- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-569-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01826-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės priešieškinį, kurioje trečiasis asmuo yra AN DnB bankas, o institucija teikiant išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. K. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakove L. K., nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašo ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo R. K. vaikams, A. K., V. K. bei E. K., materialinį išlaikymą po 1 000 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovas atsiliepime prašė šio prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nustatė, kad ieškovas kiekvieną mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui į atsakovės sąskaitą perveda po 400 Lt, taip pat moka už visas komunalines paslaugas butui, kuriame bylos nagrinėjimo metu gyvena atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai. Dėl nurodytų priežasčių padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas vengia, ar netinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo vaikus.
Šalies argumentai
Atsakovė L. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo R. K. vaikams, A. K., V. K. ir E. K., skirtą materialinį išlaikymą po 1 000 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad iš prašyme pateiktų paskaičiavimų matyti, kad vidutiniškai kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia po 1 400 Lt. Anot apeliantės, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių pajamas iki šeimos faktinio iširimo, šalys galėjo skirti tokią pajamų dalį trijų berniukų išlaikymui. Todėl nepilnamečių vaikų interesai neturi nukentėti dėl ieškovo apsisprendimo nutraukti santuoką. Nors 2012 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje apklausti vaikai ir patvirtino, kad ieškovas vaikams skirtą materialinį išlaikymą teikia pats nupirkdamas jiems reikalingus daiktus, tačiau toks ieškovo elgesys, pasak apeliantės, negali būti pripažintas tinkamu pareigos atlikimu, nes ieškovas, išėjęs gyventi kitur, nežino ir neteikia jokio materialinio išlaikymo vaikų buitiniams poreikiams tenkinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei dėl materialinio išlaikymo dydžio, reikalingo vaikų poreikiams tenkinti, nei dėl abiejų sutuoktinių galimybės prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo proporcingumo, nepasisakė.
Atsiliepimas
Ieškovas R. K. atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš atsakovės teismui pateiktų vaikų poreikiams panaudotų piniginių lėšų suvestinės matyti vaikams kas mėnesį atsakovės skirtų piniginių lėšų vidurkis sūnui E. sudarė 732,50 Lt (4 395 Lt/ 6 mėn.), sūnui V. sudarė 891,66 Lt (5 350 Lt/ 6 mėn.), sūnui A. sudarė 880,83 Lt (5 285 Lt / 6 mėn.), kas bendrai visiems vaikams kas mėnesį vidutiniškai sudaro 2 504,99 Lt. Pažymi, jog atsakovės nurodomos jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 2 579,21 Lt sumą (1 279,21 Lt atsakovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius + 1 200 Lt ( 3 x 400 Lt) ieškovo teikiamas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), t.y. 25,78 Lt suma mažesnės, nei ji nurodo kas mėnesį vaikams skirtų piniginių lėšų sumas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai didina vaikų poreikiams skirtinų piniginių lėšų sumas. Priešingu atveju atsakovė negalėtų išleisti nei vieno lito savo poreikių tenkinimui, ir juo labiau pavalgymui. Šį faktą, anot ieškovo, patvirtina ir atsakovės atsisakymas sudaryti dėl sūnaus V. ir sūnaus E. mobilaus ryšio paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias vaikai galėtų daugiau kalbėti mobiliaisiais telefonais, o išlaidos sumažėtų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės nurodyti vaikų poreikiams skirtinų piniginių lėšų sumos yra nepagrįstai didelės, o reikalavimas priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui vienodą išlaikymo dydį, nepaisant skirtingų vaikų poreikių, kurie net nesiekia 1 000 Lt per mėnesį, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat, detaliai išanalizavus visus atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus čekius, daro išvadą, jog atsakovė visiškai netaupo/neskaičiuoja išlaidų, tačiau sąmoningai nepagrįstai didina išlaidas bei vaikus maitina nesveiku maistu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, argumentuodamas tuo, jog ieškovas kiekvieną mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui į atsakovės sąskaitą perveda po 400 Lt, taip pat moka visas komunalines paslaugas butui, kuriame bylos nagrinėjimo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pats pirkdamas jiems reikalingus daiktus.
Pateiktame atskirajame skunde atsakovė nesutinka su šia nutartimi, nurodo, kad atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių pajamas iki šeimos faktinio iširimo, šalys galėjo skirti 1 400 Lt sumą per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl jų interesai neturi nukentėti dėl ieškovo apsisprendimo nutraukti santuoką.
Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija fakto, kad ieškovas perveda į atsakovės sąskaitą po 1 200 Lt kas mėnesį skirto materialinio išlaikymo, taip pat moka visus komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyvena pati atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai. Tačiau nesutinka su ieškovo mokamo išlaikymo dydžiu, argumentuodama tuo, kad teikiamas išlaikymo dydis neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės. Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu sudarė 850 Lt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo mokama 400 Lt suma per mėnesį kiekvienam vaikui, visų komunalinių mokesčių už butą, kuriame jie gyvena, apmokėjimas, taip pat dalies kitų, nepilnamečiams vaikams reikalingų išlaidų, padengimas, atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai (Lietuvos Respublikos CK3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones vaikų poreikiai ir tėvų turtinės galimybės teismo įvertinamos tik preliminariai.
Visiškai nepagrįstais laikomi atsakovės argumentai, kad ieškovo elgesys teikiant vaikams materialinį išlaikymą natūra, t.y. nuperkant jiems reikalingus daiktus, negali būti pripažintas tinkamu pareigos atlikimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareiga yra įrodyti, jog ieškovo teikiamo materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir jo įgyvendinimo, perkant jiems daiktus, neužtenka, ar yra kitų aplinkybių, kurios patvirtintų papildomus ar specialius vaikų poreikius. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė įrodymus, t.y. čekius, kurie, anot jos, patvirtina vaikų išlaikymo išlaidas. Tačiau iš pateiktų čekių matyti, kad už atsakovės nurodomas sumas, skiriamas vaikų išlaikymui, buvo perkamas vynas ar kiti alkoholiniai gėrimai, kas, apeliacinės instancijos požiūriu, yra visiškai netoleruotina. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog atsakovės nurodytų vaikų poreikiams skirtinų pinigų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl atmestinos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas vengia ar netinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo vaikus ir jų interesai yra pažeidžiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo atliekami veiksmai vaikų atžvilgiu nėra akivaizdžiai neproporcingas ar pažeidžiantis teises ir teisėtus interesus.
Todėl, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs ieškovo ir atsakovės argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.