- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- TS-117-1055/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Nuteistasis
- G. M.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2662 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 10 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmę įskaičiuojant sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. Bausmės pradžia: 2020 m. liepos 15 d. Bausmės pabaiga: 2029 m. spalio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. spalio 16 d.: 5 metai ir 2 dienos. ½ dalį bausmės G. M. atliko 2024 m. spalio 18 d.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nustatė, kad G. M. teistas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, nusikaltimas smurtinis. Nuteistasis teigia, jog pagrindinė priežastis, dėl ko padarė nusikaltimą, yra alkoholio bei vaistų vartojimas, sunki psichologinė būsena dėl patirto spaudimo kariuomenėje. Kalbėdamas apie nusikaltimą asmuo supranta jo sunkumą, identifikuoja negrįžtamus padarinius. Nuteistasis prisiima atsakomybę už nusikaltimo padarinius, savarankiškai stengiasi atlyginti nukentėjusiojo šeimai priteistą žalą. Dabartinis teisės pažeidimas nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, tačiau dėl teisės pažeidimo pobūdžio (gyvybės atėmimo itin žiauriu būdu) vertinama, kad dėl teisės pažeidimų veiksnių yra galima didelės žalos rizika. Nuteistasis vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniaus profesinėje mokykloje, tačiau profesinės kvalifikacijos neįgijo. Iki suėmimo jis dirbo. Bausmės atlikimo metu taip pat buvo motyvuotas darbinei veiklai, charakterizuojamas kaip geras darbuotojas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir dirba už įstaigos ribų. Darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus ir norintis tobulėti darbuotojas. Taip pat pokalbio su vertintoju metu išreiškė norą atsidaryti individualią veiklą, pradėti kurti nuosavą verslą, didinat pajamas, kurias investuotų į šeimą, stengtųsi grąžinti teismo priteistą skolą nukentėjusiesiems. G. M. finansinė padėtis yra sudėtinga, ypač dėl didelės skolos (pagal nuosprendį priteistas ieškinys 65 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir apie 5 000 eurų turtinės žalos atlyginimui), kurios grąžinimo galimybės šiuo metu yra gana ribotos. Pokalbio asmuo teigė pagal galimybes atliekantis pavedimus nukentėjusiesiems, tačiau pripažįsta, kad jo finansinė padėtis sudėtinga, ypač dėl ribotos galimybės dirbti (dėl atliekamos bausmės), negali dirbti pamainomis, realizuoti individualios veiklos. Šiuo metu šeimos ūkį nuteistasis išlaiko ne vienas, dirba ir asmens žmona, tai padeda padengti būtinas pragyvenimo išlaidas, tačiau šeimai neužtenka lėšų taupymui. Vis dėl to, pažymėtina, kad nuteistasis šios problemos nefiksavo, atlikdamas savęs vertinimo užduotį. Teisės pažeidėjo padarytas nusikaltimas – smurtinis, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Pats nuteistasis teigia, kad alkoholis buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs nusikaltimą. Savo alkoholio vartojimą vertina gana ambivalentiškai. Nuteistasis sutinka dalyvauti prevencinėse priemonėse, vis tik linkęs abejoti, ar tai jam duotų naudos, kadangi laikosi nuostatos, kad piktnaudžiavimo alkoholiu problema jam neaktuali (išnykusi). Asmuo savęs vertinimo anketoje šios srities neišskyrė kaip sąlygos, įtakojusios nusikaltimo padarymą, t. y. nusikaltimo dieną G. M. piktnaudžiavo alkoholiu ne vieną kartą, vartojo stipriuosius gėrimus (brendį) tiek su savo tėvais, tiek silpnesnius svaigiuosius gėrimus (alų) vėliau su draugais. Prieš pradedant vartoti alkoholį, kaip pats pažymi, vartojo antibiotikus ir vaistus nuo alergijos (informacija iš nuosprendžio ir ankstesnio OASys vertinimo). Tai leidžia teigti, kad asmens požiūris į problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, išlieka ambivalentiškas. Tai ypač svarbu, kadangi alkoholio vartojimo problemos buvo glaudžiai susijusios su teisės pažeidėjo nusikalstama veika. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemos yra įžvelgiama didelės žalos rizika. Nuteistasis savo elgesį analizuoja ir vertina, tačiau trūksta gilesnės savianalizės. Pripažįsta, kad iki šiol menkai gilinosi į save, dėl to trūksta savirefleksijos įgūdžių. Nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės rodo, kad galimi impulsų kontrolės sunkumai apsvaigus nuo alkoholio, polinkis į agresiją, veikimas neįvertinus savo elgesio pasekmių. Asmuo ne visuomet priima gerai apgalvotus sprendimus. Esant emociškai įtemptoms situacijoms, nuteistasis gali elgtis impulsyviai, neapgalvotai. Nuteistasis nepakankamai kritiškai žiūri į alkoholio vartojimą – sutinka su tuo, kad apsvaigimas nuo alkoholio didžiąja dalimi lėmė agresijos protrūkį, tačiau neigia problematišką alkoholio vartojimą ilgalaikėje perspektyvoje. Apibendrinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus svarbu akcentuoti pozityviuosius veiksnius: adaptyvius tarpasmeninius įgūdžius, gebėjimą išsikelti ir kryptingai siekti trumpalaikių bei ilgalaikių tikslų, kitų asmenų požiūrio supratimą (priėmimą) bei lankstų, atvirą naujoms idėjoms ir apibendrinantį mąstymo pobūdį. Vis gi, atsižvelgiant į tai, kad asmuo dviprasimiškai vertina prevencinį darbą, skirtą mažinti piktnaudžiavimo alkoholiu riziką, o intoksikacijos atveju – yra linkęs smurtauti, neatmetama, kad dėl mąstymo ir elgesio problemų yra galima didelės žalos rizika. Mąstymo ir elgesio problemos (ypač susijusios su veiksmų ir pasekmių sąsajos suvokimu) yra susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Manytina, jog ši sritis vis dar reikalauja tolesnių nuteistojo veiksmų, siekiant teigiamų pokyčių. G. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema, vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Nuteistasis nepilna apimtimi įsitraukia į savo resocializacijos procesą. Iki šiol negeba vertinti alkoholio vartojimo kaip problemos ir deda minimalias pastangas šios problemos sprendimui, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas yra smurtinis – trūksta nuteistojo dalyvavimo programose, padedančiose valdyti šią sritį. Iš socialinio tyrimo išvados pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis praktiškai nėra dalyvavęs jokiose prevencinėse programose, kurios padėtų valdyti aktualias kriminogenines sritis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 5 nariai, konstatavo, kad nors bausmės atlikimo metu yra stebimos teigiamos elgesio prielaidos, pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau dar nėra stebima akivaizdi pažanga, abejojama ar įvyko ženklūs asmenybės pokyčiai, o bausmės tikslai yra pasiekti, ir vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė netaikyti nuteistajam G. M. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Rekomenduoti nuteistajam aktyviai dalyvauti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, ypatingą dėmesį skiriant alkoholio vartojimo prevencijai bei smurtinio elgesio prevencijai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 5 d. gautas nuteistojo G. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas pateiktas išsiuntimui paštu 2024 m. spalio 30 d. nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 darbo dienų termino. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir už tai pirmą kartą nuteistas. Jis supranta, kad padaryta nusikalstama veika labai rimta ir nuoširdžiai atgailauja dėl jos, supranta, jog jo veiksmai sukėlė negrįžtamų padarinių kitiems žmonėms. K. N. teisingai pažymi, kad jis suvokia savo padaryto nusikaltimo sunkumą bei identifikuoja negrįžtamus padarinius. K. N. taip pat nurodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo nusikalstama veika sukeltus padarinius bei stengiasi atlyginti nukentėjusiojo šeimai priteistą žalą. G. M. skunde pažymi, kad jis dirba, dalį uždirbamų pinigų atiduoda nukentėjusiajai ir jos šeimai. Jo tikslas yra kuo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų dirbti kelis darbus ir taip atlyginti teismo priteistą žalą. Būdamas laisvėje planuoja pradėti savo paties verslą. K. N. nurodo, kad jis iki suėmimo dirbo, bausmės atlikimo metu taip pat buvo motyvuotas darbinei veiklai, buvo charakterizuojamas, kaip geras darbuotojas. Tai parodo, kad jis nei iki suėmimo, nei po jo nevengė darbo, supranta jo svarbą ir būtinybę tiek pačiam tinkamai išlaikyti save gyvenime, tiek ir savo šeimą, kuria kiekvienas vyras privalo rūpintis ir aprūpinti. Nuteistasis sutinka su Komisijos išvada, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga ir šios problemos jis nefiksavo, atlikdamas savo vertinimo užduotį, tačiau finansinės padėties jis negali pagerinti dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės. G. M. sutinka ir su ta Komisijos išvada, kad jis padarė smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis sutinka dalyvauti prevencinėse priemonėse, tačiau yra linkęs abejoti, ar tai jam duotų naudos, kadangi laikosi nuostatos, kad piktnaudžiavimo alkoholiu problema jam nėra aktuali. Nuteistasis užsimena apie tai, kad jis lanko anoniminių alkoholikų kursus, kurie jam dar labiau padeda jaustis gerai ir matyti aplink save nevartojančius žmones. Jis apsisprendė gyvenime aplink save burti tik sąmoningus ir nevartojančius žmones. Todėl šiuo aspektu nurodytų, kad jo požiūris tikrai nėra ambivalentiškas, jis alkoholio nevartoja jau 7 metai, nežada jo vartoti ir ateityje. Skunde nuteistasis nesutinka su K. N. nurodyta išvada, kad esant emociškai įtemptoms situacijoms jis gali pasielgti impulsyviai ar neapgalvotai. Nori užsiminti, kad laisvės atėmimo vietoje jis buvo 4 kartus skatintas už gerą elgesį ir ne vieno karto nėra baustas. Komisija pati pripažįsta, jog jis nėra linkęs kelti konfliktinių situacijų. Jis nuoširdžiai niekuomet nebuvo agresyvus žmogus ar žmogus, linkęs kelti konfliktus, tačiau supranta, kad vien šis atvejis parodo, jog turėjo rimtesnių psichologinių problemų iš praeities. Nori pažymėti ir tai, kad jis dalyvauja ir pykčio bei agresijos valdymo kursuose, siekdamas tuo dar labiau pažinti šias sritis ir niekuomet nebeleisti susidurti su šiomis emocijomis savo gyvenime. K. N. pati nurodo, jog rekomendacijų vykdymo laikotarpiu Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose nuteistasis nebuvo baustas, asmuo tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, dirba įmonėje. Nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namų darbuotojais, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą ir rodo gerą elgesį. Duomenų apie dalyvavimą edukacinėse ar kultūrinėse veiklose rekomendacijų vykdymo laikotarpiu negauta. Nuteistasis pripažįsta, kad Komisijos nurodyta informacija yra teisinga. Jis užsimena, kad turi žmoną ir du vaikus. Nors vaikai yra ne jo, tačiau jis myli juos kaip savus, su jais yra šeima ir geriausi draugai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistasis G. M. prašo teismo panaikinti 2024 m. spalio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos nutarimą Nr. RV-25-2662 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. M., ir perduoti jo bylą svarstymui apylinkės teismui pagal BVK 82 straipsnio 7 dalį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo G. M. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo G. M. asmens bylą, daro išvadą, kad G. M. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas pripažįsta, kad Komisijos nutarimo išvadose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 10 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmę įskaičiuojant sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia: 2020 m. liepos 15 d. Bausmės pabaiga: 2029 m. spalio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. spalio 16 d.: 5 metai ir 2 dienos. ½ dalį bausmės G. M. atliko 2024 m. spalio 18 d.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo G. M. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad G. M. yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, 1/2 šios bausmės jis atliko 2024 m. spalio 18 d., tokiu būdu nuteistojo G. M. prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad G. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.
Komisijai G. M. buvo teikiamas 2 kartus. 2024 m. balandžio 2 d. Komisija nutarimu Nr. RV-25-1083 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir rekomendavo aktyviai dalyvauti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Rekomendacijų vykdymo laikotarpiu Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose nuteistais nebuvo baustas, asmuo tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, dirba įmonėje. Nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su Vilniaus Kalėjimo pusiaukelės namų darbuotojais, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti savęs vaizdą ir gerą elgesį. Duomenų apie dalyvavimą edukalcinėse ar kultūrūnėse veiklose rekomendacijų vykdymo laikotarpiu negauta. 2024 m. spalio 21 d. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo G. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą antrą kartą, priėmė nutarimą Nr. RV-25-2662, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam G. M. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomendavo nuteistajam aktyviai dalyvauti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, ypatingą dėmesį skiriant alkoholio vartojimo prevencijai bei smurtinio elgesio prevencijai.
Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo G. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuo 2023 m. birželio 26 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose nuteistasis įsidarbino į UAB „Plasta“ ir dirba iki šiol. Nuteistasis daug dėmesio skiria darbui, o ne darbo metu išvyksta į išvykas į namus, sistemingai lanko konsultacijas pas socialinę darbuotoją, taip pat dalyvavo išvykoje į Trakus, kurios metu minėjo Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną. Išvykos metu dalyvavo tautinių mažumų festivalyje „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“, aplankė Trakų pilį. Atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose nuteistasis nebuvo baustas. Tačiau nuteistasis nepilna apimtimi įsitraukia į savo resocializacijos procesą, kadangi iki šiol negeba vertinti alkoholio vartojimo kaip problemos ir deda minimalias pastangas šios problemos sprendimui, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas yra smurtinis – trūksta nuteistojo dalyvavimo programose, padedančiose valdyti šią sritį. Nuteistasis praktiškai nėra dalyvavęs jokiose prevencinėse programose, kurios padėtų valdyti aktualias kriminogenines sritis.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 10 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-2502 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad G. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Šios išvados 7.2 punkte nurodyti G. M. kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; praeityje būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas; nesupranta nusikalstamo elgesio motyvų; stokoja empatijos nukentėjusiajam bei jo artimiesiems; turi stiprius šeimyninius ryšius; lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą; neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, asmuo dirba, turi stabilias pajamas.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis sutinka K. N. nurodytomis aplinkybėmis ir nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie paneigtų Komisijos išvadas. Skunde G. M. iš esmės pakartoja K. N. nustatytas aplinkybes ir jas subjektyviai vertina. Nuteistojo skundo argumentus teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, kaip nepagrįstus, nes K. N. įvertino nuteistojo teigiamas savybes, tačiau nutarė, kad jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. K. N. remdamasi socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatė, kad nuteistasis praktiškai nėra dalyvavęs jokiose prevencinėse programose, kurios padėtų valdyti aktualias kriminogenines sritis ir konstatavo, kad dar nėra stebima G. M. akivaizdi pažanga, abejojama ar įvyko ženklūs asmenybės pokyčiai, o bausmės tikslai pasiekti.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi aktyviau pasireikšti vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo žemo elgesio riziką, vidutinę didelės žalos riziką visuomenei, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padaryta nusikalstama veika (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – K. N. priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis G. M. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog G. M. elgesys pakoreguotas nepakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl šios priežasties yra per anksti G. M. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. M. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus K. L. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2662 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.
Nutarčiai įsiteisėjus nuteistojo G. M. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.