- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-178/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, t.y., kad 2010 m. kovo 22 d., apie 00 val. 30 min., prie įėjimo į Smiltelės gatvės 16-to namo laiptinę, Klaipėdos m., kilusio konflikto metu du kartus peiliu dūrė S. P. į kaklą ir padarė jam dvi durtines-pjautines žaizdas sprande, pažeidė kaklo 2-ą, 4-ą slankstelius, nugaros smegenis. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sunkiai sutrikdė S. P. sveikatą, ko pasekoje S. P. nuo durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų ir kiaurinio stuburo ir nugaros smegenų pažeidimo (nupjovus nugaros smegenų kaklinius segmentus) 2010 m. kovo 25 d. 14 val. VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje mirė.
M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. kovo 23 d., o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi M. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad M. G. siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad tikslai, numatyti LR BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti tik griežčiausia kardomąją priemone. Be to, teismas nurodė, kad M. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, darbovietėje charakterizuojamas neigiamai.
Šalies argumentai
Kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas H. Mackevičius skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir skirti kaltinamajam M. G. švelnesnę kardomąją priemonę.
Gynėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvais, mano, kad LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. G. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę. Apygardos teismas nepagrįstai kaltinamajam pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas vien tik nusikalstamos veikos sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Gynėjo nuomone, tokia teismo motyvacija nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 bei su BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis kardomųjų priemonių skyrimo ir jų termino pratęsimo klausimą.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą neįvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų reikšmingų aplinkybių. Kaltinamasis turi legalų darbą karinėse jūrų pajėgose, nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra nevedęs, tačiau saistomas tvirtų socialinių ryšių su motina ir seserimi, neturi jokių ryšių užsienyje. Be to, jis yra neteistas, kas taip pat sumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, trukdymo tyrimui bei darymo naujų nusikalstamų veikų tikimybę. Gynėjas taip pat pažymi, kad, nors kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, tačiau inkriminuojama nusikalstama veika nesusijusi su M. G. tarnyba. Teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad M. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurių yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Gynėjas skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. G. gali mėginti paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius ar kitokiu būdu trukdyti bylos procesui.
Gynėjas skunde nurodo, kad teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad M. G. suimtas yra jau 8 mėnesiai, nors jo baudžiamoji byla nėra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Be to, toks ilgas kaltinamojo laikymas suimtu suvaržo jo teises.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam M. G. buvo pratęstas suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų.
Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas pažymi, kad laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius LR BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikos ir tarptautines teisės aktuose įtvirtintos žmogaus teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Patikrinęs teismui pateiktą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, jog M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nurodyti kaltinamajame akte, o byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų. Be to, už nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas M. G. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas įvertina, jog M. G. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jo socialiniai ryšiai yra silpni.
Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad M. G. turi legalų darbą karinėse jūrų pajėgose, nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas tvirtų socialinių ryšių su motina ir seserimi, neturi jokių ryšių užsienyje, neteistas, inkriminuojama nusikalstama veika nesusijusi su jo tarnyba bei tai, kad M. G. pripažino veiksmus, dėl kurių yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešinamos viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.
Gynėjas skunde teigia, kad kaltinamasis neketina trukdyti procesui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. G. gali mėginti paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog kaltinamasis trukdys procesui, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šio pagrindo pagrįstumo.
Iš kaltinamojo gynėjo skundo taip pat matyti, kad nesutikdamas su skundžiama nutartimi, gynėjas prašo pakeisti M. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau toks gynėjo prašymas negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikė skundą nagrinėjančiam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnės instancijos teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu M. G. baudžiamoji byla yra Klaipėdos apygardos teismo žinioje
Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Konvencijos taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. BPK 127 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Tik atliekant byloje ikiteisminį tyrimą, suėmimo terminas dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. Byloje nenustatyta, kad teismas vilkintų bylos nagrinėjimą, suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs LR BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.