Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. (toliau – ieškovas, bankroto administratorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš J. R. (toliau – atsakovas) 1 589,80 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

2. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 428 straipsnis).

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-11-09 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą UAB „Valmarkas LT“ iškėlė bankroto bylą taikant supaprastintą bankroto procesą, bankroto administratoriumi paskyrė R. B., taip pat visam bankroto procesui nustatė 1 640,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tame tarpe 1 140,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 500,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-30 nutartimi UAB „Valmarkas LT“ pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti; 2019-04-12 įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, 2019-05-21 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Valmarkas LT“ vadovavo atsakovas. Administruojant bankrutavusios UAB „Valmarkas LT“ bankroto procesą, ieškovas turėjo 1 589,80 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas, kurias sudarė 1 140,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 449,80 Eur ūkio išlaidos. Bankroto administratoriaus teigimu, įmonės turto administravimo išlaidoms apmokėti neliko.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

5. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

6. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas įmonės vadovės kaltės neturi įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB „Valmarkas LT“ vadovu, matydamas, jog įmonė yra nemoki, privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus faktą dėl įmonės vadovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio buvimo, t. y. kad, atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytas pozityvias pareigas ir anksčiau kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais neatliktais atsakovo veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams ir jų interesams atstovaujančiam bankrutavusios bendrovės administratoriui atsiradimo, galima daryti išvadą, jog atsakovas turi pareigą atlyginti bankroto proceso metu nepadengtas administravimo išlaidas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019-01-10 nutartimi visam bankroto procesui nustatė 1 640,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tame tarpe 1 140,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 500,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Ieškovas administruojant UAB „Valmarkas LT“ patyrė 449,80 Eur ūkio išlaidas. Taigi, bankroto procese bankroto administratorius iš viso turėjo 1 589,80 Eur bankroto administravimo išlaidas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta suma būtų ginčyta.

9. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas bankrutavusiai UAB „Valmarkas LT“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo 1 589,80 Eur administravimo išlaidas, kurias bankrutavusi įmonė neapmokėjo nelikus įmonės turto. Taigi, bankroto administratorius yra kreditorius, patyręs žalą, kuri turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2019-01-30 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą UAB „Valmarkas LT“ iškėlė bankroto bylą, konstatuodamas įmonės nemokumą. UAB „Valmarkas LT“ vadovas J. R., matydamas realią įmonės mokestinę situaciją, t. y. esant įmonei nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bankroto byla UAB „Valmarkas LT“ buvo iškelta (pripažintas įmonės nemokumas) kreditoriaus iniciatyva. Būtent atsakovas, kaip įmonės vadovas, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju, nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas).

10. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įvertinęs nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas, tai yra atsakovas, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai), todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 1 589,80 Eur bankroto administravimo išlaidos.

12. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 589,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 18,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 589,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 80 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 589,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui jo prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Preliminaraus teismo sprendimo kopiją kartu su ieškinio bei jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovei ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo dienos.

Per tris darbo dienas po preliminaraus sprendimo įsiteisėjimo šio sprendimo kopiją išsiųsti ieškovui.