Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S., R. S. ieškinį atsakovams R. S., O. P., tretieji asmenys M. A. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nustatyti atlygintiną 1168 kv. m. ploto kelio servitutą keliui, einančiam per R. S. žemės sklypą, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). pagal pateiktą žemės sklypo planą,

Nurodė, kad ieškovui J. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. S. – žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k., Ž. K. sen., Plungės r. Šie žemės sklypai yra už atsakovams R. S. ir O. P. nuosavybės teise priklausančių sklypų. Ilgą laiką į savo žemės sklypą privažiuodavo keliu per atsakovų žemės sklypus. Atsakovei O. P. ir V. P. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų banke, tačiau tai yra tik dalis privažiavimo, kuriuo dabar ieškovai negali naudotis. Per likusius sklypus einantis kelio servitutas yra numatytas, tačiau nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Atsakovui R. S. užtvėrus privažiavimą, einantį per jo sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, kadangi nėra privažiavimo su žemės ūkio technika.

Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius, nagrinėdamas ieškovo J. S. prašymą dėl įvažiavimo į jo sklypą nurodė, kad ieškovui priklausantis sklypas ribojasi su stabiliu vietovės objektu- vietinės reikšmės keliu, kuriuo ieškovas turi privažiavimą prie sklypo. Tačiau šis kelias ilgą laiką yra nenaudojamas ir net nepravažiuojamas, be to, kelias eina per sodybą sudarančius pastatus- gyvenamąjį namą ir tvartus, todėl su žemės ūkio technika pravažiuoti negalima. Kad būtų važiuojama per kiemą, nesutinka ir sodybos savininkas. Todėl prie savo sklypų ieškovai visada važiuodavo per atsakovams priklausančius sklypus. Atsakovė O. P. sutinka su servituto nustatymu jai priklausančiuose sklypuose, tačiau atsakovas nesutiko leisti važiuoti per jo sklypu einančiu keliu. Kadangi su atsakovu R. S. susitarti dėl servituto nustatymo nepavyko, prašo servitutą keliui nustatyti teismine tvarka.

Teismo posėdžio metu atstovė ieškinio pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pagal dokumentų visumą šalia trečiojo asmens R. A. M. asmeninio ūkio žemės sklypo yra vietinės reikšmės kelias. Nurodė, kad prieš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui priimant 2013-12-18 įsakymą dėl buvusios žemės sklypo (šiuo metu valdomo atsakovo R. S.) savininkės B. S. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo buvo gautas B. S. įsipareigojimas pakoregavus žemės sklypo planą įsirašyti kelio servitutą gretimų žemės sklypų naudotojams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl servituto nustatymo

Ieškovai ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., savininkai, ieškovui J. S. nuosavybės teise priklauso 2,50 ha žemės sklypas, ieškovei R. S. - 2,0050 ha žemės sklypas, atsakovas R. S. valdo 2,5224 ha žemės sklypą, atsakovė O. P. - 1,91 ha ir 0,92 ha žemės sklypus.

Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovės O. P. žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir per atsakovo R. S. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., iki ieškovui priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Viriga“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-08-18 patvirtintą Žemės sklypų kadastrinių matavimų planą, nurodydami, jog nenustačius servituto, neturi galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti žemės sklypų.

Servituto nustatymas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kurios, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali būti imamasi tik esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) jeigu savininkai nesusitaria, ir 2) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/200.).

Šalių paaiškinimais bei byloje pateiktais ieškovo žemės sklypo planais, nustatyta, kad ieškovų valdomi žemės sklypai yra išsidėstę už atsakovės O. P. ir atsakovo R. S. žemės sklypų, todėl patekimas į ieškovų turimus žemės sklypus yra apsunkintas. Kad kelias į ieškovams J. S. ir R. S. priklausančius sklypus yra būtinas ūkinėms reikmėms tenkinti, netiesiogiai patvirtina tai, jog atliekant B. S. sklypo kadastrinius matavimus buvo numatytas kelio servitutas (2011-11-15 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto 10 p., t.1, l. 14-15).

Vienas iš būdų patekti į ieškovams priklausančius žemės sklypus ir naudoti juos pagal paskirtį yra įvažiavimas per atsakovės O. P. žemės sklypus, po to per atsakovui R. S. (buvusi savininkė B. S.) priklausantį žemės sklypą. Kitas įmanomas patekimas į ieškovams priklausančius žemės sklypus yra nuo vietinės reikšmės kelio pro trečiojo asmens M. A. M. sodybą vietinės reikšmės keliuku.

Ieškovai būtinumą nustatyti servitutą atsakovų sklypams sieja su iki šiol buvusiu sklypų faktiniu naudojimu, ieškovų teigimu į žemės sklypus iki 2014 m. rudens patekdavo per atsakovės O. P. žemės sklypus, kadastriniai Nr. 6814/0002:111, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir dabar atsakovo R. S. valdomą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), einančiu keliu, susiformavusiu dar kolūkio laikais ir iki šiol egzistuojančiu.

Ieškovų nurodytas aplinkybes dėl faktinio kelio buvimo patvirtina byloje pateikti dokumentai ir šalių paaiškinimais nustatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-11-15 žemės ribų paženklinimo parodymo akte nurodyta, kad buvusiam B. S. (šiuo metu atsakovo R. S. valdomam) žemės sklype yra numatomas kelio servitutas (t.1, l.14-15). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1 l. 12-13) matyti, kad B. S. priklausančiame žemės sklype iš bendro 2,5221 ha žemės sklypo 0,1168 ha sudaro kelias (t. 1, l. 12-13), kad sklype įsiterpęs 4 metrų pločio kelias nurodoma ir 2007-12-28 tvirtintame B. S. žemės skypo plane (t. 1, l. 54). Nors atsakovo R. S. teritorijų planavimo dokumentuose nenurodyta, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuojama per B. S. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, tačiau iš byloje pateikto B. S. 2013-03-21 prašymo Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui (t.1, l. 136) matyti, kad formuojant B. S. žemės sklypą, buvo numatomas kelio servitutas į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu valdomą ieškovo J. S..

Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovai į savo žemės sklypus patekdavo per atsakovės O. P. ir atsakovo R. S. (buvusį B. S.) sklypus. Aplinkybių, jog ieškovai iki ginčo patekdavo per atsakovo R. S. sklypą einančiu keliuku neneigė ir atsakovas bei liudytoja apklausta buvusi savininkė B. S.. Kad ieškovai į savo sklypus patekdavo per atsakovų sklypus, iš dalies patvirtina ir tai, kad per atsakovės O. P. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra nustatytas 0,01 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis.

Šių paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovai siekia nustatyti servitutą susiformavusiam ir naudotam iki ginčo keliui, kuriuo patekdavo į savo žemės sklypą.

Pagal kasacinio teismo praktiką faktinis naudojimas gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, tačiau negali būti absoliutus pagrindas tenkinti reikalavimą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą pagal byloje pateiktą projektą vertintinas kaip vienas iš įmanomų būdų ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą.

Sprendžiant dėl ieškovų prašomo kelio servituto atsakovų sklype, vertintinos ir kitos patekimo į ieškovų žemės sklypą įmanomos galimybės.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovai turi galimybę patekti į savo sklypus nuo vietinės reikšmės kelio pro trečiojo asmens M. A. M. sodybą einančiu keliuku. Nors tretysis asmuo M. A. M. teigė, kad pravažiavimo nėra, tačiau iš pateikto 1999 m. žemėtvarkos projekto, 2004-02-04 žemės sklypo abriso, ištraukos iš vietinės reikšmės kelių schemos matyti, taip pat apžiūrint žemės sklypus vietoje, buvo įsitikinta, kad šalia trečiojo asmens M. A. M. namų valdos yra kelias, besitęsiantis nuo vietinės reikšmės kelio. Tačiau kelias, kuriuo ieškovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, įsiterpęs į trečiojo asmens M. A. M. valdomus žemės sklypus, kelias tęsiasi per trečiojo asmens namų valdą, dėl ko faktiškai nėra naudojamas pravažiavimui į kitus sklypus. Šituo pravažiavimu ieškovai niekada iki ginčo ir nesinaudojo.

Kaip vienas iš galimų būdų yra patekimas į ieškovų sklypus ir iš kitos pusės, važiuojant pro esančias fermas. Tačiau esant vietoje įsitikinta, kad pravažiavimo faktiškai nėra, kadangi lauko kelias paverstas bandotakiu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčas tarp ieškovų ir atsakovo R. S. kilo po to, kai 2013-12-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeisti B. S. priklausiusios žemės sklypo kadastriniai duomenys. Iš byloje esančio prašymo matyti, kad buvusi sklypo savininkė B. S. prieš koreguojant sklypo ribas buvo įsipareigojusi leisti gretimų sklypų savininkams naudotis sklype esančiu keliu (t.1, l. 136), kelio servitutas nustatytas 2011-11-15 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktu. Tokie byloje pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad B. S. sklypas buvo suformuotas tik po to, kai pastaroji įsipareigojo nedaryti kliūčių naudotis jai priklausančiame žemės sklype esančiu keliuku gretimų žemės sklypų naudotojams. Atsakovas R. S. žemės sklypą įsigijo iš savo motinos B. S., todėl turėjo žinoti, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančių kaimyninių žemės sklypų naudojimo sąlygos. Teismo vertinimu buvusios sklypo savininkės žemės naudojimo sąlygos yra privalomos ir atsakovui R. S., nes atsakovas įgydamas žemės sklypą, prisiėmė su žeme susijusias teises ir prievoles (CK 6.122 str. 1 d.).

Servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Išanalizavus visas įmanomas patekimo į ieškovų sklypų galimybes, įvertinus teritorijų planavimo tvarka priimtus sprendimus dėl B. S. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (B. S. įsipareigojimą pakoregavus žemės sklypo planą įsirašyti kelio servitutą gretimų žemės sklypų naudotojams, kuris nėra nuginčytas), ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė O. P. servituto nustatymui neprieštarauja, teismas sprendžia, jog optimaliausias variantas nagrinėjamu atveju yra kelio servituto nustatymas jau egzistuojančiam keliui, atitinkančiam faktinį naudojimą. Teismo vertinimu ieškovų reikalavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Nustačius servitutą pagal ieškovų siūlymą, būtų užtikrinti ne tik šalių interesų pusiausvyros, bet ir protingos žemėnaudos principai. Nustačius kelio servitutą, atsakovo R. S. nuosavybės teisės bus apribotos tik minimaliai, servitutas nustatytas 0,1168 ha plotui iš 2,5224 ha žemės sklypo, naudingas plotas nesumažės, nes servitutas bus nustatytas jau egzistuojančiam, susiformavusiam ir paties atsakovo naudojamam keliui. Tuo tarpu atsakovo R. S. siūlomas pravažiavimas nuo vietinės reikšmės kelio kerta trečiojo asmens valdomus žemės sklypus, yra visiškai šalia trečiojo asmens namų valdos, dėl ko trečiasis asmuo dėl žemės ūkio technikos judėjimo bendro naudojimo keliu patirs daugiau nepatogumų. Todėl pravažiavimas pro trečiojo asmens M. A. M. sodybą nors ir esančiu keliu labiau pažeistų trečiojo asmens interesus, nei servituto nustatymas atsakovo R. S. sklypui pažeistų atsakovo interesus.

Atsakovė O. P. dėl servituto nustatymo neprieštaravo, šalys pateikė taikos sutartį, kuria susitarė dėl neatlygintinio servituto, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovų prašymas nustatyti kelio servitutą tenkintinas (CK 4.117, 4.126), šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 5 p.). Dėl servituto nustatymo atsakovo R. S. sklype pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti ieškovų pateiktame prašomo nustatyti servituto plane yra, nurodyta kelio kryptis, kelio plotis atitinka CK nustatytą dydį, šio plano pagrindu nustatytinas servitutas atsakovo R. S. žemės sklype.

.

Dėl kompensacijos

Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamus teisių ribojimus, kurie turi būti kompensuojami. Ieškovų prašymu nustačius servitutą, atsakovui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (CK 4.129 str.).

Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti atsakovo nuostolių, todėl dėl servituto nustatymo taikytina nuostolių kompensacija. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas, servituto turinys, pobūdis ir trukmė, tarnaujančio daikto savininko suvaržymų pobūdis, taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-339/2014).

Ieškovai siūlo nustatyti 15 Eurų dydžio metinį kelio servituto mokestį, kurio dydis paskaičiuotas, atsižvelgiant į žemės sklypo vertę.

Teismo vertinimu ieškovų siūlomos kompensacijos dydis neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros.

Ginčo atveju ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, į kuriuos jie patekdavo per atsakovo R. S. (buvusį B. S.) žemės sklypą. Kelio servitutas nustatomas egzistuojančiam keliui, nustatant servitutą tik įteisinama faktinė padėtis, realiai jokie darbai naujai nebus atliekami, atsakovo veiklos ar ūkininkavimo sąlygos iš esmės dėl servituto nustatymo nebus pabloginamos. Kaip matyti atsakovui ir šiuo metu galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį visame žemės sklype buvo apribota dar iki servituto nustatymo, nes iš bendro 2,5221 ha žemės sklypo 0,1168 ha sudaro kelias.

Nustačius servitutą, atsakovo žemės sklypo vertė nesumažės. Kelias per atsakovo žemę buvo daugelį metų, juo ieškovai naudojosi iki 2014 m., todėl žemės sklypo vertė vien dėl servituto nustatymo nepasikeis. Tačiau nustačius servitutą, atsakovas patirs tam tikrų nepatogumų laisvai naudojantis savo žemės sklypu.

Ieškovams pasiūlius kompensacijos dydį, o atsakovui nesutinkant su siūlomu kompensacijos dydžiu, teismas, vadovaudamasis jam suteikta nuožiūros teise nustato kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Įvertinus tai, kad servituto nustatymas yra palankus ieškovams naudotis žeme, nustatytina vienkartinė 250 Eur kompensacija, kurios dydis teismo vertinimu būtų teisingas už neterminuoto servituto nustatymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, ieškovams priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK str. 93, 98 str.).

Ieškovai pateikė įrodymus, jog sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (150 Eur konsultacijos, 400 Eur už dokumentų parengimą ir 150 už atstovavimą teisme). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos, ginčas kilo tik tarp ieškovų ir atsakovo R. S., todėl šios išlaidos išeikvotinos iš atsakovo R. S.. Ieškovai turėjo išlaidų plano dėl servitutinio kelio parengimui, šios išlaidos patirtos ieškovų interesais, teismas vertina, jog šių išlaidų priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo principo, dėl ko šios išlaidos iš atsakovo ieškovams neišieškotinos.

Tenkintinas ir trečiojo asmens M. A. M. prašymas išieškoti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos pateiktais dokumentais (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti R. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 6814-0002-0051, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., neterminuotą kelio servitutą (98 kv. m. ir 1070 kv. m. ploto) pagal UAB „Viriga“ parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-09-18 patvirtintą Žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suteikiantį teisę J. S. ir R. S. kelio servitutu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius.

Priteisti iš J. S. ir R. S. lygiomis dalimis 250 Eur vienkartinę kompensaciją R. S..

Priteisti iš R. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis J. S. ir R. S. ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų Martynui A. M..

Patvirtinti tarp ieškovų J. S., R. S. ir atsakovės O. P. 2015-11-13 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:

ieškovai J. S. ir R. S. patvirtina, kad norint valdyti ir naudoti žemės sklypus, unikalūs Nr. A. S. ir Nr. A. T., būtina nustatyti kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei O. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. A. T. ir Nr. A. V.;

atsakovė O. P. sutinka ir neprieštarauja, kad žemės sklypuose, unikalūs Nr. A. T. ir Nr. A. V., būtų nustatyti servitutai pagal žemiau nurodytas sąlygas:

1,9100 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. A. T., es. (duomenys neskelbtini) k., Ž. K. s., Plungės r., nustatomas 0,0750 ha ploto, 5 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius - pagal UAB „Eurometras“ 2015-11-11 parengtą servitutinį žemės sklypo planą (servituto kodas 214, plane pažymėtas indeksu „S1“);

0,9200 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. A. V., es. (duomenys neskelbtini) k., Ž. K. s., Plungės r., nustatomas 0,0130 ha ploto, 5 m pločio kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius - pagal UAB „Eurometras“ 2015-11-11 parengtą servitutinį žemės sklypo planą (servituto kodas 214, plane pažymėtas indeksu „S2“);

ieškovai J. S. ir R. S. įsipareigoja atsakovei O. P. priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. A. T. ir Nr. A. V., nustatytus 5 m pločio kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius – naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį;

šalys susitaria, jog ieškovai už atsakovei nuosavybės teise visuose žemės sklypuose nustatytus kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius – nemoka nei vienkartinės piniginės kompensacijos, nei periodinių piniginių išmokų;

ieškovai J. S. ir R. S. kaip sutartyje nurodytų servitutų turėtojai įsipareigoja teises įgyvendinti pagal tikslinę servitutų paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkei – atsakovei, nepažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų;

šalys patvirtina, kad žino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio normą, nustatančią patvirtintų servitutų, nurodytų sutartyje, pasibaigimo pagrindus ir momentus;

atsakovė O. P. suteikia ieškovams J. S. ir R. S. visas teises ir pareigas savo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centras) kelio servitutus - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius - tik po to, kai taikos sutartį patvirtins teismas ir teismo sprendimai įsiteisės per įstatymų nustatytą terminus;

šalys susitaria, kad viena kitos atžvilgiu neturi ir ateityje neturės pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

ieškovai J. S. ir R. S. atsisako ieškinio reikalavimų atsakovės O. P. atžvilgiu.

Civilinę bylą dalyje dėl servituto nustatymo atsakovei O. P. nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.