Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, susipažinusi su V. J. privataus kaltinimo skundu dėl R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2015-11-30 gautas V. J., gim. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu dėl R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad 2015-03-14 apie 10.45 val. R. K. vieną kartą smogė V. J. į kairę akį, taip sukėlė jam fizinį skausmą bei sulaužė akinius, kuriuos jis tuomet užsidėjęs. Prašo iš R. K. priteisti 1000 EUR neturtinės žalos ir 194,86 EUR turtinės žalos atlygimo.

Skundas nepriimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją.

Visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, kadangi privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y. apibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnis). Taigi, esant netinkamai suformuluotam skundui, būtų pažeistos kaltinamojo teisės būti informuotam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 7 dalis), žinoti kuo yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, V. J. skunde nurodė, kad 2015-03-14 apie 10.45 val. R. K. vieną kartą smogė V. J. į kairę akį, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir sulaužė akinius. Pažymėtina, jog V. J. prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti R. K., tačiau nepateikė šį asmenį identifikuojančių duomenų, t. y. nenurodė nei jo gimimo datos, nei asmens kodo, nei gyvenamosios vietos. Nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalį minėti duomenys privalo būti pateikti apie nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate 2015-02-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-01-15007-15, kurioje įtarimai pareikšti R. K. dėl to, kad jis 2015-03-14 apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), palaukėje, kilus konfliktui vieną kartą smogė V. J., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę akį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei sulaužė akinius, po to trenkė V. J. į smakrą. Tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2015-08-26 nutarimu nutrauktas R. K. veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis, prokurorė padarė išvadą, kad R. K. veiksmuose galimai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ikiteisminis tyrimas pagal minėtas nusikalstamas veikas nėra atliekamas, o baudžiamoji byla padedama pagal nukentėjusiojo privataus kaltinimo skundą.

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo paduotas skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Pareiga nustatyti ir pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Įvertinus V. J. privataus kaltinimo skundą bei kartu su skundu pateiktus duomenis, konstatuotina, kad kaltinimas suformuotas nekonkrečiai, nėra pateikti duomenys apie nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nurodytus skundo trūkumus, nukentėjusiojo pateiktas skundas yra nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2-3 dalimis, 412¹ straipsniu, 440 straipsnio 2 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepriimti V. J. skundo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka prieš R. K. ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.