Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pas E. I., vykdantį žemės ūkio veiklą, neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d., (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. N. 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 15.45 val. Kupiškio r., Laičių k., vairavo jam priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.

Ž. N. teismo posėdyje iš esmės kaltę pripažino, parodė, jog tą 2016-09-27 dieną lauko keliuku per pievą vairavo automobilį OPEL VECTRA, nors teisės vairuoti transporto priemones, nėra įgijęs. Vairavo, nes tuo metu vaikėsi gyvulius, bėgusius per kelią. Vairuodamas vienoje pievos vietoje sustojo ir nubėgo paskui gyvulius, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kad policijos pareigūnai važiavo keliu, nematė.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja policijos pareigūnė Greta Radzevičiūtė parodė, jog 2016-09-27 patruliuodamas kartu su N. Simonavičiumi pamatė lauko keliuku link kelio atvažiuojantį automobilį OPEL VECTRA, nusprendę jį patikrinti, sustojo ir laukė, kol privažiuos kelią. Matė, kaip automobilis OPEL VECTRA netrukus sustoja bei iš jo išlipęs vairuotojas, kurį atpažino kaip Ž. N., pradeda bėgti. Jie nuvažiavo prie automobilio, iššoko, liepė Ž. N. sustoti, jis sustojo. Į klausimus, kodėl vairuoja automobilį, jis pradėjo neigti vairavęs, aiškino, kad pievomis, jeigu ir būtų vairavęs, tai to daryti niekas jam nedraudžią. Jokių besiganančių gyvulių ar kitų asmenų aplinkui nebuvo, tik po Ž. N. skambučio atvykęs E. I. paėmė Ž. N. vairuotą automobilį.

Liudytojas policijos pareigūnas Nerijus Simonavičius parodė analogiškai G. Radzevičiūtės paaiškinimams.

Iš pažymos (22 b. l.) matyti, jog Ž. N. vairuotojo pažymėjimas nėra išduotas. Iš fotonuotraukos (39 b. l.) matyti, jog pievose stovi automobilis OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) toliau už jo matomas per pievas einantis lauko keliukas link kelio, vietovė atvira. Iš tarnybinių pranešimų (40-41 b. l.) matyti, jog policijos pareigūnai tą 2016-09-27 surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė Ž. N. vairuoto automobilio pamatymą, vairuotojo sulaikymą, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija iš esmės sutampa su liudytojų parodymais teisme.

Byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog Ž. N. 2016-09-27 vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, tuo nesilaikė Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones neturint specialiosios teisės vairuoti, todėl Ž. N. veika, nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui ir įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalį. Nors Ž. N. teismo posėdyje teigė, jog kaip ir nėra draudžiama pieva važinėti, tačiau šie jo teiginiai teisiškai nepagrįsti. Pagal KET 14 punkto reikalavimus, kurie yra jam inkriminuoti, yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Šiame punkte nėra išskirtos nei pievos, nei kitos teritorijos, kuriose negalioja KET 14 punkto reikalavimas, šis draudimas vairuoti transporto priemones neturint teisės yra absoliutus, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., mokymąsi vairuoti).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas lengvinančia aplinkybe nelaiko Ž. N. prisipažinimo, nes nors savo kaltę vairavęs ir pripažino, tačiau savo teiginiais menkino padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį (teigė, jog buvo priverstas vairuoti dėl pabėgusių gyvulių, jeigu ne jie, būtų nevairavęs, nors pasak pareigūnų, užfiksavusių Ž. N. pažeidimą, jokių gyvulių pievoje, kurioje esančiu lauko keliuku važiavo Ž. N. nebuvo, pasak G. Radzevičiūtės, Ž. N. važiavo į netoliese esančią fermą, kurioje, tikėtina, jis dirbo). Tačiau nustatydamas nuobaudos dydį teismas į Ž. N. pripažinimą visgi atsižvelgia.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į Ž. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (vairuota lauko keliuku, nenustatyta, kad būtų vairavęs ilgą atstumą), asmenybę (dirbantis, už vairavimą be teisės nuo 2002 m. rugsėjo 7 d. baudžiamas 16 kartą, paskutinį kartą prieš šį pažeidimą buvo baustas 2016-09-01, tačiau teismo posėdyje vairavimo faktą teikdamas savo paaiškinimus pripažino), nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti, jam už padarytą nusižengimą skiriama bauda, baudos dydis nustatomas sankcijos ribose, arčiau maksimumo.

Ž. N. taip pat buvo kaltinamas, jog 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 01.04 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), A. K. gyvenamojo namo kieme, būdamas girtas, kai nustatytas 2,07 promilių girtumas, skambino pagalbos telefonu, žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio ir kvietė policiją, tai yra jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 188²⁰ straipsnį (veika 2017 m. sausio 4 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi perkvalifikuota į ANK 493 straipsnio 2 dalį). Pagal šį iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 188²⁰ straipsnį atsakė tas, kas pagalbos telefonu skambino nesant aplinkybių ar situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Tai yra pagal šį straipsnį atsako tas, kas skambindamas pagalbos telefonu žino, kad nėra aplinkybių, dėl kurių yra reikalinga specialiųjų tarnybų, tarp jų – ir policijos, pagalba, numato pasekmes ir jų siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. Policijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog vienas iš policijos uždavinių yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 p.), nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 p.). Iš to galima daryti išvadą, kad jeigu žmogus mano, kad yra pažeidžiamos jo ar kitų asmenų teisės, prieš jį ar kitus yra daromas teisės pažeidimas, jis turi teisę bendruoju pagalbos telefonu skambinti ir prašyti specialiųjų tarnybų pagalbos, jeigu ši, jo nuomone, tuo metu yra būtina. Ž. N. teismo posėdyje paaiškino, jog tą 2016-08-14 d. vakarą kartu su G. K. ir jos sugyventiniu A. K. vartojo alkoholinius gėrimus šių namuose, kol G. K. su A. K. nepradėjo konfliktuoti ir pati G. K. nepaprašė jo paskambinti į policiją. Jis išėjęs į kiemą paskambino į policiją, tačiau atvykus policijos pareigūnams G. K. ir A. K. pradėjo neigti konfliktą ir jis pats liko kaltas. Tai yra iš esmės Ž. N. nurodė, jog jis tą situaciją A. K. ir G. K. namuose suprato kaip pavojingą ir reikalaujančią tarnybų įsikišimo. Teismo posėdyje buvo apklausti G. K. ir A. K., tačiau šie neigė tą vakarą konfliktavę, dėl ko buvo reikalinga policija, priešingai, G. K. ir A. K. sakė, kad tarp jų konflikto tą vakarą nebuvo, pats Ž. N. kabinėjosi prie G. K., dėl ko jį A. K. išgrūdo pro duris ir šis galėjo skambinti į policiją. Tačiau išklausius pranešimo garso įrašą (12 b. l.), kurio metu girdėti, kaip Ž. N. skambina bendruoju pagalbos telefonu ir kviečia policiją, kalbant Ž. N. ir nurodant, kad A. K. namuose vyksta konfliktas, daužosi, vyras su žmona mušasi, viso pokalbio tarp Ž. N. ir bendrojo pagalbos centro operatorės, vykusio 2.36 min., fone girdimas netoliese konfliktuojančių žmonių pakelti balsai, tačiau nei žodžių, nei kas konfliktuoja, negalima suprasti. Teismo posėdžio metu buvo apklausti policijos pareigūnai A. Gečiūnas ir N. Kviklys, vykę pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini), tačiau detaliai aplinkybių prisiminti negalėjo, nurodė, jog atvykus konflikto jokio nebebuvo, pats juos pasitikęs pranešėjas buvo neblaivus. Teismo posėdžio metu buvo apklausta ir M. D., kuri teigė, jog tą vakarą buvo G. K. ir A. K. namuose ir nematė, kad G. K. su A. K. būtų konfliktavę, pats Ž. N. triukšmavo, tačiau šiais M. D. parodymais teismas nesiremia, nes nei Ž. N., nei liudiję policijos pareigūnai nenurodė, kad be G. K. ir A. K. būtų buvę koks pašalinis asmuo, to fakto nėra fiksuota ir pirminėje medžiagoje (tarnybiniuose pranešimuose, Ž. N., G. K. ir A. K. paaiškinimuose). Teismas taip pat patikrino Ž. N. nurodytą aplinkybę, jog A. K. nebe pirmą kartą smurtavo prieš G. K., ir nustatė, kad 2016-02-18 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu (54-56 b l.) prieš A. K. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš G. K. jiems susitaikius, tai yra nustatė, kad A. K. anksčiau jau yra smurtavęs prieš G. K.. Tai, kad galėjo tarp A. K. ir G. K. būti konfliktas ir G. K. galėjo prašyti kviesti policiją netiesiogiai patvirtina tas faktas, jog Ž. N., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, ne tik kad sulaukė policijos pareigūnų, tačiau jiems parodė ir namą, kuriame, pasak jo, vyko konfliktas, pats su jais nuėjo į namą, kas būtų sunkiai paaiškinama, jeigu šį konfliktą Ž. N. būtų išsigalvojęs ir paskambinęs bendrajam pagalbos centrui norėdamas paerzinti G. K. ir A. K.. Antra vertus, policijos pareigūnas, vykęs pagal pranešimą, tarnybiniame pranešime nurodė, jog Ž. N. „garsiai šūkavo, keikėsi, nerišliai kalbėjo vos apversdamas liežuvį, buvo sunku suprasti, ką jis nori“ (6 b. l.), tačiau klausant pranešimo bendruoju pagalbos telefonu, nors iš balso akivaizdu, jog kalba išgėręs asmuo, bet nieko panašaus į tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją nėra, centro operatorė suprato, ką jai sako Ž. N., Ž. N. kaba pakankamai mandagiai, tuo labiau, kaip matyti iš blaivumo testo šaknelės (8 b. l.), Ž. N. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,07 ‰), kuriam esant paprastai nebūna sudėtinga suprasti, ką žmogus nori pasakyti ar neadekvačiai elgtis. Todėl teismas pripažįsta, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, neginčytinai patvirtinančių Ž. N. kaltę padarius jam inkriminuojamą šį teisės pažeidimą, visas galimybes tokiems duomenims surinkti teismas išnaudoja, todėl administracinio nusižengimo bylą prieš Ž. N. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, nutraukia nenustačius šio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Administracinių nusižengimo kodekso 635 – 637 straipsniais, teismas

nutaria:

Ž. N. pripažinti kaltu pagal Administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalį bei paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylą Ž. N. atžvilgiu dėl Administracinių nusižengimo kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo nutraukti nenustačius šio pažeidimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.