Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 10 valandų visuomenės labui, iš viso - 20 valandų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2022 m. gruodžio 6 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2025 m. balandžio 29 d. apie 20 val. 15 min. name adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės - nukentėjusiosios motinos D. K., sveikatą, o būtent: ne mažiau dviejų kartų rankomis sudavė D. K. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, muštines žaizdeles viršutinėje ir apatinėje lūpoje.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 29 d. apie 20.15 val. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su savo motina D. K. jos kambaryje, esančiame pirmame namo aukšte. Konfliktas įvyko dėl maisto, kuri šį suvalgė neatsiklausus, labai užpyko ant pastarosios, todėl šiai vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, daugiau jokių kitų smūgių nesudavė, tai buvo vienintelis smūgis. Konflikto niekas nematė, kambaryje buvo tik jis ir mama. Namuose buvo jo sesuo Š. K., kuri buvo antrame namo aukšte, savo kambaryje. Neneigia, kad konflikto metu buvo neblaivus, jautėsi normaliai, viską prisimena. Neneigia, kad turi problemų su alkoholiu, nes išgėręs savęs nekontroliuoja, greitai susierzina. Jo motina taip pat buvo neblaivi, nes su pastarąja vartojo alų, kiek šio išgėrė, jau nepasakys. Jis savo kaltės neneigia, tačiau kaip ir minėjo, šiai sudavė tik vieną smūgį, kojomis šios tikrai nespardė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas, apsistos dėdės namuose, adresu, kurį nurodė savo asmens duomenų pažymoje. Pasižada nebendrauti su savo motina. Prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, esant galimybei prašo skirti viešuosius darbus.

Papildomos apklausos metu M. K. nurodė, kad kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Jis sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Neneigia, kad galėjo ranka suduoti ne mažiau kaip du kartus motinai D. K. į galvą, kadangi buvo apgirtęs, todėl smūgių tikrai neskaičiavo. Su mama susitaikė, ši jam pretenzijų neturi, šios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašai, BPC skambučio įrašu, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 29 d. nuo pietų meto savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi M. K. virtuvėje, esančioje pirmame namo aukšte, vartojo alų, kurio išgėrė apie 3-4 butelius po 1,5 l., 6 proc. stiprumo. Apie 20.15 val. tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas, dabar net priežasties neprisimena, bet žodis po žodžio ir sūnus, kiek pamena, dešinės rankos kumščiu jai sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą. Kiek tiksliai buvo smūgių, jau sunku prisiminti, bet kojomis šis jos tikrai nespardė, kodėl taip nurodė policijos pareigūnams, atsakyti negali, mano dėl to, kad buvo gerokai neblaivi. Virtuvėje buvo tik ji ir sūnus, daugiau žmonių nebuvo, namuose buvo dukra Š. K., tačiau ši konflikto nematė, buvo savo kambaryje, antrame aukšte, o tik iškvietė policijos pareigūnus. Ji tikrai nevyks pas teismo ekspertus. Pretenzijų sūnui neturi, todėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš.

Iš 2025 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašai, bei BPC skambučio įrašas. Iš vaizdo įrašų matyti, kaip policijos pareigūnai užduoda klausimus įvykyje dalyvavusiems asmenims. Nukentėjusioji nurodo, jog ją mušė, smaugė M. K.. M. K. nurodė, jog nukentėjusiosios nemušė, tik pastūmė, o ji išsitepė pomidorų padažu. Vaizdo įrašuose matyti, kaip kaltinamasis patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą, jam nustatytas 3,56 promilių neblaivumas.

Iš specialisto išvados matyti, kad po įvykio D. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje, muštinės žaizdelės viršutinėje ir apatinėje lūpoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2025 m. balandžio 29 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitas panašias savybės turinčiu daiktu.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamojo kaltę 2025 m. balandžio 29 d. savo šeimos narei – kartu gyvenančiai mamai D. K., tyčiniais veiksmais – suduodant 2 smūgius ranka į galvą ir taip nežymiai sutrikdžius jai sveikatą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, BPC garso įrašas, policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašai, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog 2025 m. balandžio 29 d. apie 20.15 val., būdamas namuose sukonfliktavo su motina D. K. ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, taip pat nurodė, kad prieš įvykį vartojo alkoholį. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji D. K., kuri nurodė, jog kartu su sūnumi M. K. virtuvėje vartojo alų, po ko įvyko konfliktas, kurio metu M. K. jai sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą. Specialisto išvada patvirtina, jog D. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje, muštinės žaizdelės viršutinėje ir apatinėje lūpoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Vaizdo įrašuose matyti, kaip M. K. nustatomas neblaivumas, nustatyta 3,56 prom. girtumas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. mušdamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, o būtent: apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ne mažiau dviejų kartų rankomis sudavė D. K. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, muštines žaizdeles viršutinėje ir apatinėje lūpoje.

Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai nežymiai sveikatą sutrikdė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – smūgiai rankomis į galvą, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės – poodinė kraujosruva kairės akies srityje, muštines žaizdeles viršutinėje ir apatinėje lūpoje – susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgiais rankomis į galvą.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti sužaloti asmeniui sveikatą ir taip veikdamas, jis siekė bet kurių pasekmių (sukelti fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą), t. y. abiem atvejais veikė nekonkretizuota, neapibrėžta tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo 2025 m. balandžio 29 d. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo, nežymiai sutrikdant savo šeimos nario sveikatą, požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Pažymėtina, jog kaltinamasis trečią kartą yra teisiamas dėl identiškos nusikalstamos veikos padarymo, nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, asmuo išvadų nedaro, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės. Dėl šių aplinkybių spręstina, jog yra pagrindas M. K. pripažinti recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis anksčiau teistas už tokio pačio pobūdžio nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos klinikoje nesigydė, Priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikų padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis jau trečią kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, visais atvejais buvo smurtauta prieš šeimos narį, šį kartą smurtauta neįvykdžius 2024 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės viešųjų darbų bausmės, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, spręstina, jog vėl skirti viešųjų darbų bausmę, savo pobūdžiu pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, kuri jokios akivaizdžios įtakos asmens elgesiui neturėjo, būtų netikslinga, todėl skirtina griežtesnė bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant 1 metų terminui su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 3 papunkčiu, kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 29 d. 20:45 val., iki 2025 m. balandžio 30 d. 12:08 val. (1 parą), įskaitomas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veiką įvykdė prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, M. K. skirtinas įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai su įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 3 papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 29 d. 20:45 val., iki 2025 m. balandžio 30 d. 12:08 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti M. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

M. K. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.