Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-10-368/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-02-13
Bylos Nr.: 2A-10-368/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: J. G., R. G.
Atsakovas: B. B., J. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-10-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05757-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-124-949/2016 pagal ieškovų J. G. ir R. G. patikslintą ieškinį atsakovėms B. B. ir J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be turto bendraturčių sutikimo ir pagal atsakovės B. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės J. P. patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir V. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. G. ir R. G. ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydami atidalyti ieškovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 16,2210 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Altagis“ 2015 m. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-28 žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-2615-(8.26), ieškovams J. G. ir R. G. priteisiant jungtinės nuosavybės teisėmis žemės sklypus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtais indeksu 2, kurio plotas 81438 m² ir 3, kurio plotas 16028 m²; atsakovei B. B. priteisiant asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 1, kurio plotas 26935 m²; atsakovei J. P. priteisiant asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 4, kurio plotas 26935 m². Atidalijus bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti ieškovui J. G. teisę vykdyti pagal 2015 parengtą projektą žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, be atsakovų raštiško pritarimo ir priteisti iš atsakovių ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VĮ Registrų centre ieškovų J. G. ir R. G. jungtinės nuosavybės teisėmis yra įregistruotos 977/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, bendras plotas 16.200 ha. Siekiant padalyti nurodytą žemės sklypą ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kurios Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-04-30 įsakymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-912 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2015 m. UAB „Altagis“ parengė projektą, dėl kurio NŽT 2015-05-28 žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-2615-(8.26) pateikė neigiamą išvadą, nes projektui nepritarė žemės sklypo bendrasavininkės J. P. ir B. B.. Projekte žemės sklypo ribų nustatymo pagrindas buvo 2013-12-03 G. A. IĮ parengtas žemės valdos preliminarus paskirstymas, pagal kurį VĮ Registrų centre 2014-01-21 įregistruota bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atlikus kadastrinius matavimus nežymiai pakito žemės sklypų ribos. Ieškovai įsitikinę, kad jų pateiktas projektas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, o atsakovių priešieškinius prašė atmesti.

2. Atsakovė B. B. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus, o priešieškinį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į atsakovės J. P. kartu su priešieškiniu pateiktą atidalijimo projektą. Nurodė, kad ieškovai neatliko pareigos aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio atidalijimo varianto, nes nesiūlo atsakovėms kompensacijos dėl sumažėjusios žemės sklypo vertės, taip pat siūlo formuoti kelio servitutą per atsakovės B. B. žemės sklypą, kuriuo būtų patenkama į ieškovų žemės sklypus ir atsakovės J. P. žemės sklypą. Ieškovų siūlomas kelias neįrengtas, nėra skirtas važiuoti transporto priemonėmis, o atsakovė turi teisėtus lūkesčius naudotis dokumentuose pažymėtu keliu, sujungiančiu atsakovės žemės sklypą su bendro naudojimo keliu. Pareikštu priešieškiniu atsakovė B. B. prašė atidalyti atsakovės žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 16,2210 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Geomatmena“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pripažinti šio turto dalį, kurios dydis yra 2.6935 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 1, atsakovės B. B. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 8,1438 ha ir 1,6028 ha pažymėtą projekte indeksais Nr. 2 ir Nr. 3, ieškovų J. G. ir R. G. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 3,7809 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 4, atsakovės J. P. nuosavybe, nustatant kelio servitutą, pažymėtą projekte indeksais S1 ir S2, ir priteisti iš ieškovų atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė J. P. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus, o jos pateiktą patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovų siūlomame patvirtinti Projekte atsakovei nurodytas priskirtinas žemės sklypas yra tarsi „pasuktas“, t. y. dalis žemės sklypo, kurią dirbo atsakovė, priskirta ieškovams, o ieškovų dalis žemės sklypo priskirta atsakovei. Nurodyta atsakovės žemės sklypo dalis yra dirbama, joje atsakovė augina daržoves, braškes, turi šiltnamį, o siūloma atsakovei priskirti žemės sklypo dalis neprižiūrėta, pelkėta, apžėlusi, neišspręstas klausimas dėl atsakovės šiltnamio ir augančių braškių. Dėl šios priežasties ieškovų siūlomas žemės atidalijimo variantas neatitinka atsakovės interesų. Atsakovės teigimu, ieškovai nepaiso ne tik nusistovėjusio faktinio naudojimosi, bet ir notaro patvirtintos ir viešame registre įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Priešieškiniu atsakovė J. P. prašė atidalyti jos žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal K. K. IĮ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pripažinti šio turto dalį, kurios dydis yra 3,7809 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 4, atsakovės J. P. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 8,2675 ha ir 1,4791 ha pažymėtą projekte indeksais Nr. 2 ir 3, ieškovų J. G. ir R. G. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 2,6935 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 1, atsakovės B. B. nuosavybe. Kelio (S-l, S-2, S-4) pločio nekoreguoti, palikti jį 4 metrų pločio bei priteisti iš ieškovų atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atsakovės J. P. priešieškinį tenkino visiškai, atsakovės B. B. priešieškinį tenkino iš dalies:

4.1. Padalijo natūra bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal K. K. IĮ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 3,7809 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą projekte indeksu Nr. 4, atsakovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise 2,6935 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą projekte indeksu Nr. 1, ieškovams J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priteisiant 8,2675 ha ir 1,4791 ha ploto žemės sklypus, pažymėtus projekte indeksais Nr. 2 ir 3;

4.2. Nustatė po 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo ieškovams J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise atitenkančiame sklype Nr. 2 (tarnaujantis daiktas) 4 m pločio kelio servitutą, K. K. IĮ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą S-2, kodas 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku iki atsakovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenkančio 2,6935 ha ploto žemės sklypo, pažymėto projekte indeksu Nr. 1 (viešpataujantis daiktas), plane pažymėto S-1, kodas 115;

4.3. Nurodė iki atidalijimo 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto, K. K. IĮ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto S-l, S-2, S-4, pločio nekeisti ir palikti jį 4 metrų pločio;

4.4. Likusias atsakovės B. B. priešieškinio dalis ir ieškovų J. G. ir R. G. patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų J. G. ir R. G. 31,00 Eur žyminį mokestį atsakovei J. P.. Priteisė iš ieškovų J. G. ir R. G. atsakovei B. B. po 185,25 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Priteisė iš ieškovų J. G. ir R. G. valstybei po 4,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno.

5. Nors atsakovės B. B. ir J. P. pateikė skirtingus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, tačiau ginčo tarp jų dėl žemės sklypo atidalijimo iš esmės nėra. Atsakovė B. B. pateikė projektą, kuris parengtas ieškovų į bylą pateikto projekto pagrindu, tačiau palyginus jį su ieškovų siūlomu planu, jame skiriasi sprendiniai, susiję su servituto per ieškovams atitenkantį sklypą Nr. 2 nustatymu. O atsakovės J. P. pateiktas projektas iš esmės atitinka abiejų atsakovių bylos nagrinėjimo metu nurodytus interesus. Nors atsakovė J. P. patikslintu priešieškiniu neprašo nustatyti kelio servituto, užtikrinančio patekimą į atsakovei B. B. atitenkantį žemės sklypą, tačiau atsakovės J. P. pateikto projekto sprendiniai, susiję su minėto servituto nustatymu, yra pateikti ir sutampa su B. B. siūlomais sprendiniais. Šiais esminiais aspektais teismas grindė savo išvadas.

6. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovei B. B. atitenkančiame sklype yra jai priklausanti namų valda, turi būti užtikrinamas tinkamas patekimas į ją ne tik sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, bet ir lengvosiomis transporto priemonėmis ir tokias aplinkybes nustatęs, teismas konstatavo, kad yra objektyvus pagrindas spręsti servituto, užtikrinančio patekimą į atsakovei nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą, nustatymo klausimą. Atsakovės reikalavimą nustatyti papildomą servitutą, užtikrinantį patekimą į jai atitenkantį žemės sklypą, teismas atmetė, nes tai nepagrįstai pažeistų atsakovės B. B. teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad servituto būtinumas nagrinėjamu atveju yra įrodytas.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti galimą žemės sklypo vertės sumažėjimą nustačius ginčo servitutą. Be to, patys ieškovai žada naudoti žemės sklypus, juose vykdyti ūkininko veiklą, šių sklypų neketina parduoti, todėl žemės sklypų ekonominės vertės aspekto teismas nevertino kaip esminio sprendžiant servituto nustatymo klausimą. Vertindamas žemės sklypo naudojimo galimybes teismas pažymėjo, kad per ieškovams atitenkantį žemės sklypą Nr. 2 eina servitutinis kelias, įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, natūraliai atskiriantys ieškovų naudojamas žemės sklypo dalis, iš dalies ribojantys ieškovų veiklą sklype. Be to, ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo ir galėjo matyti, kad yra suformuotas kelias, per kurį atsakovė B. B. patenka į jos naudojamą žemės sklypą ir tai netrukdė ieškovams įsigyti sklypą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti atsakovės B. B. reikalavimo nustatyti servitutą. Per žemės sklypą jau yra suformuoti servitutai, kurie yra neatlygintiniai, todėl servituto atlygintinumo klausimo teismas iš esmės nesprendė, palikdamas šalims galimybę šį klausią spręsti ateityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės B. B. reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

8. Spręsdamas dėl tarp ieškovų ir atsakovės J. P. kilusio ginčo dėl to, kur turėtų būti šioms šalims po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos, teismas pažymėjo, kad sklypo ribos tarp ieškovams ir atsakovei B. B. po atidalijimo atitenkančių žemės sklypų nustatytos jų tarpusavio susitarimu, kurį iš esmės lemia žemės sklype esantis griovys, pagal kurio kontūrą ir buvo formuojama sklypų riba. Tarp ieškovams po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba formuojama per servitutinį kelią. Dėl to faktiškai susidaro tokia situacija, kai atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjęs bendras sklypo plotas tarp šalių paskirstomas koreguojant sklypo ribas, einančias tarp ieškovams ir atsakovei J. P. atitenkančių žemės sklypų.

9. Iš byloje pateiktų planų teismas nustatė, kad ieškovų siūlomos formuojamų sklypų kraštinės yra lygios, o atsakovės J. P. siūlomame plane viena kraštinė tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 yra nežymiai lenkta. Visas šalims priklausantis žemės sklypas yra netaisyklingų formų bei visi žemės sklypo viduje formuojami atidalijami sklypai nėra taisyklingų stačiakampių formų. Iš atsakovės J. P. siūlomo plano teismas matė, kad formuojama nelygi jos sklypo kraštinė eina lygiagrečiai su viso sklypo kraštine riba, kuri taip pat nėra visiškai tiesi, taip yra iš esmės išlaikoma artima stačiakampiui formuojamo sklypo dalies forma. Atitinkamai žymiai nesikeičia ir formuojamo ieškovams atitenkančio sklypo Nr. 3 forma. Todėl teismas sprendė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės J. P. planuose siūlomi ribų tarp sklypų variantai atitinka Taisyklių 34 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atidalijant žemės sklypus, reikalinga keisti preliminariu paskirstymo planu nustatytas ribas ir viešame registre įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekiant išlaikyti J. P. priklausančios dalies plotą, teismas sprendė, kad patvirtinus ieškovų siūlomą planą, kuris iš esmės atitinka pagal preliminarius matavimus nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų pažeisti atsakovės J. P. teisėti interesai, nes patvirtinus ieškovų siūlomą planą žemės sklypo vidinės ribos būtų perskirstytos iš esmės atsakovės J. P. sąskaita, sumažinant jos šiuo metu dirbamos žemės plotą, kuris užima sąlyginai nedidelę jai atitenkančio sklypo dalį pagal žemės naudmenų eksplikaciją. Teismas atsakovės J. P. pateiktą planą vertino kaip labiausiai atitinkantį proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, todėl atsakovės J. P. patikslintą priešieškinį tenkino visiškai, atsakovės B. B. priešieškinį tenkino iš dalies, o patikslintą ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai J. G. ir R. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantų teigimu, skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovų reikalavimo atidalijus bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti ieškovui J. G. teisę vykdyti pagal 2015 m. parengtą projektą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , formavimą ir pertvarkymą be atsakovių raštiško pritarimo yra nemotyvuota, ir ši bylos dalis neišnagrinėta. Tai pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, be to, teismas nenurodė ar ieškinys (ne)tenkinamas.

10.2. Teismas pažeidė CK 4.45 str. ir CPK 265 str., kadangi nepasisakė ir nemotyvavo, kokiais argumentais remiantis yra atmetamas ieškovų pagrindinis reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypus pagal jų užsakymu parengtą UAB „Altagis“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir ginčo neišsprendė pagal nagrinėjamos bylos šalių 2014-01-20 pasirašytą nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką.

10.3. Teismas nevertino ieškovo pateikto ūkininko pažymėjimo, jo siekio užsiimti ūkininko veikla. Teismas nesprendė K. K. IĮ parengto projekto, pagal kurį atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinus atsakovės priešieškinį, atitikties įstatymo reikalavimams. Apeliantų įsitikinimu, atsakovei priklausantis šiltnamis turi būti traukiamas reikiamu atstumu nuo sklypo ribos, kadangi teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar šiltnamio buvimo vieta prie pat sklypo ribos yra atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

10.4. Tenkindamas atsakovės B. B. priešieškinį ir nustatydamas servitutą per ieškovams formuojamą nuosavybės teisės sklypą, teismas nepagrįstai vertino, kad tokio naujo servituto nustatymas yra galimas ir naujo servituto nustatymo pagrindu teismas nepagrįstai laikė aplinkybę, kad atidalijamame žemės sklype jau yra įregistruotas dar vienas servitutas. Teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas servitutą per ieškovams priklausiantį žemės sklypą, neišsprendė jo atlygintinumo klausimo, palikdamas galimybę šį klausimą spręsti ateityje, todėl pažeidė CPK 260 straipsnį ir ši aplinkybė sudaro skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnį. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat pažeidė imperatyvias teisės normas dėl žemės sklypų formavimo ir atidalijimo procedūrų. Apeliantų teigimu, ieškovų ieškinio atmetimo nepagrįstumą sudaro aplinkybė, kad atsakovė B. B. nepateikė savarankiško projekto dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir neginčijo apeliantų užsakymu parengto UAB „Altagis“ projekto.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. P. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir solidariai iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas skyrė pakankamą dėmesį motyvacijai išdėstyti dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimo bendraturčiams, todėl nebelieka poreikio pasisakyti dėl išvestinių reikalavimų. Teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl tenkintas ne apeliantų patikslintas ieškinys, o atsakovės priešieškinys. Skundžiamas sprendimas priimtas neabsoliutinant atsakovės interesų. Įstatymas nedraudžia teismui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne pagal naudojimosi tvarkos susitarimą, kuris yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre. Apeliantų teiginiai dėl apsunkintos jų ūkininkavimo veiklos yra deklaratyvūs. Nėra jokio pagrindo sutikti, kad atsakovės pateiktas ir K. K. IĮ parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovė neturi gauti jokio leidimo teisėtam šiltnamio stovėjimui dabartinėje jo vietoje. Skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas yra nustatomas ne išimtinai jau esamo servituto pagrindu, o dėl objektyvių faktinių aplinkybių. Apeliantai nė viename iš procesinių dokumentų nekėlė reikalavimo dėl nustatomo servituto atlygintinumo, todėl konstatuoti skundžiamo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagal CPK 329 str. 2 d. 7 p. nėra pagrindo. Be to, šia aplinkybe draudžiama remtis apeliaciniame procese.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes jame nurodytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas išsamus įrodymų vertinimas, daromos išvados dėl priimtiniausio ir optimaliausio žemės sklypų atidalijimo projekto. Teismas teisingai ir pagrįstai pasirinko atidalijimą natūra pagal projektą, labiausiai užtikrinantį tolesnį tokio šalių turto naudojimo racionalumą. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, nuosekliai aptarė dokumentus, kuriuose buvo nurodytas jau esančio servitutinio ir nuolat naudojamo kelio, kuriam reikalingas servitutas, poreikis. Priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios, servitutas gali būti ir neatlygintinis, todėl ir atlygintinumas gali būti sprendžiamas ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, bendraturčiams siekiant suformuoti atskirus žemės sklypus, tačiau nesutariant dėl atidalijimo būdo, tai yra dėl žemės sklypų konfigūracijos žemės sklypo viduje, žemės sklypo ribų ir naujai nustatomo servitutinio kelio.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovų reikalavimo atidalijus bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti ieškovui J. G. teisę vykdyti pagal 2015 m. parengtą projektą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą be atsakovių raštiško pritarimo, yra be motyvų ir neišnagrinėta, o tai, apeliantų nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Pažymėtina, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ginčo šaliai atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63/2014). Tai, kad teismas netenkino patikslinto ieškinio ir neatidalijo žemės sklypų pagal ieškovų pateiktą projektą, nereiškia, kad teismo sprendimas be motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamame sprendime teisingai vertino reikšmingas teisingam ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir pritaikė ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas, remdamasis jomis padarė motyvuotas išvadas, esminius ginčo aspektus išnagrinėjo itin detaliai, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimo bendraturčiams motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje skyrė pakankamai dėmesio, o nusprendus netenkinti ieškovų pagrindinio reikalavimo ir pateikus išsamią motyvaciją, nekilo būtinybė pasisakyti dėl išvestinių reikalavimų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

16. Apeliantų įsitikinimu, teismas pažeidė imperatyvios teisės normos dėl žemės sklypų formavimo ir atidalijimo procedūrų, netinkamai aiškino ir taikė materialines teises normas, dėl to priėmė nepagristą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė CK 4.45 str. ir CPK 265 str., kadangi nepasisakė ir nemotyvavo, kokias argumentais remiantis yra atmetamas ieškovų pagrindinis reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypus pagal užsakymą parengtą UAB „Altagis“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir ginčo neišsprendė pagal nagrinėjamos bylos šalių 2014-01-20 pasirašytą nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė ginčo sklypą dalyti natūra pagal jų teikiamą projektą, todėl privalėjo įrodyti, kad šis projektas yra priimtiniausias. Iš ieškovų pateikto projekto akivaizdu, kad pageidavimas išreikštas ne tik suformuojant atskirus sklypus, tačiau ir panaikinant įregistruotą kelio servitutą, kuris (kelias) faktiškai nėra naudojamas. Nacionalinė tarnyba 2015-04-27 rašte dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo nurodė pastabą, kad, nėra išnykęs ieškovų projekte ruošto UAB „Altagis“ siūlomo naikinti servituto poreikis, servitutas žemės sklype turėtų išlikti. Ieškovai į bylą pateikė dar vieną 2016-04-05 žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriame jau nurodoma, jog toks servitutas turi galioti, nes nėra išreikšta viešpataujančių daiktų savininkų valia, tačiau be kitų pastabų ieškovų siūlomu projektu atidalijimas nebūtų techniškai įmanomas, nes nebūtų užtikrintas B. B. žemės sklypo racionalus naudojimas, patenkant seniai važinėjamu keliu, kurio nedidelė atkarpa yra servitutinio kelio, pažymėto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame ŠAV 200009-29 Nr. 1885, nustatyto ir įregistruoto VšĮ Registrų centre, tęsinys. Žemės sklypų atidalijimas pagal ieškovų siūlomą projektą prieštarautų ir nusistovėjusiai sklypų naudojimosi tvarkai, patvirtintai G. A. IĮ 2013-12-03 parengtu preliminariu projektu. Iš atsakovės B. B. teismui pateikto IĮ „Geomatmena“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris buvo nurodytas priešieškinio reikalavimo pagrindu, matyti, kad jis parengtas būtent 2013-12-03 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, 2014-01-20 bendraturčių susitarimo, nustatančio naudojimosi tvarką, bei 2014 m. UAB „Altagis“ žemės sklypo plano, kurį pasirašė šalys, pagrindu. Atsakovės B. B. projekto sprendinių brėžinyje servitutinis kelias, pažymėtas indeksais SI ir S2., eina per atsakovei J. P. ir ieškovams atitenkančius žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 3 iki griovio, o nuo griovio iki B. B. namų valdos, pažymėtas indeksu Nr. 2, eina per žemės sklypą Nr. 2. Taip projekte pažymėtu keliu visą laiką naudojasi B. B., ir toks nustatytas patekimas į B. B. žemės sklypą yra vienintelis ir geriausiai atitinka nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovų projekte nurodytas kelias, kuriam nustatytas servitutas ir kurį prašė panaikinti patys ieškovai, nėra važiuojamas, o yra LESTO darbuotojų išvažinėtas miško kelias, skirtas prižiūrėti LESTO tinklus, todėl patvirtinus ieškovų siūlomą projektą, nebūtų galimybės šiuo keliu važiuoti transporto priemone. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žemės sklype per faktiškai visą žemės sklypą, išskyrus atkarpą nuo griovio iki B. B. žemės sklypo, jau yra nustatytas 4 m pločio kelio servitutas, žymimas visuose teismui pateiktuose planuose S-l, S-2, todėl šie nustatyti servitutai užtikrina ir ieškovų patekimą į kelius, sudarančius kelių tinklą, ir tai geriausiai atspindėjo padėtį, kuria remdamasis teismas pasirinko atidalijimą natūra pagal projektą, labiausiai užtikrinantį tolesnį tokio šalių turto naudojimo racionalumą. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl tenkintas ne apeliantų patikslintas ieškinys, o atsakovės J. P. priešieškinys. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės J. P. priešieškinys tenkintas ir dėl kitų bendraturčių interesų tenkinimo, skundžiamas sprendimas priimtas neabsoliutinant atsakovės interesų. Teismo vertinimu, iš tiesų patikslintų ieškinio reikalavimų tenkinimas lemtų ginčo išsprendimą išimtinai atsakovės sąskaita, todėl nepagrįstai apeliantai remiasi atsakovės interesu auginti kelias lysves braškių ir laikyti svetimame žemės sklype šiltnamį.

18. Vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl 2014-01-20 pasirašytos nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas nedraudžia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne pagal naudojimosi tvarkos susitarimą, kuris yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre. Šiuo atveju apeliantai nepagrįstai suabsoliutina naudojimosi tvarkos susitarimą, nes šiuo konkrečiu atveju žemės sklypai yra atidalijami. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovės priešieškinio tenkinimas iš esmės apsunkina ieškovo vykdomą ūkininko ūkio veiklą, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šiuo teiginius (CPK 178 straipsnis). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016-05-16 raštas Nr. 31SD-3294(14.31.104.) dėl atsakovės projekto derinimo be pastabų, paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nesprendė K. K. IĮ parengto projekto atitikties, pagal kurį atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės, įstatymo reikalavimams. Be to, skundžiamame sprendime teismas užsiminė, kad visi byloje pateikti projektiniai pasiūlymai procedūriškai ir techniškai priimtini pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2014-0115, TAR, 2014 Nr. 2014-00175) patvirtintų taisyklių III skyriuje įtvirtintus esminius sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, atitinka bendraturčių dalis ir šiuo aspektu nepažeidžia kitų asmenų teisių, todėl pagal juos galėtų vykti žemės sklypo pertvarkymas. Įvertinusi statybos techninius reikalavimus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl leidimo atsakovės šiltnamiui gavimo.

19. Apeliantai, nesutikdami su jų ieškinio atmetimu, teigia, kad atsakovė B. B. nepateikė savarankiško projekto dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ir neginčijo apeliantų užsakymu parengto UAB „Altagis“ projekto. Tokiai apeliantų pozicijai nepritartina. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje atsakovė B. B. yra pateikusi IĮ „Geomatmena“ direktoriaus A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Antra, atsakovė B. B. tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškovų ieškinį, o pareikšdama priešieškinį prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pateiktą ir anksčiau nurodytą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia, kad atsakovė B. B. nepateikė savarankiško projekto dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, ir tai, jog ji neginčijo ieškovų užsakymu parengto UAB „Altagis“ projekto.

20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad, tenkinęs atsakovės B. B. priešieškinį ir nustačius servitutą per ieškovams formuojamą nuosavybės teisės sklypą, teismas nepagrįstai vertino, kad tokio naujo servituto nustatymas yra galimas. Be to, naujo servituto nustatymo pagrindu teismas nepagrįstai laikė aplinkybę, kad atidalijamame žemės sklype jau yra įregistruotas dar vienas servitutas.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujo servituto nustatymas šiuo atveju yra galimas. Pripažintina, kad naujasis, skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas nustatytas ne išimtinai jau esamo servituto pagrindu, o dėl objektyvių faktinių aplinkybių. Teismas, tenkindamas B. B. priešieškinį ir nustatydamas servitutą per ieškovams formuojamą nuosavybės teise sklypą, pagrįstai nurodė, kad tokio naujo servituto nustatymas galimas, kadangi tam pagrindą sudaro jau esamas įregistruotas servitutas, kuris yra neatlygintinis, einantis per sklypą Nr. 2, kur įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, natūraliai atskiriantys ieškovų naudojamas žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad taip teismas siekė apeliantų ir atsakovės, kaip daiktų savininkų, interesų pusiausvyros: ieškovai ir toliau naudojasi įregistruotu servitutiniu keliu, einančiu ir per J. P. žemės sklypą, kuri niekada iš ieškovų neprašė kompensacijos; atsakovė B. B. toliau naudojasi faktiniu keliu, be kurio ji negalėtų pateikti į savo žemės sklypą. Dabartinis kelias, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovė B. B. eina per pievas, o apeliantų siūlomas vietinės reikšmės kelias eina per mišką; nors apeliantai teigia, kad miško kelias yra pravažiuojamas, tačiau jų pačių pateiktos nuotraukos patvirtina, kad kelio nėra, jis užžėlęs, kelias yra nepravažiuojamas lengvosiomis transporto priemonėmis. Taigi, šių teismo nustatytų aplinkybių visetas eliminuoja atsakovės B. B. galimybę patekti į jai nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą, t. y. be neproporcingų išlaidų ar suvaržymų. Būtent tokią situaciją lemia tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti apeliantų nuosavybės teisę.

22. Apeliantų teigimu, teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas servitutą per ieškovams priklausiantį žemės sklypą, neišsprendė jo atlygintinumo klausimo, palikdamas galimybę šį klausimą spręsti ateityje, todėl pažeidė CPK 260 straipsnį ir ši aplinkybė sudaro skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnį.

23. Visų pirma, apeliantai nenurodo tikslios CPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, kurios pagrindu skundžiamas sprendimas galėtų būti naikinamas dėl CPK 260 str. pažeidimo. Antra, ieškovai pirmosios instancijos teisme nekėlė nustatytino servituto atlygintinumo klausimo, todėl šia aplinkybe apeliaciniame skunde draudžiama remtis pagal CPK 306 str. 2 d., CPK 312 str. Trečia, pažymėtina, kad priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios servitutas gali būti ir neatlygintinis. Šioje byloje žemės sklypų ekonominės vertės aspekto teismas nevertino kaip esminio sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad per žemės sklypą jau yra suformuoti sutartiniai servitutai, kurie yra neatlygintiniai. Atsakovė B. B. siekia nustatyti servitutą, kuris anksčiau nebuvo nustatytas, tačiau pagrindą tokiam jos reikalavimui sudarė jau esamas įregistruotas servitutas, kurį atsakove siekia pratęsti. Taigi, bylą nagrinėjęs teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, liečiančių servituto atlygintinumą, todėl, nesant suformuluoto reikalavimo, pagrindo ir duomenų, paskaičiavimų sprendimo priėmimo metu negalėjo spręsti dėl atlygintinio servituto ir jo apimties nustatymo priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją.

24. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo

25. Atsakovė B. B. pateikė teismui įrodymus dėl 500 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 500 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma solidariai priteistina iš apeliantų atsakovės B. B. naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš kiekvieno.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė