Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 10.36 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, davė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui Rimvydui Rudžiui 50 eurų kyšį už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

S. Z., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Lietuvoje gyvena trisdešimt metų, lietuviškai skaityti ir rašyti moka. 2020 m. rugpjūčio 28 d., dienos metu, jis su automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino žmona, ir jis jai atsiliepė. Jis važiuodamas pamatė, jog šalikelėje stovi policijos pareigūnų automobilis ir jie pradeda važiuoti jam iš paskos, pasivijo ir susistabdė. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, jis jo paklausė, ar jis žino, už ką jį sustabdė. Jis jam pasakė, jog suprato – už telefoną ir davė vairuotojo pažymėjimą su penkiasdešimt eurų viena kupiūra. Penkiasdešimt eurų kupiūrą padavė, nes norėjo išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pareigūnas jam pirštu parodė į kamerą ant savo krūtinės, atidavė jam atgal vairuotojo pažymėjimą su kupiūra ir paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus. Jis prie rankoje turėto vairuotojo pažymėjimo ir penkiasdešimt eurų kupiūros pridėjo transporto priemonės dokumentą ir viską padavė atgal policijos pareigūnui. Policijos pareigūnas jam pasakė, jog jam buvo duotas kyšis. Duodamas pareigūnui 50 eurų kyšį, suprato, jog daro nusikalstamą veiką. Sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 56-57, 62).

Rimvydas Rudys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.32 val., dirbant tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip pravažiuojančio automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas naudojasi mobilaus ryšio priemone rankomis. Minėtas automobilis 10.36 val., įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Išlipdamas iš tarnybinio automobilio ir eidamas link „Toyota“ automobilio vairuotojo, įjungė nešiojamąją kamerą Nr. B0F1EC60B64C, kuri buvo prisegta prie jo tarnybinės liemenės. Priėjus prie vairuotojo, jam prisistatė, paklausė, ar vairuotojas žino jo sustabdymo priežastį. Vairuotojas atsakė, kad žino ir, išsitraukęs 50 eurų kupiūrą bei laikydamas ją delne, tiesė jo link, jis jo paklausė, ką tai reiškia. Jis pasižiūrėjo į jį ir tuo pat metu pastebėjo ant tarnybinės liemenės pritvirtintą kamerą ir atsakė, kad suprato. Tuo momentu paprašė jo pateikti transporto priemonės dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Atitraukęs nuo jo ranką su 50 eurų kupiūra, kita ranka išsitraukė transporto priemonės registracijos liudijimą, ant jo uždėjo 50 eurų kupiūrą ir ant viršaus padėjo savo vairuotojo pažymėjimą bei paduodamas pasakė, kad visi yra čia vietiniai ir dokumentus su 50 eurų kupiūra padavė jam į rankas. Nuėjus iki tarnybinio automobilio, apie bandymą papirkti pasakė tyrėjai Dovilei Rozentelytei bei radijo ryšio priemone pranešė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui. Įvykis filmuotas Body Cam Nr. B0F1EC60B64C. Automobilio „Toyota“ vairuotojo jis nepažįsta, anksčiau matęs nėra (b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

S. Z. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), čia esantis automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. Z. pateiktų dokumentų su 50 eurų kupiūra bendras vaizdas (b. l. 13-14, 16-17);

2020 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Rimvydo Rudžio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo S. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 19);

2020 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota 50 eurų nominalo vertės kupiūra, kurią kaltinamasis kartu su dokumentais davė policijos pareigūnui kaip kyšį už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus (b. l. 26, 28-29);

2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminio tyrimo medžiagai Nr. 01-1-34533-20, iš kurio matyti, kad iš kaltinamojo S. Z. paimta 50 eurų nominalo kupiūra perduota saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (b. l. 31);

2020 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas CD-R laikmenoje esantis nešiojama vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio vidaus bei, sustabdžius kaltinamojo S. Z. vairuojamą automobilį, užfiksuotas kaltinamojo pokalbis su pareigūnu (b. l. 34-35);

2020 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas CD-R laikmenoje esantys tarnybinio automobilio kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kai buvo sustabdytas kaltinamojo S. Z. vairuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaizdo įrašas, užfiksuotas pareigūnui grįžtant prie tarnybinio automobilio su kaltinamojo duotu kyšiu (b. l. 37-38).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. Z. 2020 m. rugpjūčio 28 d. davė policijos pareigūnui 50 eurų kyšį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, už pageidaujamą pareigūnų neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo S. Z. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo baudą leisti sumokėti per šešis mėnesius (b. l. 68-70, 72).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. Z. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė Lietuvoje neteistas (b. l. 43-44), administracine tvarka nebaustas (b. l. 46), Sodra duomenimis, nedirbantis (b. l. 47-48), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 49).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. Z. skirtina švelniausia inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Prokuroras pareiškime siūlė kaltinamajam paskirti bausmę – 60 MGL baudą, tačiau toks prokuroro siūlymas dėl bausmės skyrimo negali būti tenkinamas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama bauda nuo 100 iki 4000 BBND (bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio), todėl, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, už apysunkio nusikaltimo padarymą S. Z. skirtina bausmė – bauda, artima įstatyme numatytam bausmės, skiriamos už apysunkį nusikaltimą minimumui – 102 BBND (5 100 Eur) bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Z. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. Z. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Kaltinamajam S. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuojant 50 eurų nominalo kupiūrą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 31-33), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam S. Z. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 102 (vieno šimto dvejų) BBND, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 68 (šešiasdešimt aštuonių) BBND, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nurodyti S. Z., jog 3400 Eur baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti 50 (penkiasdešimties) eurų nominalo kupiūrą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. Z. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įspėti S. Z., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti S. Z., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą laisvės apribojimu.

S. Z. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.