Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-7), juo prašė nutraukti tarp ieškovės J. R. ir atsakovo A. R. 2003 m. liepos 12 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepriteisti vienas kitam išlaikymo; po santuokos nutraukimo J. R. palikti santuokinę pavardę „R.“, A. R. palikti jo pavardę „R.“; nustatyti sūnaus D. R. ir dukters M. R. gyvenamąją vietą su motina J. R.; priteisti iš atsakovo A. R. sūnaus D. R. ir dukters M. R. išlaikymui iki vaikų pilnametystės po 210 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. R.; santuokos metu J. R. ir A. R. vardu pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4026, įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti pusiau; sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjų J. R. ir A. R. su AB „DNB“ banku 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2300-2013-84792 po santuokos nutraukimo palikti kredito gavėjui A. R.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, tikėjosi, jog šalys gyvens ilgai ir darniai, augins vaikus ir bus jiems puikus šeiminis pavyzdys. Tačiau pradėjus gyventi santuokinį gyvenimą, jau santuokos pradžioje šalių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė. Bėgant metams, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje, atsirado tarpusavio susvetimėjimas. Atsakovas labai mėgo draugų kompanijas bei išgėrinėti jose, todėl jau nuo santuokos pradžios tarp ieškovės ir atsakovo kildavo konfliktai. Atsakovas keletą kartų buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, tačiau ji į policiją nesikreipė, nes nenorėjo skaudinti vaikų, taip pat buvo gėda prieš draugus ir artimuosius. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo, kad jis pasikeistų ir pradėtų labiau vertinti šeimą, rūpintis vaikais ir ieškove, tačiau ieškovės prašymai jokio rezultato nedavė. Nuo 2016 m. birželio mėn. sutuoktiniai gyvena atskirai. Pradėjus gyventi atskirai, atsakovas nelanko vaikų, su jais susitinka tik tada, kai ieškovė vaikus atveža į jam priimtiną susitikimo vietą, taip pat mažai domisi kaip jiems sekasi. Sutuoktiniai buvo sutarę skirtis bendru sutikimu ir pateikę prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu Klaipėdos miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2YT-14969-512/2016), tačiau atsakovas persigalvojo ir nebesutiko nutraukti santuokos bendru sutikimu. Atsakovas į kompromisą nesileidžia, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuokos metu su atsakovu susilaukė dviejų vaikų D. R. ir M. R.. Ieškovė rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, deda visas įmanomas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais žmonėmis, mano, jog vaikams gali sukurti palankesnes gyvenimo sąlygas. Pažymi, kad už atsakovą yra atsakingesnė ir vaikų poreikius gali patenkinti geriau, nei atsakovas. Be to, ieškovės vaikams motinos buvimas šalia yra privalomas, nes tai yra natūralus prigimtinis poreikis, todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Ieškovė šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje. Pastovių ir fiksuotų pajamų neturi. Tačiau didelę dalį gaunamų pajamų skiria savo ir vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui, gyvenamosios vietos priežiūrai, maistui ir panašiai. Kadangi Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, be to, ieškovė už vaikus moka ir komunalinius, ir jų pragyvenimui skirtus mokesčius, todėl neturi galimybės pilnai aprūpinti ir užtikrinti pilną ir visapusišką vaikų išlaikymą. Pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, šiuo metu dirba, todėl gali prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė yra suinteresuota užtikrinti sutuoktinių nepilnamečiams vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jų išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį bei nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą, vadovaujantis ieškinyje pateiktais skaičiavimais, nurodo, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti po 210 Eur išlaikymą, mokamą iki vaikų pilnametystės. Santuokos metu J. R. ir A. R. vardu pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4026 yra įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Buto vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur. Ieškovės manymu, butas po santuokos nutraukimo turėtų būti dalinamas pusiau. Buto pirkimui tarp J. R. ir A. R. su AB DNB banku 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2300-2013-84792. Ieškovės manymu, po santuokos nutraukimo visi kreditoriniai įsipareigojimai pagal minėtą kredito sutartį turėtų pasilikti kredito gavėjui A. R.. Ieškovė pažymi, kad jokių kitų kreditorinių prievolių bei kitų turtinių įsipareigojimų, neaptartų ieškinyje, neturi. Apie tai, ar atsakovas turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, ieškovei nėra žinoma.

5. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl priteisto žyminio mokesčio ir sumažinti jį iki 401,14 Eur.

5.1. Apeliantas teigia, kad priteistino turto vertė turėtų būti mažinama sumokėto kredito įmokų suma ir nuo gautos sumos skaičiuojamas priteistinas žyminis mokestis.