Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1412-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
1-1412-716/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00008-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1412-716/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00008-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. laikotarpyje nuo 2010-02-01 iki 2011-09-08 Vilniaus mieste kartu su savo žmona A. R., veikdamas pagal pastarosios įsigytus verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, ir vykdydamas prekybą „G.“ turgavietėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodamas, kad jam savo žmonos A. R. vardu įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdoma UAB „R.“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šios įmonės vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąją prekių vertę, suvokdamas tokios savo veiklos padarinius ir numanydamas, kad dėl šios veiklos jo žmonos A. R. apskaitoje bus naudojami žinomai suklastoti tikri dokumentai, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariais ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą A. R. savo žmonos A. R. vardu užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per UAB „R.“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą A. R. pagal jų pačių įformintus tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, A. R., žinodamas, kad reali šių įgytų prekių vertė ir už jas sumokėtų pinigų suma yra didesnė, negu nurodyta prekių įgijimą patvirtinančiuose dokumentuose, tuo pačiu, suprasdamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir perduodamas savo žmonai A. R., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiklą, panaudojo šiuos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių įformintus ir jam pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius tikrovę neatitinkančius tikrus UAB „R.“ dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras - 2010-02-01 ROB Nr. 06374, 2010-04-02 ROB Nr. 06490, 2010-07-22 ROB Nr. 06729, 2010-12-01 ROB Nr. 07078, 2011-04-14 ROB Nr. 07369, 2011-07-27 ROB Nr. 07597, 2011-09-08 ROB Nr. 07735 bei pinigų priėmimo kvitus - 2010-02-01 BLA Nr. 8514419, 2010-04-02 BLA Nr. 8514534, 2010-07-22 BLA Nr. 8514763, 2010-12-01 BLB Nr. 1069581, 2011-04-14 BLB Nr. 1069848, 2011-07-27 BLB Nr. 1070057, 2011-09-08 BLB Nr. 1070185, bendrai 22285,53 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie A. R. parduotų prekių vertę bei UAB – ei „R.“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas.

A. R. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dalyvavo UAB „R.“ atstovų jam pateiktų šios įmonės vardu išrašytų suklastotų dokumentų, kuriuose buvo nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie jo žmonai A. R. per UAB „R.“ perduodamų prekių kainas, pasirašyme bei jų panaudojime, pateikiant juos apie dokumentų suklastojimą nieko nežinančiai jo žmonai, kuri toliau naudojosi tais dokumentais prekyboje. Kartu su savo žmona A. R. jau apie 15 metų prekiauja „G.“ turgavietėje. Tokiai prekybai jo žmona savo vardu nuolat paima iš VMI atitinkamus verslo liudijimus. Jis gi atskirų verslo liudijimų savo vardu neturėdavo, nes nuolat būdavo įrašomas į savo žmonos verslo liudijimą, kaip asmuo, galintis kartu su ja vykdyti bendrą prekybą. Paskutinius keletą metu jis su žmona „G.“ turgavietėje turi išsinuomavę prekybos vietas Nr. B1 048 ir B1 049. Dažniausia jie prekiauja moteriškais drabužiais – megztiniais, marškinėliais ir kt. Su savo žmona buvo ir yra pasiskirstę darbais prekyboje, t.y. jis atsakingas už prekių užsakymus, jų atvežimus ir apmokėjimus bei prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimus, o jo žmona užsiima tik prekyba „G.“ turgavietėje. Prieš kelis metus jis susipažino su UAB „R.“ atstovais P. T., V. T., R. M., V. G. ir L. B.. Kokiose pareigose kiekvienas iš jų dirbdavo UAB „R.“, jis nežino. Jie to nepasakojo, jis pats nesidomėjo. Susipažino iš pradžių su P. T., o laikui bėgant ir su kitais, kaip su asmenimis, per kurių įmonę galima nusipirkti ir atsivežti iš Kinijos prekes pagal prekių pirkimo-pardavimo dokumentus. Jo ir P. T. susipažinimo vietos ir aplinkybių šiai dienai visai neprisimena. Užtat tiksliai gali pasakyti, kad nuo pat pradžių jiems tik susipažinus ir susitarus dėl prekių jo žmonos vardu pirkimo ir atvežimo per UAB „R.“, jokio susitarimo ir net kalbos apie tai, kad šios įmonės dokumentuose bus įrašyti neteisingi duomenys apie perkamų prekių kainas nebuvo. Tokie dokumentai atsirado UAB „R.“ atstovų iniciatyva vėliau, kai jau buvo vežamos prekės iš Kinijos, neatsižvelgiant į jo nuomonę dėl neteisingų duomenų įrašymo į dokumentus. Iš UAB „R.“ atstovų paaiškinimų suprato, kad kitų dokumentų tiesiog nebus. Todėl tuomet, nors ir supratęs, kad UAB „R.“ veikia neteisėtai, nesuradęs jokių kitų prekių tiekėjų, nusprendė sutikti su UAB „R.“ atstovų nustatytomis prekių pirkimo ir atvežimo iš Kinijos sąlygomis. Savo žmonai apie neteisėtų dokumentų įforminimus nieko neminėjo. Kadangi jo žmona ir ankščiau niekada pati neužsakinėdavo prekių ir nebendraudavo su prekių pardavėjas ir vežėjais, jis ir šį kartą su jokiais UAB „R.“ atstovais ją supažindinęs nebuvo, todėl ji su jais nebendravo, prekių neužsakinėjo ir jokių pinigų jiems nemokėjo. Visu tuo užsiminėjo jis. Jam ir P. T. susitarus dėl prekių pirkimo ir atvežimo per UAB „R.“, jis toliau kartą ar du per metus pats vienas vykdavo į Kiniją, kur Pekine pas įvairius kinų prekeivius užsakydavau reikalingas prekes, dėl kurių sandėliavimo susitardavo Pekine P. T. jam nurodytuose sandėliuose, kur dirbdavo, kaip suprato, UAB „R.“ atstovės V. G. ir L. B.. Kinų prekeiviai išrašydavo jam užsakymo lapus, nurodydami juose jo užsakytų prekių kodus, jų kiekius bei realias kainas, kurios nebuvo galutinės. Kartais kinų pardavėjams, kartais V. G. ar L. B. jis palikdavo tam tikrą užstatą už prekes, kurio mokėjimas nebuvo įformintas jokiais apskaitos dokumentais. V. G. ir L. B., kiek suprato, vėliau pasirūpindavo jo užsakytų prekių sandėliavimu Pekine ir jų tolimesniu pervežimu į Lietuvą. Kaip, kokiu ir kieno transportu bei per kokias šalis tos prekes vėliau buvo atvežamos į Lietuvą, nežino, nesidomėjo. Apie prekių atvežimą aš UAB „R.“ atstovų V. T. ir R. M. buvo informuojamas jau tada, kai prekės būdavo Lietuvoje. Pastarieji skambindavo jam telefonu. Po to, arba jis pats su savo transporto priemone nuvažiuodavo į UAB „R.“ sandėlį, esantį Kirtimų g., Vilniuje, ir ten atsiimdavo jam su žmona skirtas prekes, arba tas prekes su savo transportu į jų prekybos vietą „G.“ turgavietėje atveždavo įvairūs vairuotojai, tarp kurių galėjo būti R. M., bet tiksliai nepamena. Prekių pirkimo-pardavimo dokumentus ar tą pačią dieną, kai jis gaudavo prekes, ar kitą dieną, jis arba pats asmeniškai atsiimdavo UAB „R.“ ofiso patalpose, arba kartu su prekėmis jam juos atveždavo vairuotojai. Prieš atsiimant prekes, jis susiskambindavo su P. T. ir pasitikslindavo dėl dokumentų įforminimo. Prekių kiekiai UAB „R.“ dokumentuose visada atitikdavo realiai per UAB „R.“ perkamam ir atvežamam prekių kiekiui, tačiau prekių kainos dokumentuose palyginus su realiomis prekių kainomis buvo sumažintos. Pvz., reali megztinių kaina būdavo ne mažiau 10 Lt, t.y. nuo 10 Lt iki 15 Lt (priklausomai nuo modelio) už vienetą, o UAB „R.“ dokumentuose jų kaina būdavo sumažinta maždaug iki 2-7 Lt už vienetą, reali palaidinių kaina būdavo 5 Lt už vienetą, o UAB „.R.“ dokumentuose jų kaina būdavo nurodyta apie 1-2 Lt. Visus pinigus už prekes grynais tiesiogiai sumokėdavo P. T. arba V. T.. Mokėjo jis ne tas sumažintas UAB „R.“ pinigų priėmimo kvituose nurodytas sumas, o žymiai didesnes pinigus sumas pagal jo nurodytas realias prekių kainas. Be to, jis P. T. mokėjo dar atskirai grynuosius pinigus už prekių atvežimą, tačiau šie mokėjimai nebuvo įforminti jokiais apskaitos dokumentais. Už atvežimą, kaip nurodydavo P. T., tekdavo mokėti nuo 5 Lt iki 7 Lt už vieną prekių kilogramą. Visus grynuosius pinigus per jo, P. T. ir V. T. susitikimus jis mokėdavo UAB „R.“ ofiso patalpose. Kokie dar UAB „R.“ darbuotojai ten būdavo tuo metu, jis nepamena, nes nekreipdavo į juos dėmesio. Jokiems kitiems UAB „R.“ atstovams jis jokių pinigų už pačias prekes bei atskirai už jų atvežimus niekada nemokėdavo. Didžiąją dalį UAB „R.“ prekių pirkimo-pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jis vietoj žmonos ir pasirašydavo iškart, kai juos gaudavo. Pasirašyti juos, kaip pirkėjas, turėjo teisę, nes kartu su savo žmona oficialiai vykdė prekybą. Tačiau ne visus dokumentus, kaip pirkėjas, pasirašė jis. Dalį dokumentų jis buvo nunešęs savo žmonai A. R., kuri nieko nežinodama apie tai, kad tuose dokumentuose yra įrašyti neteisingi duomenys, tuos dokumentus pasirašydavo. Vieną tų jo ir žmonos pasirašytų dokumentų egzempliorių jis grąžindavo UAB – ei „R.“ (būtent P. T.), o kitą atiduodavo žmonai, kad ji turėtų juos savo apskaitoje ir galėtų naudotis prekyboje. Kiek prisimena, jis vietoje žmonos UAB „R.“ dokumentus pasirašydavo tada, kai arba UAB „R.“ reikėjo skubiai tų dokumentų, arba kai pats neturėdavo laiko vežiotis tų dokumentų savo žmonai ir atgal UAB – ei „R.“. Patvirtindamas savo parašu UAB „R.“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus), skirtus jo žmonai, suprato, kad pasirašo dokumentus, kuriuose nurodyti neteisingi duomenys apie prekių kainas, tačiau, kaip jau sakė, neturėjo pasirinkimo, nes bijojo, kad gali prarasti UAB „R.“, kaip prekių tiekėją, nes iš jos atstovų kalbų suprato, kad kitų dokumentų nebus. Nežinodama apie tuos neteisingus duomenis jo žmona įtraukdavo tuos duomenis į savo, kaip asmens, įsigijusio verslo liudijimą, privalančio tvarkyti prekybos dokumentus, buhalteriją. Parduodama toliau tas prekes, visas savo realias pajamas, gautas iš prekybos, ji tvarkingai įrašydavo į savo buhalterinę apskaitą, dėl ko jokių mokesčių išvengta nebuvo (t. 4, b. l. 48-49; 55-56; 59).

Tyrimo metu įtariamasis R. M. parodė, kad jis dirba vairuotoju UAB „R.“. Minėta įmonė užsiima drabužių ir avalynės pardavimais. Jo pagrindinis darbas – išvežioti minėtas prekes pirkėjams. Kiekvienam pirkėjui yra priskirtas tam tikras kodas, kuris dažniausia yra nurodomas ant prekių pakuočių. Prekes pirkėjams jis išvežioja keliais būdais. Dažniausia, prekes jis veža pirkėjui tik pagal krovinio važtaraštį, kuriame nurodytas tik prekių svoris, ir kurio pirkėjas nepasirašo. PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų mokėjimo dokumentus, patvirtinančius prekių pirkimą-pardavimą bei apmokėjimą, pirkėjai pasirašo UAB „R.“ ofise jam nedalyvaujant, arba iki prekių pristatymo pirkėjams, arba po pristatymo. Apmokėjimas tokiais atvejais taip pat vyksta UAB „R.“ ofise, tačiau jis tame nedalyvauja. Labai retais atvejais jis pristato prekes pirkėjams kartu su visais dokumentais (krovinio važtaraščiais, PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigų mokėjimo dokumentais), kuriuos pirkėjai iškart pasirašydavo ir jis tuos dokumentus grąžindavo į UAB „R.“ ofisą (t. 1, b. l. 18-20).

Tyrimo metu įtariamasis A. R. parodė, kad jis dirba ekspeditoriaus pardavėjo pareigose UAB „R.“. Pirmu laiku jis išvežiodavo prekes iš UAB „R.“ sandėlio ir pristatydavo jas pirkėjams į Gariūnų turgavietę kartu su kitu darbuotoju R. M.. Paskutiniu metu jis tai darė vienas. Kartais prekės pirkėjui vežamos ir pristatomos tik pagal krovinio važtaraščius, kurį pirkėjas nepasirašo. Kartais prekės pristatomos pagal krovinio važtaraščius bei PVM sąskaitas-faktūras. Tuomet pirkėjas pasirašo šiuos dokumentus, taip pat, kartais sumoka pinigus, tačiau be jokių dokumentų. Visus šiuos dokumentus ir pinigus per R. M. jis grąžina į UAB „R.“ (t. 1, b. l. 21-22).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. R. atpažino A. R. ir A. R., kaip Gariūnų” turgavietėje prekiaujančius asmenis, kuriems jis iš UAB “R.” atveždavo prekes (t. 1, b.l. 23-24; 25-26).

Tyrimo metu įtariamasis J. D. parodė, kad jis dirba UAB „R.“ komercijos direktoriumi. Šios įmonės direktoriumi dirba V. O., tačiau faktiškai įmonę valdo P. T.. UAB „R.“ veikla – prekių importas iš Kinijos ir pardavimas asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus. Nors jis ir buvo komercijos direktoriumi, tačiau su jokiais įmonės klientais jis pats nebendravo. Jis tik įnešdavo iš prekių pirkėjų gautus grynuosius pinigus į įmonės banko sąskaitas, tačiau jokių dokumentų nematė ir pats netvarkė. Jis matė, kaip pirkėjai atnešdavo į UAB „R.“ grynuosius pinigus ir jiems jokie dokumentai dėl šių pinigų surašomi nebuvo. Taip pat jis girdėjo, kaip UAB „R.“ direktorius kalbėdamas su prekių pirkėjais, teiravosi jų, kokius prekių kiekius ir kainas įrašyti į UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b. l. 16-17).

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados matyti, kad atlikus A. R., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ir kartu su ja prekybos dalyvavusio A. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2011-09-08 A. R., turėdama verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse, vykdydama šią veiklą, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, savo veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „R.“ vardu išrašytus, jos vyro A. R. pasirašytus dokumentus: UAB “R.” PVM sąskaitas-faktūras 2010-02-01 ROB Nr. 06374, 2010-04-02 ROB Nr. 06490, 2010-07-22 ROB Nr. 06729, 2010-12-01 ROB Nr. 07078, 2011-04-14 ROB Nr. 07369, 2011-07-27 ROB Nr. 07597, 2011-09-08 ROB Nr. 07735 bei pinigų priėmimo kvitus - 2010-02-01 BLA Nr. 8514419, 2010-04-02 BLA Nr. 8514534, 2010-07-22 BLA Nr. 8514763, 2010-12-01 BLB Nr. 1069581, 2011-04-14 BLB Nr. 1069848, 2011-07-27 BLB Nr. 1070057, 2011-09-08 BLB Nr. 1070185, kurie neatitinka tikrovės, kadangi juose nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės (t. 1, b. l. 73-178; t. 2, b. l. 1-190; t. 3, b. l. 1-128).

Iš Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvadų matyti, kad atlikus iš A. R. ir A. R. paimtų prekių vertės nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėtų asmenų paimtų prekių vertė yra nuo 4,51 Lt iki 17,45 Lt už vienetą (moteriškų megztinių – 10,76 Lt, moteriškų marškinėlių – nuo 4,51 Lt iki 12,89 Lt, moteriškų palaidinių – nuo 15,14 Lt iki 17,45 Lt) (t. 3, b.l. 132-144).

Iš UAB „R.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2010-02-01 ROB Nr. 06374, 2010-04-02 ROB Nr. 06490, 2010-07-22 ROB Nr. 06729, 2010-12-01 ROB Nr. 07078, 2011-04-14 ROB Nr. 07369, 2011-07-27 ROB Nr. 07597, 2011-09-08 ROB Nr. 07735, patvirtintų A. R. parašais matyti, kad jose nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB “R.” neva pardavė A. R. prekes už kainas nuo 0,90 Lt iki 7 Lt (moteriškus megztinius – nuo 1,21 Lt iki 7 Lt, moteriškus marškinėlius – nuo 1,28 Lt iki 1,44 Lt, moteriškas palaidines – nuo 0,90 Lt iki 1,37 Lt). (t. 1, b.l. 112-120).

Iš A. R. 2010-2011 m. išduotų verslo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybą turgavietėse matyti, kad į juos A. R. įrašytas kaip asmuo, turintis teisę dalyvauti prekyboje kartu su A. R. (t. 1, b.l. 98-100).

A. R. ir A. R. pasirašytos 2010-11-30 prekybos vietos nuomos sutartys Nr. B1 049M ir Nr.B1 048O (t. 1, b.l. 29-40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą jis prisipažino duodamas parodymus, jo kaltę patvirtina R. M., A. R. ir J. D. parodymai, atitinkantys ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadas.

A. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (t. 4, b. l. 190), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (t. 4, b. l. 93), kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 4, b. l. 94), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. R. paskyrus prokuroro prašomo dydžio piniginę baudą.

Nuo 2013 07 13 d. įsigaliojo baudžiamasis įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu. Šis baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patraukto A. R. teisinę padėtį, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. turi grįžtamąją galią, t. y. taikytinas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

A. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 4-5) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 81 MGL (10530 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. R. skirti 54 MGL (7020 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo dieną 2011-10-10 kaip sumokėtą 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti baudos mokėjimo terminą 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas