- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- Ik-1464-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01048-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išmokėti kompensaciją ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
1) panaikinti 2010-08-03 Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimą Nr. 9/07-9501, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išmokėti kompensaciją už tarnybos metu patirtą sužalojimą;
2) įpareigoti Marijampolės pataisos namų administraciją išmokėti V. L. 27789,90 Lt kompensaciją dėl patirto lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2010-03-12 apie 8 val. 40 min., vykdydamas tarnybines pareigas Marijampolės pataisos namuose, buvo sužalotas nuteistojo, kurį lydėjo iš vienos kameros į kitą. Nuteistasis tyčia kumščiu sudavė smūgį pareiškėjui į kairį skruostą. Minėtas asmuo buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. LR VRM medicinos centro CMEK pažymoje Nr. 1283 buvo konstatuota, kad pareiškėjui buvo padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp 2010-03-12 įvykio ir sveikatos sutrikdymo masto. Siuntimą vykti į šią Instituciją dėl sveikatos stovio patikrinimo pareiškėjui išdavė atsakovas. Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 str. 3 d. 6 p. pareiškėjui atsakovas privalo sumokėti 12 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Pareiškėjo manymu atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako išmokėti Statuto numatytą kompensaciją. Nemokėjimo pagrindų, kurie nurodyti Statuto 49 str., nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 23-24) nurodė, taip pat įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad po pareiškėjo sužalojimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, remiantis 2010-01-15 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-16 patvirtintomis Taisyklėmis. 2010-04-30 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14/07-845. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas įvyko jam vykdant tarnybines pareigas. Dėl to pareiškėjas buvo pasiųstas į LR VRM CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. Buvo gauta 2010-05-21 Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 1283, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjui buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas. Atsakovas taip pat nurodė, kad CMEK sužalojimo laipsnį nustatė tik remdamasi ilgu pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiu, todėl jam, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kompensacija nepriklauso. Dėl to atsakovas 2010-03-20 ir priėmė pareiškėjo ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išmokėti Statuto 48 str. 3 d. 6 p. numatytą kompensaciją.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad įsiteisėjusiu 2010-04-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis S. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nuteistas subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metams 3 mėnesiams. S. M. pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo ir nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2010-03-12 apie 8 val. 40 min., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriuje, išvestas iš 14 kameros, turėdamas tikslą sutrukdyti valstybės tarnautojui atlikti savo pareigas, susijusias su nuteistojo patalpinimu į kamerą, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresniajam V. L. (pareiškėjui) į kairį skruostą, tuo padarydamas nukentėjusiam V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos veide ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamojoje administracinėje byloje - pataisos namų pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas vykdė savo tiesiogines pareigas, nuteistųjų priežiūrą, jog faktinė liudytojo bei nukentėjusiojo nurodyta situacija neabejotinai įrodo, kad kaltinamojo S. M. smurtinis veiksmas buvo nukreiptas būtent pasipriešinimui dėl valstybės tarnautojo teisėtos veiklos, siekiant išvengti buvimo paskirtoje kameroje (b.l. 10-11). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir, tuo pačiu, Kalėjimų departamento prie LR TM pareigūnas – Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas (b.l. 9, 19, 25). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybes (šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovas bei atsakovo įgaliotas atstovas), kad dėl pareiškėjo sužalojimo buvo atliktas tarnybinis tyrimas, remiantis 2010-01-15 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-16 patvirtintomis Taisyklėmis. 2010-04-30 buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 14/07-845. Atliekant tarnybinį tyrimą, atsakovas nustatė, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas įvyko jam vykdant tarnybines pareigas. Dėl to pareiškėjas buvo pasiųstas į LR VRM CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. 2010-05-21 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 1283 duomenys patvirtina, jog pareiškėjui 2010-03-12 buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas. Pažymoje Nr. 1283, specialisto išvadoje Nr. G 177/10(09), įsiteisėjusiame nuosprendyje, taip pat tarnybinio tyrimo metu gautais duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjo sužalojimo 2010-03-12 ir atsiradusių pasekmių (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys (b.l. 8-11, 23-24, 27). Pareiškėjas dėl patirto sužalojimo buvo gydomas ambulatoriškai VĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre (b.l. 25, 26).
Pareiškėjo tarnybines funkcijas apibrėžia, taip pat tarnybinę veiklą, socialines garantijas pagrinde reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Statuto 48 str. numatytos pareiškėjo garantijos (kompensacijų dydžiai bei mokėjimo sąlygos) sužalojimo atveju bei iš dalies jų mokėjimo pagrindai bei tvarka. Statuto 49 str. numato atvejus, kada darbdaviui yra pagrindas atsisakyti išmokėti Statuto 48 str. numatytas kompensacijas. Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130, kuriomis vadovaujamasi nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, nuostatos numato, kad pareigūnas siunčiamas į CMEK, kai nustatoma, jog pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Iš to seka, jog pareigūnas siunčiamas į CMEK tada, kai jau yra atitinkama tvarka nustatyta, jog pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Dėl to 2010-01-15 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Taisyklių pagrindu turi būti atliekamas tarnybinis tyrimas ir surašoma tarnybinio tyrimo išvada. Atliekant tarnybinį patikrinimą būtina nustatyti, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas įvyko jam vykdant tarnybines pareigas ir, ar teisės aktų nustatyta tvarka jam turi būti išmokėta kompensacija. Administracinės bylos faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas susižalojo tarnybos metu, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme, tarp jo sužalojimo ir tarnybinių pareigų atlikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys (šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovas). Taigi, ginčas byloje dėl pareiškėjo susižalojimo faktinių aplinkybių iš esmės nekyla (ABTĮ 57 str.). Atsakovo įgaliotas atstovas nurodė, kad atsakovas 2010-05-21 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 1283 išvados, kuria nustatyta, jog pareiškėjui 2010-03-12 buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Sistemiškai palyginus 2004-09-02 LRV nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Taisyklių bei Sąrašo, Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos TLK-10, Statuto 48 str., BK 286 str., 2003-05-23 Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių nuostatas, taip pat, nuosprendžio ir gydymo įstaigos pažymos duomenis, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjo 2010-03-12 patirtas sužalojimas pagrįstai kvalifikuotas kaip lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (ABTĮ 57 str.). Be to, BK kūno sužalojimai įvardijami kitaip negu Statute (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas/nežymus sveikatos sutrikdymas). Specialisto išvada Nr. G 177/10(09) buvo pateikta į baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo veikos teisingo kvalifikavimo pagal BK konkretų straipsnį, o Pažyma Nr. 1283 būtina dėl kompensacijos mokėjimo Statuto 48 str. pagrindu. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog nuosprendyje ir pažymoje pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastas įvardijamas skirtingai. Atsakovas neginčijo pažymoje Nr. 1283 įtvirtintos ekspertų išvados, todėl laikyti neįrodytais ir, tuo pačiu, nepagrįstais argumentai, jog sveikatos sutrikdymo mastui įtakos galėjo turėti per ilgas pareiškėjo ambulatorinis gydymas. Teismas, įvertinęs išdėstytas išvadas ir atsiradusių santykių teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog pareiškėjas turi teisę gauti Statuto 48 str. 3 d. 6 p. numatyta kompensaciją, o atsakovas ginčijamu 2010-08-03 sprendimu Nr. 9/07-9501 nepagrįstai (be jokio juridinio pagrindo) atsisakė ją išmokėti (ABTĮ 57 str., Statuto 1 str., 4 str., 19 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Dėl to atsakovo priimtas 2010-08-03 ginčijamas sprendimas (b.l. 19) panaikintinas ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir atsakovas įpareigotinas pareiškėjui išmokėti 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (ABTĮ 88 str. 2 p., Statuto 48 str. 3 d. 6 p.). Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti atsakovą išmokėti jam konkrečią pinigų sumą - 27789,90 Lt. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog, skaičiuodamas kompensacijos dydį, nesivadovavo 2003-05-27 LRV nutarimu Nr. 650 patvirtintu Aprašu, o pareiga paskaičiuoti tikslų kompensacijos dydį (tame tarpe ir mokesčius) tenka darbdaviui, todėl teismo sprendimu atsakovas įpareigotinas išmokėti ne konkrečią pinigų sumą, bet sumą, kuri lygi 12 pareiškėjo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, paskaičiuotų teisės aktų nustatyta tvarka, dydžiui. Kolegija ima domėn ir tai, kad teismas įstatymo įpareigotas išspręsti bylą taip, kad pažeista teisė būtų apginta ir ginčas teismo sprendimu būtų išspręstas iš esmės, taip pat, jog nebūtų sukuriama tokia situacija, kad priimtas sprendimas sudaro sąlygas kilti naujam ginčui dėl to paties dalyko. Dėl to, įpareigojimui, skirtam Institucijai, turi būti nustatytas įvykdymo terminas. Teisės aktai detaliai nereglamentuoja per kokį terminą turi būti išmokėta kompensacija, todėl toks terminas turi būti pagrįstas protingumo kriterijais. Remiantis šiais kriterijais, ir atsižvelgiant į tai, jog visos faktinės aplinkybės, reikalingos kompensacijos išmokėjimui, yra aiškios, teisinės procedūros baigtos, atsakovui nustatytinas vieno mėnesio terminas, kurio pradžia skaičiuotina nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1136/2009, 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-601/2008, 2006-02-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-747/2006, 2008-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1916/2008, 2009-08-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1911/2009 ir kt.).
Visus kitus atsakovo ir jo įgalioto atstovo argumentus ir motyvus (dėl Statuto ir Vidaus tarnybos statuto skirtingo kompensacijų mokėjimo reglamentavimo, teisingumo bei protingumo kriterijų taikymo ir t.t.) teismas laiko pertekliniais, neturinčiais lemiamos įtakos ginčo išsprendimui iš esmės, todėl šiame sprendime jų nedėsto ir neanalizuoja (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2010-08-03 Marijampolės pataisos namų direktoriaus sprendimą Nr. 9/07-9501.
Įpareigoti Marijampolės pataisos namų administraciją per 1 (vieną) mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti V. L. 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, numatytą Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 str. 3 d. 6 p..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.