- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1626-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- A. K., A.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. 2009-12-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-22 sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo nustatymo ir priteisti iš ieškovo atsakovei J. K. sūnaus K. K. , gimusio 1997-07-11, išlaikymą po 280 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir dukters G. K. , gimusios 1995-01-01, išlaikymą po 420 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Atsakovė J. K. padavė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-22 sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo, pakeičiant priteisto išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą konkrečiu turtu: 34800 Lt vertės turto dukros G. K. išlaikymui, kas sudaro 1200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės, ir 48800 Lt vertės turtu sūnaus K. K. išlaikymui, kas sudaro 800 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Taip pat atsakovė J. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovui bei esančius pas jį ar trečiuosius asmenis, uždrausti ieškovui sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų bloginama ieškovo turtinė padėtis, įskaitant nekilnojamąjį turtą. Prašymą grindė tuo, kad pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas, o pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, siekdamas mokėti mažesnį išlaikymą vaikams, sąmoningai perleido jo vardu registruotą turtą savo giminaičiams bei pažįstamiems, dėl ko yra reali grėsmė, jog ieškovas priims motinos palikimą ir jį perleis tretiesiems asmenims, todėl galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitokį turtą už 84000 Lt, pavedant atsakovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti turto už nurodytą pinigų sumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pakankamai pagrįsti. Teismas konstatavo, jog ieškovas turi galimybę parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat galimas kito turto iššvaistymas, kuo būtų apsunkintas iš ieškovo priteisto išlaikymo išieškojimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo nutartį pakeisti ir atsakovės J. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės ieškinys pareikštas siekiant areštuoti ieškovui priklausantį turtą. Ieškovas, paduodamas ieškinį, pateikė rašytinius įrodymus apie esminius savo turtinės padėties bei šeimos sudėties pasikeitimus, kurie įrodo, kad jis neteko darbo ir sudarė naują santuoką, kurioje laukia gimsiančio vaiko. Jis turi teisę savo nuožiūra disponuoti turimu turtu ir ši teisė nėra ribojama. Atsakovė nenurodė, jog minimi ieškovo turto perleidimo sandoriai yra pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas neneigia, kad buvo priverstas parduoti konkretų turtą dėl susiklosčiusios finansinės situacijos ir pasikeitimų šeimoje, tačiau niekada neatsisakė ir neatsisako teikti išlaikymą savo vaikams. Atsakovė šioms aplinkybėms paneigti jokių įrodymų nepateikė. Todėl neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, leidžiančios teigti, kad ieškovas galimai nemokės teismo nustatyto išlaikymo. Areštuodamas turtą, teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę laisvai disponuoti turtu, t.y. esant būtinybei jį parduoti ir tokiu būdu užtikrinti savalaikį ir nepertraukiamą nepilnamečių vaikų išlaikymą. Priešieškinyje nenurodytos aplinkybės, kad išlaikymas turtu geriau užtikrins vaikų poreikius. Nutartimi buvo nepagrįstai pažeisti ieškovo turtiniai interesai, protingumo ir ekonomiškumo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. K. prašo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismui, priešieškinio pateikimo metu, nebuvo žinoma, kokios vertės ir kokį turtą ieškovas paveldėjo, todėl pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 84000 Lt sumai. Atsakovė teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame sukonkretinus reikalavimus, priešieškinio suma sudaro 130800 Lt, o pridedami įrodymai patvirtina, kad ieškovui priklausančio turto vertė sudaro 50253 Lt, todėl teismas tinkamai įgyvendino CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Byloje taip pat yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas, siekdamas mokėti mažesnį išlaikymą vaikams, sąmoningai ir neatlygintinai arba už nepagrįstai mažą kainą perleido jo vardu registruotą turtą savo giminaičiams bei pažįstamiems, nors iki šiol juo realiai naudojasi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinys pareikšti dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – nepilnamečių vaikų išlaikymas (b.l. 1-3, 123-128): ieškovas ieškiniu prašo sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, atsakovė priešieškiniu – pakeisti periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą konkrečiu ieškovo turtu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąją ar kitokį turtą 84000 Lt sumai. Ieškovas A. K. atskirajame skunde tvirtina, kad jis, pateikdamas teismui ieškinį, pateikė rašytinius įrodymus apie esminius savo turtinės padėties bei šeimos sudėties pasikeitimus, kurie įrodo, kad ieškovas neteko darbo ir sudarė naują santuoką, kurioje laukia gimsiančio vaiko. Ieškovas neneigia, kad buvo priverstas parduoti konkretų turtą dėl susiklosčiusios finansinės situacijos ir pasikeitimų šeimoje, tačiau ir toliau teikia išlaikymą savo vaikams. Tuo tarpu teismas, areštuodamas turtą, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę laisvai disponuoti turtu, t.y., esant būtinybei, jį parduoti ir tokiu būdu užtikrinti savalaikį ir nepertraukiamą nepilnamečių vaikų išlaikymą. Tačiau tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Atsižvelgdama į tai, jog pagal priešieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovas dalį nuosavybės teise valdomo turto perleido tretiesiems asmenims, ko neneigia ir pats ieškovas, be to ieškovas šiuo metu yra bedarbis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo ar kitokio turto areštas, buvo paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo vaikams priteisimo pagrindus. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti ir užsidirbti bei tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, leidžiančios teigti, kad jis galimai nemokės teismo nustatyto išlaikymo, tuo tarpu teismas, areštavęs turtą, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę laisvai disponuoti turtu ir tuo nepagrįstai pažeidė ieškovo turtinius interesus, protingumo ir ekonomiškumo principus. Tokie apelianto argumentai prieštarauja jo paties skundo argumentams apie ketinimą perleisti turimą turtą, sunkumus teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir lėšų trūkumą bei darbo neturėjimą, todėl negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo ar suinteresuoto asmens atžvilgiu (šiuo atveju ieškovo), nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį (priešieškinį) konkrečioje byloje įvykdymas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto priešieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimo galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymu. Pažymėtina, kad teismas atsakovės J. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą 84000 Lt sumai. Nagrinėjamoje byloje teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės, nei nurodyta priešieškinyje, piniginės sumos (CPK 145 str. 2 d.), laikėsi areštuojamo turto eiliškumo.
Apelianto atskirojo skundo motyvai dėl esminių jo turtinės padėties pasikeitimo, dėl jam priklausančio turto perleidimo sandorių sudarymo ir pan. nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl minimų atskirojo skundo argumentų taip pat nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 11,30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11 (vienuolika) litų 30 centų pašto išlaidų.