos atsirado kraujosruva, paaiškinti negali. Nurodo, kad jai, kaip motinai, kyla pareiga auklėti savo vaiką, todėl sudavimas negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika.
7. Pažymi, kad apylinkės teismas jos tinkamai neinformavo apie 2023-03-14 ir 2023-04-19 posėdžius, kaltinamosios vertinimu, elektroniniu paštu atsiųstas laiškas iš teismo sekretorės nėra tinkamas informavimo būdas, jo nenumato BPK. Nurodo, kad prašė sekretorės jai atsiųsti bylos medžiagą, tačiau to padaryta nebuvo. Kaltinamosios teigimu, apylinkės teismas jai nepateikė 2023-04-19 nutarties dėl atvesdinimo, šaukimo į 2023-04-24 teismo posėdį neatsiuntė, o pokalbis telefonu nėra tinkamas informavimo būdas. Nurodo, kad jai nebuvo atsiųsta ir 2023-04-26 nutartis, apie 2023-05-16 teismo posėdį ji nebuvo informuota tinkamai, tik gavo SMS žinutę. Pažymi, kad prie jos namų yra pašto dėžutė, todėl buvo galimybė jai pristatyti teismo šaukimą arba jį pateikti per kurjerį. Nurodo, kad 2023-05-18 nutarties teismas jai nepateikė, apie priimtą sprendimą neinformavo.
8. Nurodo, kad 2023-05-22, apie 16.20 val., į jos namus buvo įsilaužta, atvyko keturi asmenys, kurie jai neprisistatė, nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nurodė, kad kaltinamoji turi vykti su jais, kadangi ji nesutiko, buvo iškviesta policija, kuri ją išvedė iš namų. Kaltinamosios teigimu, dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ji patyrė stresą, negalėjo užmigti, buvo laikoma antisanitarinėmis sąlygomis.
9. Pažymi, kad 2023-05-23 teismo posėdžio metu jos gynėjas neatliko savo pareigų, nesidomėjo byla ir su ja nesusitiko. Nurodo, kad kaltinimą byloje palaikanti prokurorė taip pat nesidomėjo byla ir jos veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad suėmimas yra kraštutinė kardomoji priemonė, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes ji nepadarė inkriminuojamo nusikaltimo. Nurodo, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo gydytoja (duomenys neskelbtini), pasižymi gera charakteristika, nėra nusikaltimus darantis asmuo. Kaltinamosios vertinimu, apylinkės teismas jai galėjo skirti atvesdinimą. Nurodo, kad nebuvo informuota apie jos atžvilgiu paskelbtą paiešką, pažymi, kad visą laiką buvo savo namuose, nebuvo išvykusi, nesislapstė.
10. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.
11. Susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir kaltinamosios skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. K. paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-18 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nebuvo pažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimui skirti ir/ar jo terminui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos. Apylinkės teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo egzistavimą, su šiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas, kadangi nagrinėjamu atveju tokia griežta kardomoji priemonė yra būtina siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.
12. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos G. K. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, nes ji kaltinama padariusi tokią nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pačiai kaltinamajai atsisakant savo noru dalyvauti teismo posėdžiuose švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos medžiagą (kaltinamosios G. K., nukentėjusiosios D. K., liudytojų V. K., A. D., L. B. apklausų protokolus, tarnybinius pranešimus, apžiūrų protokolus bei kitą bylos medžiagą) darytina išvada – joje esantys objektyvūs faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamoji G. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
13. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą viena iš būtinų sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas, kuris yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Svarstant suėmimo paskyrimo klausimą nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, surinktų duomenų patikimumas, kadangi jie gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas dėl kaltinamosios G. K. skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su jai inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų eiga ir jų teisiniu vertinimu, nepasisako, kadangi tą padarys bylą nagrinėjantis teismas. Taip pat apygardos teismas nepasisako ir dėl G. K. skunde išdėstytais motyvais, susijusiais su policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumu ir kaltinamosios sulaikymo eigos bei sąlygų vertinimu. Esant pagrįstų abejonių dėl netinkamų proceso subjektų veiksmų, proceso dalyviai tai gali pasitikrinti paduodami procesinius skundus, tačiau šiuo metu tai nėra šio teismo nagrinėjimo objektas, todėl plačiau šiais klausimais nepasisakoma.
14. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti kaltinamajai G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-18 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad būdama laisvėje kaltinamoji G. K. gali bėgti (slėptis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas.
15. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas jo terminas, atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
16. BPK 142 straipsnyje numatyta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą. Negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis kaltinamasis privalo iš anksto turi pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kitu atveju jam gali būti taikomos teisinio poveikio priemonės. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. K. piktybiškai vengia dalyvauti teismo posėdžiuose apylinkės teisme, jokių dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, teismui nepateikia, policijos pareigūnams aiškiai nurodo, kad net neketina atvykti į teismo posėdžius ir taip vilkina procesą, kadangi jau 3 mėnesius nėra galimybės pradėti bylos nagrinėjimo. Priešingai nei nurodoma skunde, apie byloje numatytus 2023-03-14, 2023-04-19, 2023-04-24, 2023-05-16 teisiamuosius posėdžius kaltinamoji G. K. buvo informuota tinkamai, jos gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu buvo išsiųsti šaukimai bei pranešimai (t. 1, b. l. 190, 193, t. 2, b. l. 5, 6, 20), tačiau kaltinamoji jų nepaisė ir į teismą nė karto neatvyko. Bylos duomenimis kaltinamoji G. K. teismo šaukimų neatsiėmė (t. 2, b. l. 2, 21), teismo darbuotojams, policijos pareigūnams su ja susisiekus telefonu ir informavus apie tai, kad ji privalo dalyvauti teismo posėdžiuose, nurodė neturinti noro dalyvauti ir atsisakė atvykti (t. 2, b. l. 24, 34). Siekiant užtikrinti kaltinamosios G. K. atvykimą į teismą jai kelis kartus buvo skirtas atvesdinimas (t. 2, b. l. 30, 36), tačiau jo įgyvendinti nebuvo galimybės, nes G. K. nebuvo namuose, o skambučių metu atsisakė atvykti. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji vengia proceso, slapstosi nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti jos dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo sugriežtinta skiriant suėmimą. Su tokiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas.
17. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji G. K. nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios į jai siunčiamus šaukimus ir skambučius nereagavo, susisiekus su ja telefonu nurodė, kad į teismą neatvyks, kadangi to nenori, iš to akivaizdu, kad ji piktybiškai vengia proceso ir nėra galimybės kitu būdu, kaip tik ribojant jos laisvę, užtikrinti dalyvavimą procese ir sklandų bylos nagrinėjimą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji vengė proceso ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, nedalyvavo procesiniuose veiksmuose, nekėlė telefono ragelio, siekiant užtikrinti jos atvykimą į apklausas jai buvo ne kartą skiriamas atvesdinimas (t. 1, b. l. 100, 103, 122, 124), skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 106). Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, akivaizdu, jog kaltinamoji G. K. vengia proceso ir tokie jos veiksmai vertintini kaip slėpimasis nuo teismo, net jei ji visą laiką ir yra savo namuose. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas siekdamas užtikrinti nepertraukiamą kaltinamosios dalyvavimą teisiamajame posėdyje pagrįstai skundžiama nutartimi jai paliko galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė optimalų 1 mėnesio terminą ir tokia priemonė yra pagrįsta ir pateisinama.
18. Atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo taikymą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo tikslus, tai, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas yra uždelstas jau 3 mėnesius, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. K. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones ar sutrumpinus suėmimo terminą šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji būdama paleista į laisvę neabejotinai savo noru atvyks į teismo posėdžius. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2023-06-07 ir 2023-06-12 yra numatyti teisiamieji posėdžiai, byla nėra didelės apimties, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad užtikrinant kaltinamosios G. K. dalyvavimą šiuose teismo posėdžiuose byla gali būti išnagrinėta ir kardomoji priemonė galės būti panaikinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks 1 mėnesio trukmės kaltinamosios laisvės ribojimas yra neproporcingas.
19. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamosios G. K. teises, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jos teisės suvaržytos siekiant užtikrinti sklandų procesą ir nepažeidžiant proporcingumo principo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamosios G. K. skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
kaltinamosios G. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.