- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 1-554-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03046-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. 1999-10-12 Vilniaus rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK str. galiojo iki 2003-05-01), trejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; 2. 2004-07-09 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 2 dalį, trisdešimties parų arešto bausme; 3. 2008-09-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4. 2011-11-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi trisdešimties parų arešto bausme; kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2010 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis radęs Vilniaus mieste prekybos centre prie durų, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo pagrobtą fizinio asmens dokumentą – U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė, gabeno ir naudojo iki 2011-11-11 apie 18.00 val., kol vairuodamas automobilį BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems minėtą vairuotojo pažymėjimą pateikė kaip savo.
R. Ž. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad niekada neturėjo savo vairuotojo pažymėjimo. Prieš porą metų, atrodo 2010 m. pradžioje, Vilniaus prekybos centre, tikslaus adreso nepamena, ant grindų prie išėjimo durų rado vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą U. Š. vardu. Šį dokumentą laikė pas save, niekam nerodė, naudojo tik vairuodamas tėvo automobilį BMW 525, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kol 2011 m. lapkričio 11 d. apie 18.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems minėtą vairuotojo pažymėjimą pateikė kaip savo. Pareigūnai paėmė šį vairuotojo pažymėjimą, nes įtariamų sukėlė nuotrauka. Policijos pareigūnai jį sustabdė pirmą kartą. Tėvo automobiliu važinėjo retkarčiais, ir tik Vilniuje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas U. Š. parodė, kad 2006 m. pabaigoje VĮ „Regitra“ gavo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. spalio mėnesį, datos nepamena, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jo švarkas, kuriame buvo minėtas vairuotojos pažymėjimas bei kiti dokumentai. Po šio įvykio praėjus kelioms dienoms, jis kreipėsi dėl dublikato išdavimo, kurį gavo ir naudoja iki šiol. Dėl vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės daugiau niekur nesikreipė. Apie tai, kad pavogtu vairuotojo pažymėjimu naudojosi jam nepažįstamas R. Ž., nežinojo. Dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą (b.1. 7-8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad nuo 2010 m. spalio 15 d. turi raudoną automobilį BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris laikomas prie namo (duomenys neskelbtini). Jo sūnus R. Ž. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuoti moka. Kad jo sūnus be leidimo buvo paėmęs pasivažinėti jo automobilį, jis nežinojo, kadangi raktai buvo laikomi namų koridoriaus spintoje, kuri yra nerakinama. Tačiau dėl to, jis jokių pretenzijų sūnui neturi, niekur nesikreipė ir nesikreips, kadangi automobilis jam buvo grąžintas tvarkingas. Apie tai, kad sūnus turi ir naudojasi svetimu vairuotojo pažymėjimu, nežinojo (b. l. 19-20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis R. N. parodė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. su vyriausiuoju specialistu R. V. ir vyresniuoju patruliu J. B. tarnybos metu Vilniaus mieste tikrino vairuotojų blaivumą bei kitus daromus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apie 18.09 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį BMW 525, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas pateikė automobilio deklaracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, išduotą U. Š. vardu. Vairuotojo, kaip nustatė – R. Ž., paprašė iš automobilio išlipti, nes iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Tuomet pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjime įklijuota kito asmens fotonuotrauka. Kai R. Ž. pareiškė, kad tai draugo vairuotojo pažymėjimas, jam pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės ją vairuoti. Po to R. Ž. su svetimu vairuotojo pažymėjimu buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 5).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis specialistas R. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas R. N. (b. 1. 6).
Iš 2012 m. sausio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas 2006 m. lapkričio 17 d. U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (plastikinė kortelė), pažymėjimas sulaužytas per pusę (b. l. 82-83).
Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad R. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus R. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Ž. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomu baudos dydžiu sutinka (b. l. 84).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas kaltinamajam R. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą. Teismo vertinimu prokurorės siūlomas baudos dydis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
R. Ž. nustatytinas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 94 straipsnio numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, teismas,-
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 8 MGL dydžio, t. y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) bauda.
Įpareigoti R. Ž. baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2006 m. lapkričio 17 d. U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-554-784/2012, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-554-784/2012.
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.