Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą skolininkui T. J., suinteresuotiems asmenims A. J., antstoliui Artūrui Augliui dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui T. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės A. J. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis). Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju vykdomųjų dokumentų įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų vykdomųjų dokumentų vykdymą.

Nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 304,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. J. trečios eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolio nustatyta, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, nes jis tokio turto neturi, niekur nedirba. Antstolis, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė gauna išmoką iš VSDFV, 2017 m. birželio 8 d. priimtu patvarkymu areštavo dalį skolininko sutuoktinės išmokos, t. y. 35 procentus nuo išmokos dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 10 procentų nuo išmokos dalies, kuri neviršija vieno MMA, ir priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas.

Suinteresuotų asmenų T. J. ir A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktiniu Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų dėl santuokos tarp T. J. ir A. J. nutraukimo užvesta nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininko sutuoktinė gauna išmoką iš VSDFV.

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko T. J. sutuoktinės A. J. gaunamos išmokos dalis priklauso jo sutuoktiniui T. J.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininko sutuoktinė A. J. turi tris nepilnamečius vaikus: dukrą L. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė iš gaunamų pajamų turi pareigą išlaikyti savo turimus nepilnamečius vaikus, nes tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir šios pareigos atsisakyti negalima, gaunamų pajamų dydį, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui T. J. priklauso pusė jo sutuoktinės gaunamų pajamų, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui T. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. J. priklauso 1/3 dalis A. J. pajamų gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas; CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.