Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-715-479/2007

2007 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.M. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-625-668/2007 pagal pareiškėjo V.M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą nurodant, jog jis nenagrinėtinas teisme. Pareiškėjas teigia, jog neturi kitos galimybės nei teismo keliu įregistruoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo pastatai pagal savo prigimtį yra nekilnojamieji daiktai ir šie statiniai buvo formuojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjui, jog nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai yra nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (7 str.). Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas teigia, kad jo įsigyti pastatai yra eksploatuojami nuo 1968 metų, todėl akivaizdu, kad jie jau seniai yra suformuoti, tačiau nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o dabar to neįmanoma padaryti dėl neišlikusių visų statinio dokumentų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad statinių suformavimo faktą įrodo ir tai, kad VĮ Registrų centro ginčo statinių nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos kopijoje nurodyti statinių statybos metai, statinių patalpų eksplikacija, statinių vertė, apskaičiuotas nusidėvėjimo procentas. Kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Apeliantui išaiškintina, jog nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre registruojami laikantis registravimo metu galiojančių teisės normų. Teisės normos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 13 straipsniuose, nustato, kad registre registruojami nekilnojamieji daiktai – statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatų matyti, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys. Šiame įstatyme įtvirtinti reikalavimai statinių kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų formavimui, nurodyti dokumentai, pagal kuriuos įrašomi duomenys apie statinius. Matyti, kad statiniai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami tik esant dokumentams, įrodantiems jų statybos teisėtumą (statybos leidimui). Kad baigtas statyti statinys suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Pareiškėjo nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad pastatai, į kuriuos daiktines teises pareiškėjas siekia įregistruoti, nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, todėl, nepaisant to, kad jie turi identifikacinius požymius, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip jau minėta, pagrindas įregistruoti daiktines teises atsirastų tik Nekilnojamojo turto registre įregistravus pačius nekilnojamuosius daiktus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai nenumato specialių teisės normų, reglamentuojančių statinių, pastatytų iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, registravimo, tokiam registravimui teiktinų dokumentų. 2003-03-03 Vyriausybės nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ taikomas kaimo vietovėje pastatytiems statiniams. Todėl formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus senus statinius, kurie buvo pastatyti miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, turėjo būti taikomos galiojusio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos. Darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pagrindas tokius pastatus suformuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus ir juos įregistruoti būtų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys statinių statybos teisėtumą ir jų priėmimą naudoti. Taigi įstatymo leidėjas numatė imperatyvų statinio registravimą su sąlyga, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėjas teisėtai įsigijęs turtą, įvardijamą kaip poilsio pastatas, jį valdo tik kaip statybines medžiagas, iki jis nebus suformuotas įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.103, 4.253 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima sutikti su pareiškėjo tvirtinimu, jog jis negali kitu nei teismo keliu nusistatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl savo turto teisinio statuso. Ši tvarka pareiškėjui išaiškinta ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime (b.l. 19-20), kuriai pareiškėjas buvo apskundęs VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą atsisakyti pareiškėjui registruoti nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausančius poilsio namelius su šalia esančiais pamatais. Pareiškėjui nesutinkant su centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos išvadomis, jam išaiškinta galimybė skųsti šį sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme ir ieškovo atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-11 nutartį palikti nepakeistą.