Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) atstovei Daliai Mikalauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį traukiamas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Dalia Mikalauskienė 2020 m. liepos 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad R. D., būdamas [A įmonės] direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leisdamas įmonėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais trims Ukrainos piliečiams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiant teisę dirbti [B imonėje]. [A įmonės] direktorius, įdarbindamas Ukrainos pilietį Y. S. ir leisdamas jam dirbti nuo 2019 m. birželio 7 d., O. B. – nuo 2019 m. birželio 21 d. ir V. Y. – nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalį, pagal kurią užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti. Atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie tai, kad Ukrainos piliečiai Y. S., O. B. ir V. Y. yra įdarbinti [A įmonėje], nors leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems išdavimo pagrindas – darbas [B įmonėje]. Atstovė paaiškino, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis, pagal kurią užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, įsigaliojo tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau po to, kai [A įmonės] darbo sutartys su Ukrainos piliečiais jau buvo sudarytos. Tačiau analogiška nuostata darbo sutarčių sudarymo metu buvo įtvirtinta UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje. Atstovės nuomone, protokolas taisytinas, todėl byla grąžintina institucijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Administracinio nusižengimo protokole R. D. nurodė, kad su protokole nurodytomis aplinkybėmis sutinka, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir skirti minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, atliekančios administracinių nusižengimų tyrimus ir surašančios administracinių nusižengimų protokolus, privalo užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Šios teisės, be kita ko, užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu ir dėl kokio teisės akto reikalavimų nevykdymo buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, išskirtinai pažymint neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kas reiškia, kad protokole turi būti tiksliai įvardintas ir teisės aktas, dėl kurio reikalavimų pažeidimo veiksmai ar neveikimas yra neteisėti, užtraukiantys administracinę atsakomybę.

Kiek tai susiję su teismui pateikta administracinio nusižengimo medžiaga, ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka suformuluota UĮ 56 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tai yra blanketinė norma, nukreipianti į norminius teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Protokole administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. pažeistas teisės aktas, kuriame nustatyta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka, administracinio nusižengimo protokole įvardintas UTPĮ, o konkrečiai – UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis. Tačiau pažymėtina, kad ši straipsnio dalis įsigaliojo tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje. [A įmonės] darbo sutartys su Ukrainos piliečiais buvo sudarytos iki UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis įsigaliojimo, todėl šios dalies nuostatos konkrečių darbo sutarčių sudarymui netaikytinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta užsieniečio pareiga dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, o jokios pareigos darbdaviui šioje straipsnio dalyje nenustatytos.

Dėl nurodytų priežasčių R. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atimama galimybė žinoti, kokiais būtent veiksmais ir kokį teisės aktą jis pažeidė. Vien ANK 95 straipsnio 1 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodymas administracinio nusižengimo protokole nepakankamas, nes tai yra blanketinės normos, todėl turi būti nurodyti teisės aktai, į kuriuos jos nukreipia. Administracinio nusižengimo protokole nenurodžius darbo sutarčių su Ukrainos piliečiais sudarymo metu galiojusių darbdavio pareigas įdarbinant užsieniečius reglamentuojančių teisinių nuostatų, kurias pažeidė darbdavys, nesuformuluota R. D. inkriminuotino nusižengimo esmė, todėl laikytina, kad proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. ANK 635 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį ANK straipsnį ar jo dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą. Tačiau teismas neturi teisės pats įvardinti teisės aktų, dėl kurių reikalavimų pažeidimo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatytus įrodymus pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas surašo tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. tuomet, kai nustatytos visos veikai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės ir surinkti jas patvirtinantys įrodymai.

Pažymėtina, kad įdarbindama Ukrainos piliečius [A įmonė], kaip darbdavys, pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos pareikalauti iš trečiosios šalies piliečių pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Už įdarbinimą nepareikalavus tokio leidimo darbdaviui taikoma UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija yra daug mažesnė už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją. Administracinio nusižengimo medžiaga ir protokolas turi aiškiai pagrįsti, kodėl veika vertinama ne kaip UĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, o kaip UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas nelegalus darbas, užtraukiantis daug griežtesnę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnį.

Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas taip pat laikomas įrodinėjimo priemone. Proceso ne teisme metu tyrimas buvo neišsamus, jo metu neišsiaiškintos ir neatskleistos reikšmingos teisinės aplinkybės, t. y. buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, pats ištaisyti negali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Grąžinti bylą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.