Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-203-903/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-12
Bylos Nr.
1-203-903/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
L. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-203-903/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32017-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam R. Ž.,nukentėjusiajai L. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. birželio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagal 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą:

jis 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu savo sutuoktinei L. Ž. ne mažiau 3 kartus trenkė dešinės rankos delnu į veido sritį, po to ne mažiau 20 kartų abejomis rankomis, delnais ir kumščiais, trenkė į galvos sritį, tokiais veiksmais L. Ž. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies abejuose vokuose su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl L. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino. Parodė, kad L. Ž. parą negrįžo namo prieš tą konfliktą. Namo L. Ž. grįžo apie 12.00 val. sekmadienį. Buvo užrakinęs buto duris, kad L. Ž. neatsirakintų pati. Kai L. Ž. grįžo ir pradėjo daužyti duris, jis jas atrakino ir pasakė „ kur buvai, tai ten ir eik“. Tada L. Ž. jį puolė kaip žvėris, ir sakė, kad jis neturi teisės jos neįleisti į butą. L. Ž., kai yra išgėrusi, yra labai neadekvati. Grumtynės truko apie minutę, L. Ž. jam trenkė per veidą, bet mėlynių neliko. Policijos pareigūnai buvo atvykę, bet jo neapžiūrėjo. Konfliktas vyko koridoriuje, L. Ž. jam galėjo trenkti dvylika kartų. Jis jos rankas atmušinėjo, bet netrenkė specialiai, gindamasis galėjo jai trenkti delnu į žandą iš dešinės rankos. Tikrai jos negalėjo sumušti, nes per 30 metų nėra jos palietęs. Po konflikto L. Ž. nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją. Jis nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus, iš jo matosi balkonas. Iš to kambario, kuriame L. Ž. buvo, ji galėjo patekti į balkoną, bet jis jos nematė balkone. Policija atvyko po 20 min., patikrino abiejų neblaivumas, tada pareigūnai nuėjo į kambarį, kuriame buvo L. Ž., ją apžiūrėjo. Po konflikto matė L. Ž., bet sužalojimų nepastebėjo. Areštinėje buvo per naktį, kitą dieną buvo akistata su L. Ž., kai ji nusiėmė akinius, tada pamatė mėlynes, net pats išsigando. Su vaikais kalbėjosi po to įvykio, negalėjo suprasti, kaip atsirado tos mėlynės, nes jis L. Ž. kumščiais nedaužė. Balkone buvo sulaužytos visos jo meškerės, gal L. Ž. laužydama susižalojo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad prieš tai dieną buvo išvykusi pas draugę į G., ten vyko miesto šventė, vakare pradėjo gauti žinutes iš R. Ž. „kur esi“ ir pan, paskutinė žinutė buvo „padla nebandyk grįžti namo”. Tai yra ne pirmas kartas, kad turėjo ir pas vaikus nakvoti ir jos rūbai būna išmesti iš buto. Dažni konfliktai būdavo. Pirmadienį jai reikėjo į darbą, tai sekmadienį grįžo namo, pagalvojo, kad jau bus jis išmiegojęs, bet grįžusi rado užrakintas duris. Koridoriuje būdama šaukė, kad atrakintų duris, nes jai reikia pasiimti rūbus į darbą. Kai atrakino duris, gavo iš plaštakos apatinės dalies tris smūgius į veidą. Įėjo į kambarį, jie jau atskirai miega, pradėjo rinktis daiktus, išėjo su darbo kuprine, tada jis pamatė, kad ji išeina, tai puolė, kaip žvėris. Pradėjo mušti ją į galvą, veidą, buvo labai daug smūgių. Visi smūgiai buvo į galvą. Buvo tokių smūgių, kad net akyse aptemo, žvaigždutės matėsi. Galvoje buvo gumbų nuo smūgių. Nuėjo į virtuvę ir iškvietė policiją. Ją apklausinėjo ir apžiūrėjo virtuvėje, o R. Ž. nusivedė į miegamąjį. Buvo atvykę ir medikai, siūlė važiuoti į ligoninę. Jai mėlynės pradėjo ryškėti po kelių dienų. Medikai apžiūrėjo veidą, bet ne galvą. Nuotraukas darė tą pačią įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio 18 d., praėjus dviem valandoms. Apžiūra vyko po kelių dienų. Sekančią dieną po smūgių atvyko į policiją ir mėlynės buvo išryškėjusios. 2024 m. rugpjūčio 17 d. R. Ž. grįžo iš reiso ir išvažiavo į žvejybą. Ji jam siūlė važiuoti kartu į G., į miesto šventę. Nenorėjo grįžti namo, nes norėjo būti šventėje, nakvojo pas draugę ir dėl to, kad R. Ž. buvo neblaivus. Pagal žinučių turinį ir klaidų darymą, ji suprato, kad R. Ž. yra girtas. Kai jį išsivežė į policiją, ji turėjo didelę nuoskaudą, ėjo parūkyti į balkoną, pamatė jo meškeres, iš pykčio jas sulaužė. Negalėjo susižaloti laužydama meškeres. Akinius ir auskarą jai sulaužė, kai grūmėsi kambaryje. Namo grįžo su auskarais. Išėjo į koridorių, kad kaimynai kviestų pagalbą, bet jie nereagavo, todėl grįžo į butą. Į civilinį ieškinį auskaro sumos nerašė, nes neturi čekio, tai buvo sesers dovana. Akiniai buvo ant stalo. Policijos pareigūnams nerodė savo sulaužytų akinių ir kad auskaro nebeturi, nes jie neklausė. Kad auskaras sulaužytas, ji apčiuopė tik tada, kaip jie visi buvo išvažiavę. Atvykus pareigūnams, jai buvo nustatytas 2 promilių girtumas. Kai kaltinamąjį išvežė į policiją, ji, likusi namie, toliau vartojo alkoholį. R. Ž. yra sudavęs kumščiu į šonkaulius, kai gyveno (duomenys neskelbtini) ir vaikai buvo maži. Kitas kartas buvo, kai gyveno (duomenys neskelbtini), tada buvo ir teismo ekspertizė ir ikiteisminis tyrimas pradėtas, viskas baigėsi susitaikymu. Dabartinis įvykis paskatino dėl skyrybų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, kad įvykio metu jos ir sesės tuose namuose nebuvo, mama per „Messenger“ programėlę, kurioje yra jų grupė - ji, sesuo ir mama, kur jos bendrauja įvairiais klausimais, tik atsiuntė video medžiagą, kaip tėtį veda į policijos automobilį. Tada ji paklausė, kas čia nutiko, ir mama atsiuntė nuotraukas, kad ji yra sumušta. Tuo metu ant veido buvo tik paraudimai ties kairia akimi. Kitą dieną atsiuntė nuotraukas, o ten jau buvo ryškios hematomos ir matėsi kraujosruva akyje. Tie paraudimai virto mėlynėmis tose pačiose vietose. Apie 13.30 val. video atsiuntė ir gal po 10 minučių atsiuntė nuotraukas su sužalojimu ir apie 14.30 val. siuntė nuotrauką, kad sulaužė meškeres. Mama paaiškino, kad įvyko su tėčiu konfliktas, kad grįžo namo ir jos neįsileido, tai kai atidarė duris, jis ją puolė. Su tėčiu negalėjo tą dieną susisiekti. Kai jį paleido iš areštinės, jis pasakė, kad gynėsi ir tuo metu galėjo jai trenkti, bet tik ne kumščiu. Ji turi medicininį išsilavinimą ir gali pasakyti, kad mamos sužalojimai galėjo būti ir trenkiant delnu. Tėtis laikė balkone meškeres ir mama įkėlė į „Messenger“ nuotraukas, kad sulaužė tas meškeres. Nebuvo jokios diskusijos, kad galėjo mama susižaloti laužant meškeres. Jos tik jai pasakė, kad negalima laužyti daiktų. Būdingi tarp tėvų konfliktai. Buvo abiem sakę, kad reiktų jiems skirtis, ir siūlė abiem gydytis dėl alkoholizmo. Pas juos yra abipusė nesantaika. Per susibūrimus šeimoje, jeigu padaugindavo alkoholio, tėtis pirmas pradėdavo kabinėtis. Konfliktų būdavo ir ne vien su mama tarp tėčio, bet ir su kitais asmenimis, bet tik tada, kai jis būdavo neblaivus. Prieš ją nėra smurtavęs tėtis, konfliktas yra buvęs tarp sesės ir mamos. Išgėrę tiek viena, tiek kita pusė yra agresyvūs. Kas dabar dažniau geria, negali pasakyti. Kiekvieną dieną negauna žinučių. Su mama bendrauja kiekvieną dieną, o su tėčiu ne. Jeigu imant 2-3 metus, tai gal ir mama daugiau išgėrinėja, jei imant visą gyvenimą, kiek ji prisimena, tai tėtis. Kai prasidėjo konfliktai, jos siūlė abiem kreiptis į specialistus dėl alkoholio, bet ta pagalba buvo neveiksminga. Mamos gėrimas prasidėjo, kai jos išsikraustė, gal prieš 7 metus, palaipsniui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. Ž. parodė, kad paties konflikto ji nematė, tai sužinojo iš mamos, nes ji atsiuntė nuotraukas su sužalojimais ir video, kad tėtį veda į policijos automobilį. Klausė tėčio, kas čia atsitiko, paskui ir su tėčiu susisiekė, bet jų nuomones išsiskyrė. Mama pasakė, kad tėtis ją sumušė koridoriuje, sudavė daug smūgių. Tėtis sakė, kad negalėjo jos taip sumušti. Atsiųstose nuotraukose matėsi sužalojimai. Po kelių dienų išryškėjo mėlynės, tai atrodė baisiai. Nuotraukas atsiuntė mama iškart po įvykio. Mama sakė, kad gavo daug smūgių iš tėčio ranka. Mama iš pykčio sulaužė meškeres ir siuntė nuotraukas. Tėtis sulaužė mamai akinius, konfliktas čia ne pirmas buvo. Mama pasakė, kad tėtis sulaužė akinius, atsiuntė nuotrauką. Abu tėvai vartoja alkoholį. Būna, kad išgėrę prisimena senas nuoskaudas ir pradeda konfliktuoti. Negali pasakyti, kuris iš tėvų yra agresyvesnis išgėręs. Mama buvo jai sudavusi, kai buvo išgėrusi, vieną kartą prieš 2 metus. Per šeimos šventes jų su sese atžvilgiu iš tėvo dažnai buvo girdimas psichologinis smurtas.

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos AVPK tyrėjo D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), R. Ž. kilusio konflikto metu ne mažiau du kartus iš abiejų rankos kumščių trenkė savo žmonai L. Ž. į veido sritį, taip ją sužalodamas ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu R. Ž. sulaikytas bei uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. L. Ž. įteiktas šaukimas (1-4 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietoje matomas gyvenamosios paskirties daugiabutis, prie kurio pirmos laiptinės, esančios į vakarų pusę, matomos laukinės kodinės durys, pažymėtos numeriu „1-15“. Įėjus į laiptinę, antrame aukšte, kairėje matomos šarvuotos rudos spalvos buto durys, pažymėtos numeriu „4“. Įėjus pro duris matomas koridorius, kuriame yra spinta, kiti asmeniniai daiktai. Koridoriaus kairėje matomos rudos spalvos medinės durys, už kurių yra tualeto ir vonios kambarys. Koridoriumi tiesiai patenkama į svetainę, kurioje stebimos dvi sofos, sėdimas krėslas, daug smulkesnių namų apyvokos bei asmeninių daiktų. Svetainės kairėje, patenkama į virtuvę, kurioje matomi įvairūs buitiniai daiktai. Koridoriaus gale, dešinėje patenkama į miegamąjį kambarį, kuriame matoma lova. Koridoriaus kairėje patenkama į kambarį, kuriame stebima daug įvairių namų apyvokos daiktų (9-18 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta nukentėjusioji L. Ž., kuri dėvi juodai oranžinės spalvos basutes, baltas kelnes, baltą palaidinę trumpomis rankovėmis su juodos spalvos užrašu. Apžiūrint L. Ž. veido sritį, matoma kraujosruva dešinės akies obuolyje link vidinio akies kampo bei išorinio akies kampo. Stebimas patinimas po kaire akimi, šiek tiek aukščiau skruostikaulio. Taip pat stebimas patinimas ant kaktos, kairėje pusėje, virš kairio antakio. Daugiau sužalojimų nefiksuojama. L. Ž. fotografuojama (58-64 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G764/2024 (03) matyti, jog L. Ž. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, objektyvios apžiūros metu nustatytos trys trauminių kontaktų žymės, kurios gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktuojant su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo atitikties (69-70 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrajame pagalbos centre fiksuojamo skambučio garso įrašas, kurio ID (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad skambučio pradžia 2024 m. rugpjūčio 18 d. 12:06:48. Atsidarius garso įrašą per „VLC leistuvę“, girdisi, kaip operatorei atsiliepus į skambutį moteris pasako, kad ją dabar muša vyras. Operatorė paprašo nurodyti, kokiu adresu, moteris atsako, kad (duomenys neskelbtini), antras aukštas bei nurodo buto durų kodą. Taip pat atsakinėjant į operatorės klausimus atsako, jog nepilnamečių vaikų nėra ir reikalinga greitoji medikų pagalba, nes sumušė veidą, nori, kad apžiūrėtų. Tada operatorė paklausia, ar kraujuoja, moteris atsako, kad nekraujuoja, tada operatorė paklausia, tai ką turi tada apžiūrėti, tai skambinusi moteris persigalvoja ir pasako, jog nereikalinga medikų pagalba, tik policija. Operatorė paprašo prisistatyti, moteris atsako, kad yra L. Ž. ir namuose yra sutuoktinis. Operatorė nurodo laukti policijos pareigūnų (84-86 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų, reagavusių į įvykį, kūno kamerų įrašai. Apžiūrimas Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo D. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d. kūno kameros vaizdo įrašas, kurio pavadinimas (PSS-20240818-121541UTC+0300), trukmė 25 min. 22 s. Atsidarius vaizdo įrašą per programą „VLC leistuvė“, matosi, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užėję į daugiabučio namo laiptinę palipa į antrą aukštą, pabeldžia į buto duris Nr. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidaro moteris, kuri yra apsirengusi baltos spalvos drabužiais, šviesių plaukų, kaip vėliau nustatyta, tai nukentėjusioji L. Ž.. L. Ž. palydi pareigūnus į svetainę, kur ant lovos guli, kaip vėliau nustatyta R. Ž.. Pareigūnas paklausia pastarojo, kas įvyko, šis atsako, kad nieko, varo ją iš namų, nes ji susirado meilužį. Pareigūnas žibintuvėliu šviečia į L. Ž. veidą paklausdamas L. Ž., ar jai yra reikalinga medikų pagalba? Šis atsako, kad taip. Taip pat pareigūnas paklausia, ar jai sutrenkė galvą, ši nurodo, kad taip, paklausus kurioje vietoje, L. Ž. abiem rankomis rodo visą galvos sritį, sakydama, kad čia visur, tinsta ir yra kraujosruva. Iškviečiami medikai. Tuomet pareigūnas R. Ž. nusiveda į kitą kambarį pasikalbėti, kuriame pareigūnas jo klausia „kas čia nutiko?“. Šis pasako, kad vakar grįžo iš Švedijos, susiskambino su L. Ž., rašė jai žinutes, kad grįžtų namo, tačiau ji kažkur dingo, nes jis žino, kad ji turi meilužį, žino jo vardą ir pavardę, o pats dirba keturias savaites užsienyje, savaitę būna namuose. Nurodo, kad žmona negrįžo visą naktį, o grįžusi tik šį rytą, kai įėjusi pro buto duris pasakė, kad čia jos yra pusė buto ir jis jos neliestų, bet ji labai nori, kad jis ją primuštų, o jis sakė gerai. Pareigūnas paklausia, ar jie vyras ir žmona, į tai R. Ž. pasako, kad taip. Pareigūnas klausia „tai kas čia nutiko“, o R. Ž. atsako, kad nieko, ji pati grįžusi draskėsi, tačiau jis nieko nedarė, gulėjo ant sofos, o ji jam sakė, kad iškvies policiją, o jis atsakė kviesk. Pareigūnas paklausia, ar jis jai trenkė, šis atsako, kad ne, netrenkė, o pareigūnas klausia „tai dėl ko yra matomi sužalojimai ant L. Ž.“, o R. Ž. vis neigia, sako kad nieko nedarė, jis išvis jos neliečia ir nori su ja skirtis, tačiau ji nenori, o gyvena kartu 28 metus. Į klausimą „ar vyko žodinis konfliktas“ atsako, kad ji išvis jam nereikalinga. Pareigūnas paprašo pabūti kambaryje, o pats nueina iki nukentėjusios, kur pareigūnė U. G. su ja aiškinasi įvykio aplinkybes, tačiau grįžta prie R. Ž., surenka jo asmens duomenis bei paklausia, ar yra vartojęs alkoholio, šis atsako, kad dvi skardines alaus. Tada pareigūnas, būdamas virtuvėje, paklausia L. Ž., ar ji yra vartojusi alkoholio, ši nurodo, kad ryte gėrė šampano taurę, tada paklausia, kiek smūgių jai buvo suduota, ši atsako, kad daug į veido sritį. Paklausus, kaip įvyko konfliktas, ši nurodo, jog konfliktas vyksta pastoviai, prieš 12 metų buvo jam iškelta baudžiamoji byla. Pareigūnas nurodo, jog pagal faktą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jos sutuoktinis bus sulaikytas, aplinkybių patikslinimui jai bus įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą tolimesnių procesinių veiksmų atlikimui. Tada pareigūnas L. Ž. nustato alkotesteriu jo neblaivumą, išaiškina, kokia bus tolimesnė eiga ir praneša, kad bus sulaikytas iki 48 val. Tada nustatomas neblaivumas nukentėjusiajai. Atvyksta GMP, kurie apžiūri L. Ž., į gydymo įstaigą vykti atsisako. R. Ž. palydimas į tarnybinį automobilį, kur yra pasodinamas į laikino sulaikymo kamerą. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrimui nefiksuojama. Peržiūrimas antrasis Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo D. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d. kūno kameros vaizdo įrašas, kurio pavadinimas (PSS-20240818-121541UTC+0300), kurio trukmė 6 min. 14 s. Fiksuojamas pokalbis su R. Ž., kai jis sulaikytas tarnybiniame automobilyje, tačiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrimui nefiksuojama. Peržiūrimas pirmasis Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patrulės U. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d. kūno kameros vaizdo įrašas, kurio pavadinimas (PSS-20240818-121528UTC+0300), kurio trukmė 30 min. Atsidarius vaizdo įrašą per programą „VLC leistuvė“, matosi, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užėję į daugiabučio namo laiptinę, palipa į antrą aukštą, pabeldžia į buto duris Nr. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidaro moteris, kuri yra apsirengusi baltos spalvos drabužiais, šviesių plaukų, kaip vėliau nustatyta, tai nukentėjusioji L. Ž.. L. Ž. palydi pareigūnus į svetainę, kur ant lovos guli, kaip vėliau nustatyta įtariamasis R. Ž., su kuriuo bendrauja pareigūnas. Pareigūnė bendrauja su nukentėjusiąja, paprašo, kad papasakotų, kas nutiko, ši verkia ir sako, kad prieš valandą laiko grįžo namo, jos neįleido į namus, po to įleido ir pradėjo „kolioti“, pareigūnė pasitikslina, dėl ko kilo konfliktas, o ši nurodo, kad paklaustų jo, nes be priežasties jis jai prikaišioja. Toliau moteris pasakoja, kad vėliau ją į namus įsileido, kad sudaužyti ir kad jai rytoj reikia į darbą, nori pasiimti daiktus ir eiti miegoti pas dukrą. Paprašius papasakoti, kaip kas vyko, pareigūnei L. Ž. atsako, kad trenkė daug kartų iš kairės ir dešinės rankos kumščio į veido, galvos sritį. Moteris stipriai emociškai susijaudinusi, verkia. L. Ž. sutikimu atliekama jos apžiūra, kurios metu ji pasako, kad tempė dar jai už plaukų ir dar kartą pasako, kad ją mušė tik į galvą, veidą, tai rodo rankomis. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrimui nefiksuojama. Peržiūrint antrąjį Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patrulės U. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d. kūno kameros vaizdo įrašą, kurio pavadinimas (PSS-20240818-124529UTC+0300), kurio trukmė 24 min. 22 s., papildomos vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrimui nefiksuojama (87-90 b. l.).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjos J. D. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), bendrauta su kaimynais, kurie nurodė, kad jie įvykio nematė, tačiau galimai gali suteikti vertingos informacijos buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai, tačiau jų apklausti nepavyko, nes niekas neatidarė buto durų. Esant šioms aplinkybėms susisiekta su (duomenys neskelbtini), buto gyventoja I. N., kuri nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.00 val., buvo namuose, tvarkėsi ir išgirdo žodinį konfliktą, todėl per durų akutę pažiūrėjo, kas vyksta. Pamatė, kad kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) galimai žodžiu konfliktuoja, tačiau ką tiksliai sakė, nesigirdėjo, bet pokalbis vyko pakeltu balso tonu. Kaimynė L. stovėjo bendro naudojimo laiptinėje atidarius duris, o bute stovėjo kaimynas (vardo nežino), tačiau L. užėjus į butą, durys užsidarė ir daugiau nieko negirdėjo ir nematė, daugiau nieko nurodyti negalėjo (96-97 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016).

Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo.

Kaltinamasis R. Ž. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nukentėjusiosios L. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo neprisipažino ir paaiškino, jog jis tikrai jos negalėjo sumušti, nes per 30 metų nėra jos palietęs, galėjo gindamasis suduoti vieną smūgį, kai jie susiginčijo koridoriuje, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog R. Ž. atrakinus duris, į kurias ji beldėsi grįžusi namo, R. Ž. jai iš plaštakos apatinės dalies sudavė 3 smūgius į veidą, o po to, kai ji susirinko daiktus ir iš kambario išėjo su darbo kuprine, ją R. Ž. puolė kaip žvėris ir pradėjo mušti ją į galvą, veidą, suduodamas labai daug smūgių. Tokias pat įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė iškart po įvykio, 12.06 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešusi apie sumušimą, vėliau į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie nukentėjusiosios paaiškinimus ir jos sužalojimus užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įrašuose bei fotonuotraukose. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo konfliktas ir kaltinamasis galėjo suduoti, kai jie susiginčijo koridoriuje, patvirtino ir pats kaltinamasis. Nors liudytojos R. P. ir Ž. Ž. nurodė, kad įvykio jos nematė, tačiau patvirtino, kad L. Ž. joms į „Messenger“ programėlę, kurioje yra jų grupė (jos ir mama) 13.30 val. atsiuntė video, kur tėtį vedasi policija, gal po 10 minučių atsiuntė nuotraukas, kad ji yra sumušta. Tuo metu ant veido buvo tik paraudimai ties kairia akimi. Kitą dieną atsiuntė nuotraukas, o ten jau buvo ryškios hematomos ir matėsi kraujosruva akyje. Tie paraudimai virto mėlynėmis tose pačiose vietose. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas vėlgi neturi pagrindo, juos patvirtina vaizdo įrašų turinys, kur šie sužalojimai matomi, bei 2024 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G764/2024 (03) kurioje nurodyta, jog L. Ž. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, objektyvios apžiūros metu nustatytos trys trauminių kontaktų žymės, kurios gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktuojant su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad R. Ž. trenkdamas L. Ž. rankų delnais ir kumščiais, veikė netiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio sumušimo L. Ž. gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta tai, jog kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu savo sutuoktinei L. Ž. ne mažiau 3 kartus trenkė dešinės rankos delnu į veido sritį, po to ne mažiau 20 kartų abejomis rankomis, delnais ir kumščiais, trenkė į galvos sritį, tokiais veiksmais L. Ž. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies abejuose vokuose su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo R. Ž. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis R. Ž. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - sutuoktinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Kita vertus, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimesnį sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant R. Ž. per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 12.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 15.33 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 90,19 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo R. Ž. (38 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. Ž. palaikė civilinį ieškinį, tik prašė jo dalį dėl turtinės žalos sumažinti iki 45,89 Eur sumos, kurią sudaro pirktų akinių 34,70 Eur vertė ir tepalo 11,19 Eur vertė. Civilinio ieškinio dalis dėl 45,89 Eur turtinės žalos tenkintina visiškai, kadangi pagrįsta nukentėjusiosios pateiktais čekiais, o šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad būtent kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir tuo metu sulaužė akinius. Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. Ž. patyrė skausmą dėl fizinių sužalojimų (jai buvo padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste), nepatogumus, stresą, miego sutrikimus, dėl sužalojimų ji negalėjo eiti į darbą, turėjo imti atostogas, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. Ž. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, nebuvo daryta operacijų, jai nežymiai sutrikdyta sveikata, kuri nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios L. Ž. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur, kuris ir priteistinas iš kaltinamojo R. Ž..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 12.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 15.33 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo R. Ž. nukentėjusiajai L. Ž. 45,89 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 89 euro centus) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus