- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1-3356-806/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2013-06-02 apie 18.00 val. prie (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu vieną kartą kumščiu tyčia trenkė nukentėjusiajai L. A. į veidą, dėl ko pastaroji parkrito ant žemės, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. A. plačią poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, apimančią skruosto bei žando sritis bei pereinančią į kaklo priekinio paviršiaus dešinę pusę, kraujosruvą dešinės akies pojungtinėje srityje, dešinės akiduobės apatinės sienos krašto bei dešinio žandinio ančių priekinės sienos lūžius, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, taip nesunkiai sutrikdė L. A. sveikatą, nes dėl veido kaulų lūžių nukentėjusiajai L. A. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. J. parodė, kad tą dieną, gali būti kaip nurodyta kaltinime, nukentėjusioji L. A. visą dieną girtuokliavo ir visą dieną rėkė. Buvo kieme, jis, A. J. ten laiko savo mašiną, buvo kapinėse, grįžo ir L. kieme girtuokliavo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), tai senas namas, ateina ji, L. A. pas pusbrolį, jis taip pat išgėrinėja. Ji, L. A. buvo 10 metrų nuo jo, A. J.. Viskas vyko kieme. L. keikėsi ir rėkė, jis, A. J. priėjo ir paprašė, kad ji nutiltų ir gal nervai neišlaikė, jis, A. J. priėjo ir sudavė su kaire ranka jai, L. A. į veidą. Ji parkrito, nes buvo girta, ten taburetė stovėjo, gal susimušė, gal užsikabino, jis, A. J. nenorėjo pridaryti žalos ir mušti ją. Pasakė ji, L. A. kažką ir nervai neišlaikė, pripažįsta, kad kaltas. Trenkė jai su delnu, ji, L. A. nukrito. Prie jo, A. J. prišoko vyras ir pradėjo rėkti, kad nemuštų moters, iškvietė greitąją. Atvažiavus policija jį, A. J. išvežė. Pasak A. J., jis neatkreipė dėmesio kuria kūno dalimi nukentėjusioji nukrito, stovėjo šalia jos ir taburetė ir kibiras, gal krisdama susimušė. Č. iškvietė greitąją. Jis, A. J. mate, kaip nukentėjusioji išgėrinėjo. Jis, A. J. sėdėjo kol atvažiuos policija, niekur nebėgo. 15 000 Lt ieškinys jam, A. J. labai didelis, iki 2000 ar 3000 Lt sutiktų atlyginti. Su nukentėjusiąja nebuvo susitikęs.
Apklausta teisme nukentėjusioji L. A. parodė, kad jai paskambino ir ji susitarė susitikti kieme pas pusbrolį, užėjo pas pusbrolį. Paklausė, kodėl nieko nėra, kur visi yra, atėjo J., atidarė alų, jie visi kartu išgėrė ir išėjo į lauką parūkyti. Iš kampo išlėkė kaltinamasis A. J. ir sudavė jai, L. A., ir daugiau nieko neatsimena. Pasakojo, kad ji, L. A. pusvalandį gulėjo be sąmonės, dar ir J. jis, A. J. davė į veidą. Ji, L. A. nesuprato už ką jam sudavė, ten net nebuvo su kuo šnekėti kieme, buvo karšta, ji, L. A. išėjo parūkyti į lauką. Pasak L. A., ji visam gyvenimui turės pasekmes dėl sužalojimo, pusiau sėdėdama turi miegoti, visam gyvenimui nervas užspaustas ir dar neatsistatys, prarado darbą, deformuotas veidas ir kompleksuoja dėl to. Ji, L. A. galvojo, kad gal ateis ir atsiprašys, bet neatėjo. Iš ligoninės išėjo ir skambino į darbą, tačiau negalėjo eiti į darbą, pas ją viskas užtinę, daug žmonių dirba darbe ir ji, L. A. negali taip atrodydama ten dirbti. Ilgai sėdėjo be darbo, kol jį surado. Ieškinį tokį didelį, ji L. A. parašė iš piktumo Dabar galvoja, kad kaltinamasis šeimyninis žmogus, tegul sumoka 2000 ar 3000 Lt žalos kiek vaistams ji išleido. Skoloje dabar ji, L. A. yra, nes kai nedirbo, valgyti tai reikėjo. Supranta, kad kaltinamasis turi vaikų, tegul sumoka nors 3000 Lt, t.y. išlaidas už vaistus ir už moralinę žalą.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį bei nukentėjusiąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Nukentėjusioji L. A. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė specialisto išvadą Nr. G 1861/13(01) (b.l. 30-31).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. parodė, kad jis 2013-06-02 buvo pas draugą V. Ten pabuvęs, jis nusipirko alaus ir nuėjo pas kitą draugą S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur sutiko L. A.. Pabuvus pas S. apie 10 minučių, prie jų priėjo A. ir smogė L. į veidą. L. nugriuvo. Jis atsisuko į A. ir paklausė, už ką jis trenkė, tuomet A. trenkė ir jam. Po konflikto jis iškvietė medikus ir policiją (b.l. 34).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad jis pažįsta L. A. nuo vaikystės, kadangi ji gyvena kaimynystėje. Jis dažnai matydavo L. išgėrusią. Kai L. išgeria, ji tampa agresyvia, nevaldoma, keikiasi, triukšmauja, buvo atvejis kai prieš mažus vaikus ji nusirenginėjo. Daugelis kaimynų jos vengia, prie jos išgėrusios nelenda. Jis pažįsta A. J. apie 10 metų. Jis su juo susipažino per savo vyresnįjį brolį. A. yra šeimos žmogus, dirbantis, negeriantis, nekonfliktiškas. 2013 metų birželio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, apie 18.00 val. jis atėjo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pamatė A., remontuojantį automobilį. Jis priėjo prie jo, pasisveikino. Netoli automobilio sėdėjo ant taburetės L. ir J. Č.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis matė tuščią degtinės butelį, alaus skardines. Jie buvo labai stipriai išgėrę, vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmavo. Prie A. buvo jo maža dukrelė. A. priėjo prie L. ir paprašė jos netriukšmauti ir nesikeikti. A. taip jos prašė du kartus, tačiau L. nereagavo. A. trečią kartą priėjo prie L. ir dar kartą paprašė jos apsiraminti, L. atsikėlė nuo taburetės ir pradėjo mosikuotis rankomis. A. ją pastūmė ir L. nugriuvo ant taburetės. Jis nematė, ar A. jai smūgiavo, kadangi A. stovėjo prieš L. ir jis nematė, ar buvo smūgiuota. Jis tik matė judesį kaip stūmį ir, kad L. nugriuvo ant taburetės. L. vos stovėjo ant kojų. Kai nugriuvo L., J. puolė ant A. A. atstūmė J. ir nuėjo. J. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Jis nematė, kad L. butų bėgęs kraujas, kadangi ji nugriuvusi taip ir gulėjo ant žemės. Atvažiavo greitoji pagalba, kuri išsivežė L., o A. ir J. išvažiavo su policijos pareigūnais. Iš A. pusės jokių chuliganiškų paskatų nebuvo sužaloti L. Jis tik norėjo ją apraminti, kad ji netriukšmautų ir nesikeiktų, kadangi kieme buvo nemažai mažų vaikų. Be to, A. ją perspėjo du kartus, tačiau ji nereagavo (b.l. 35)
Liudytoja J. J. parodė, kad ji pažįsta L. A. apie porą metų, kadangi ji ateina pas savo pusbrolį, kuris gyvena tam pačiame name, kuriame gyvena jos vyro mama. Ji dažnai matydavo L. išgėrusią. Kai L. ateidavo pas savo pusbrolį, tai užgerdavo tris-keturias dienas. Kai L. išgeria, ji tampa nevaldoma, keikiasi, triukšmauja. Ji visai nekreipdavo dėmesio į tai, ar kieme būna vaikai, ji vis tiek koliojasi necenzūriniais žodžiais. Vasarą iš vis neįmanoma, kadangi atėję pas S., pavardės neatsimena, (duomenys neskelbtini), eina į kiemą ir ten visi geria. Būna pristatyta butelių, jie visi triukšmauja, keikiasi, spjaudosi, elgiasi neadekvačiai. 2013 metų birželio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, jie grįžo iš kapinių apie 18.00 val. ir užvažiavo pas anytą, kadangi kieme pas ją jie palieka savo automobilį. Anyta pasakė jiems, kad L. su J. geria nuo pat ryto. Ji pasidarė kavos ir atsisėdo prie staliuko, kuris stovėjo kieme. Jos vyras A. nuėjo prie automobilio pakeisti lemputės. Šalia lakstė vaikai. L. kažkas nepatiko ir ji pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais rėkti ant vaikų. A. jos gražiai paprašė, kad ji patylėtų. Matėsi, kad L. vos stovėjo ant kojų. Ji šlaistėsi po kiemą basa. Kai A. ją bandė nutildyti, L. pradėjo rėkti ant A. visokiais necenzūriniais žodžiais. A. dar kartą paprašė jos apsiraminti, tačiau L. tik dar garsiau pradėjo rėkti ant A. Ji priėjo prie vyro ir pasakė jam, kad nekreiptų dėmesio į L., tačiau A. priėjo prie L. L. sėdėjo ant medinės taburetės. Ji puolė nuo tos kėdės rėkdama ir puolė ant A. rankomis. A. ją pastūmė, ranka paėmė už veido ir pastūmė. Smūgio nebuvo. L. neišlaikė pusiausvyros ir bandė atsisėsti ant kėdės, tačiau nepataikė ir griuvo ant šalia padėto kibiro veidu. A. nuėjo link automobilio. Ji dar matė kaip J. bandė ją kelti, tačiau kadangi abu buvo girti, tai jam nepavyko, o L. keliant dar porą sykių nugriuvo. A. L. nesmūgiavo, ji tik matė judesį kaip stūmį ir kad L. nugriuvo ant kibiro. L. vos stovėjo ant kojų. Kai nugriuvo L., J. puolė ant A. A. atstūmė J. ir nuėjo. J. pradėjo jiems sakyti, kad turi pažįstamą komisarą ir jiems baigsis blogai. J. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Atvažiavo greitoji pagalba, kuri išsivežė L., o A. ir J. išvažiavo su policijos pareigūnais. Iš A. pusės jokių chuliganiškų paskatų nebuvo sužaloti L. Jis tik norėjo ją apraminti, kad ji netriukšmautų ir nesikeiktų, kadangi kieme buvo nemažai mažų vaikų. Be to, A. ją perspėjo du kartus, tačiau ji nereagavo. Iš kaimynų ji girdėjo, kad L. norėjo iš jų gauti 10 000 Lt už pareiškimo atsiėmimą. Kai jai nesiūlė tokios sumos, L. visiems pasakė, kad padarys taip, kad jie liks elgetomis(/b.l. 36).
Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. G 1861/13(01) L. A. nustatyta plati poodinė kraujosruva veido dešinėje pusėje, apimanti skruosto bei žando sritis bei pereinanti į kaklo priekinio paviršiaus dešinę pusę, kraujosruva dešinės akies pojungtinėje srityje, dešinės akiduobės apatinės sienos krašto bei dešinio žandinio ančių priekinės sienos lūžiai, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, iš jų, nemažiau 1-o smūgio į dešinės pusės skruosto-žando sritį. Likusieji du trauminiai poveikiai į nugaros kairę pusę galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant bei nugaros kaire puse atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų veido kaulų lūžių L. A. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 30-31).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be pastarojo prisipažinimo jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. G 1861/13(01). Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes sužalojimai L. A. vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų veido kaulų lūžių L. A. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau nenustatyta LR BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis bei nukentėjusioji susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:
kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:
kai kaltinamasis yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.
Kaltinamasis A. J. padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino, jis nėra recidyvistas ir anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nebuvo. A. J. pilnai atlygino nukentėjusiajai L. A. susitartą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis A. J. su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė „Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį“ Nr. 1275 ir įsipareigojo atlyginti žalą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa civ. ieškinį atsiėmė (b.l. 73). A. J. anksčiau nebuvo teistas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios. Visa tai rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl proceso dalyvių susitaikymo, nėra ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje A. J. nebedarys naujų nuskalstamų veikų. A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atleistinas taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė:
A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atleisti jam ir nukentėjusiajai L. A. susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.