Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įgaliotam atstovui Andriui Venckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Proceso šalims sutikus, teismo posėdžio metu buvo nutarta patikslinti atsakovą ir atsakovu laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno AVPK.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas jam galimai padarytą turtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Kauno AVPK Jonavos r. PK pareigūnų veiksmų, pasireiškusių neteisingu administracinės nuobaudos vykdymo skaičiavimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir LR CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta LR CK 6.271 str. Pagal LR CK 6.271 str. nuostatas, žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal LR CK 6.271 str. 4 d., neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, tačiau viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Viešajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str. LR CK 6.249 str. 1 d. turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Kaip jau buvo minėta, tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (nagrinėjamu atveju turtinei žalai atlyginti), įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. negalima. Šioje administracinėje byloje būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nubausti pareiškėją pagal LR ATPK 124 str. 6 d. – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesio laikui už tai, kad pareiškėjas 2011-09-21 15.04 val., kelio A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 66 kilometre, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 143 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje greitis 90 km/h, tai yra 53 km/h viršijo leistiną greitį (b. l. 8-9). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas telefonu bei elektroniniais laiškais kreipėsi į Jonavos r. PK darbuotoją dėl vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo (b. l. 12), tačiau pažymėjimas jam nebuvo grąžintas. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2011-11-04 pareiškėjas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti policijos komisariatą nuo 2011-11-07 grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą (b. l. 10). Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog besibaigiant nuobaudos, paskirtos 2011 m. spalio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu, galiojimo laikotarpiui, telefonu kreipėsi į Jonavos r. PK dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad minėtą pažymėjimą galės atgauti tik po 2011-11-27, nes vieno mėnesio nuobaudos laikas buvo prasidėjęs tik po 20 d. nuo teismo sprendimo priėmimo (b. l. 10). Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-11-04 pateikė išaiškinimą Nr. SD673/11120 dėl specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimo, kuriame nurodė, kad nesant galimybės priimti procesinio sprendimo, kuriuo policijos komisariatas teismo būtų įpareigotas grąžinti vairuotojo pažymėjimą, tačiau esant būtinybei pasisakyti dėl specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimo, atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas pažeidimo padarymo metu, t.y. 2011-09-21, teisė transporto priemonę vairuoti laikinai buvo suteikta tik iki teismo posėdžio, t.y. 2011-10-06, ši teisė pratęsta nebuvo, o nutarimo pareiškėjas neskundė, todėl vadovaujantis LR ATPK 302⁷ str. bei 304 str. 1 d., 1 mėnesio specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas už padarytą pažeidimą turi būti skaičiuojamas nuo teismo nutarimo priėmimo, t.y. nuo 2011-10-06 (b. l. 11).

Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d., už kurį teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 269, 286-288 str., 2011 m. spalio 6 d. nutarimu nutarė pareiškėją nubausti 1000 lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 mėnesio laikui. Pagal LR ATPK 269 str. 4 d. padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas, dėl kurio galiojimo pratęsimo jis nesikreipė į komisariatą (b. l. 10). Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 27 d. konsultacijoje 12-K (Administracinių teismų praktika Nr. 3, 257 p.) išaiškino, jog LR ATPK 304 str. 2 d. įtvirtinta bendra administracinių nuobaudų vykdymo taisyklė, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. LR ATPK nėra specialios normos, nustatančios kitokią nuobaudos atimti specialiąją teisę vykdymo tvarką, todėl taikant LR ATPK 304 str. 2 d., nutarimas atimti specialiąją teisę, jį apskundus, turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Pagal LR ATPK 27 str., asmeniui suteikta specialioji teisė gali būti atimta ribotam laikui: nuo vieno mėnesio iki penkerių metų. Remiantis LR ATPK 297 str. skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, todėl termino atimti specialiąją teisę skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju taip pat turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Išimtis iš šios taisyklės – vykdymo terminų pradžios skaičiavimas LR ATPK 330 str. 1 d. numatytu atveju, t.y. kai šiame straipsnyje nurodyti asmenys padarė pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Todėl darytina išvada, kad tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos LR ATPK nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo. Taigi teismas pažymi, kad asmenims, kuriems priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vadovaujantis LR ATPK 269 str. 4 d., pratęsiamas laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. Iš to seka išvada, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra skaičiuojamas pasibaigus nutarimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad pareiškėjo atžvilgiu 2011 m. spalio 6 d. priimtas Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas galėjo būti apskųstas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nors šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, jis nebuvo laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemonių iki 2011 m. spalio 26 d. Teismo nuomone, specialiosios teisės atėmimo terminas pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti pradėtas skaičiuoti pasibaigus nustatytam 20 dienų terminui skundui paduoti dėl 2011 m. spalio 6 d. nutarimo, konkrečiai nuo 2011 m. spalio 26 d. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR ATPK 330 str. 1 d., transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Ši teisės norma taikoma tik tiems vairuotojams, kurie pažeidimą padarė apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas už greičio viršijimą, bet ne už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl pareiškėjo situacija nepatenka į LR ATPK 330 str. 1 d. taikymo sritį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. nekyla. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Šiuo atveju žalos padarymo faktas nėra nustatytas, nes pareigūnai veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nenustačius būtinų civilinės atsakomybės pagal LR CK 6.271 str. atsiradimo sąlygų – policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų – pareiškėjo G. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo reikalavimas atsiliepime priteisti 300 lt atstovavimo išlaidų šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas. Nors pareiškėjas pateikė su advokato padėjėja 2011 m. lapkričio 28 d. sudarytą atstovavimo sutartį (b. l. 18), 2011 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 523274 (b. l. 7), tačiau nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.), bei teismo posėdžio metu neišreiškė tokio prašymo. Teismas nurodo, kad tai neužkerta kelio paduoti tokį prašymą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 10 str., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 str., 88 str. 1 p., teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.