Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-449-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
1-449-530/2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00923-12-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
G. M.
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-449-530/2013Proceso Nr. 1-26-1-00923-12-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.1.14; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U OSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nukentėjusiajam V. M., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, kaltinamajam G. M., gynėjui advokato padėjėjui A. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-07-11 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „Girobusas“ vairuotoju-kasininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-11-02 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (LR BK iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.; 2) Alytaus rajono apylinkės teismo 1996-05-15 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 4 d. (LR BK iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn.; 3) Kauno apygardos teismo 2007-03-30 nuosprendžiu pagal LR BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 11 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmės. 2009-06-25 išbrauktas iš įskaitos; 4) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę paskirti 50 valandų nemokamų darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, nemokamus darbus atlikti per 5 mėnesius,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2012-07-12 apie 19 val. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, suduodamas ne mažiau du smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. M. per šonus ir nugarą, griebdamas rankomis už veido, tampydamas ir nagais perdrėksdamas kaktą bei skruostą, ir tokiais savo veiksmais padarydamas V. M. odos nubrozdinimą veide.

Be to, jis 2012-07-12 apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. M. sveikatą, grasino nužudyti V. M., sakydamas, kad užmuš, pasmaugs ir bus taip, kaip motinai, tokie veiksmai ir žodžiai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš tėvą smurto nenaudojo. Tą dieną buvo išėjęs savais reikalais, buvo pas J. K., gėrė alų, grįžęs tėvo V. M. namuose nerado, butas buvo užrakintas, jo ieškojo. Teigia, jog tėvas pats nusibrozdino veidą skutimosi mašinėle. Buvo atvejis, kai tėvas išėjo iš namų ir dingo, rado klinikose, jis patyrė insultą. Su tėvu jo santykiai buvo normalūs, nepiktuoju, nežino, kodėl jis jį apkalba. Mano, jog įtakotas giminės, nes vyksta ginčai dėl buto, nori, kad liktų jiems. Po mamos mirties, grįžęs iš įkalinimo vietos tėvu rūpinosi. Neigia tėvą mušęs, varęs iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodoma šiais teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais:

N. V. M. teisme parodė, kad jog sūnus G. M. jį mušdavo ir anksčiau, tačiau jis į policiją nesikreipė. Sūnus vogdavo iš namų, pardavė jo butą, paimdavo jo pensiją. Jis išėjo gyventi į senelių namus. Šio įvykio metu jį visaip mušė: per šonus, gulintį, nubrozdino veidą. Varė iš namų, stumdė. Negrasino užmušti. Neatsimena, kad sūnus būtų grasinęs „bus taip, kaip tavo žmonai“, nesakė, kad nužudys, tik iš namų varydavo. Sūnus juo nesirūpindavo. Kreipėsi į policiją dėl šio sumušimo.

Liudytoja kaltinamojo pusseserė D. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo pusseserė, o nukentėjusysis - dėdė. Jai žinoma, jog G. M. tėvą muša seniai, prieš keturis metus buvo stipriai sumuštas, gulėjo ligoninėje, yra patyręs insultą. Ne kartą V. M. prašėsi pas juos gyventi, niekada neturėdavo pinigų. G. M. jam nedavė dokumentų, todėl negalėjo kreiptis į socialinę rūpybą, buvo pardavęs jo butą, žemę. Jį apgyvendino senelių namuose. Apie šį įvykį pranešė O. M. dukra R., kuri pasakė, kad V. M. sumuštas, kruvinas, kakta buvo praskelta, veidas apdraskytas. Kreipėsi į policiją. Jis pasakojo, kad jį mušė per šonus, per galvą, varė iš namų, sakė užmuš. Teigia, kad dėdė V. M. turėjo pakankamą pagrindą bijoti gyventi tuose namuose, neturėjo jokių pajamų, pardavė jo žemę, butą.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2012-07-12 apie 23 val. pas ją atėjo V. M., kuris buvo labai išblyškęs, pasimetęs, prašė priimti. Pasakė, kad bijo sūnaus Gedimino, pastoviai su juo konfliktuodavo dėl pinigų, nenori ten gyventi, nes bijo būti sumuštas. Pranešė kitam jo broliui, pastarojo dukrai Daliai.

Liudytoja kaltinamojo sutuoktinė J. M. parodė, kad nukentėjusysis V. M. su jais gyveno kartu, G. juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, viską bendrai pirko, todėl ėmė jo pensiją. Negali pasakyti apie juos nieko blogo, viskas buvo gražu, nebuvo užgauliojimų, smurto. Mano, jog V. M. turi psichikos problemų, buvo priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Nežino, kodėl V. M. išėjo iš namų. Įvykio dieną ji buvo išvažiavusi, tai yra nuo 2012-07-11 iki 2012-07-13 nebuvo namuose. Vyras jai telefonu pranešė, jog namuose nėra V. M.. Buvo keista, nes jis niekada vienas neišeidavo, jam buvo sunku grįžti, jam reikėjo priežiūros, jo visur ieškojo. V. M. butą ir žemę pardavė jo paties sutikimu.

Liudytojas kaltinamojo pusbrolis G. J. parodė, kad G. V. M. butą pardavė dėl blogų prisiminimų, jo sutikimu, nes ten mirė G. mama. V. M. iš to buto buvo išėjęs ir dingęs, rado ligoninėje. Po jo buto pardavimo, jis gyveno su G. šeima, nesiskundė. 2012-07-12 G. jam telefonu pranešė, jog tėvas vėl išėjo iš namų. Iš kalbos nesijautė, kad G. būtų išgėręs. Abu jo ieškojo. Mano, jeigu G. būtų mušęs tėvą, jo būtų neieškojęs.

L. R. S. parodė, kad įvykio dieną pas juos buvo atvykęs dėdė V. M., kuris sunkiai kvėpavo, skundėsi skausmais, prašėsi nakvynės. Matėsi, kad sumuštas, jam skauda. Mama O. M. leido jam pabūti, nes bijojo, kad neįvyktų nelaimė, kaip atsitiko jo žmonai. Kitą dieną jį nuvežė į policijos komisariatą, parašė pareiškimą. Nurodė, kad prieš jį buvo ne pirmas smurtas. Ne kartą buvo atėjęs sumuštas, skundėsi, kad su sūnum G. negali gyventi, nes pastoviai prieš jį vartojamas smurtas, neturėdavo pinigų, neduodavo vaistų. Patvirtino, kad prieš dėdę buvo smurtaujama ir jis turi pakankamą pagrindą bijoti sūnaus, jį apkalbėti neturi jokio pagrindo.

Liudytojas tyrėjas A. V. teisme parodė, kad nukentėjusysis atvykęs į policijos komisariatą skundėsi, jog jį sumušė sūnus, terorizuoja, grasina nužudyti, prašė parašyti pareiškimą. Jis atvyko su artimaisiais, bet į kabinetą pasikvietė jį vieną ir apklausė. Viską nuosekliai pasakojo ir atsakė į klausimus pats. Pasakojo, jog sūnus namuose būdamas girtas, jį stumdo, muša, grasina nužudyti, sakė bus, kaip jo motinai, kurią sakė nužudė. Pasitikrinęs duomenų bazėje, jog kaltinamasis teistas už tai, įsitikino, jog realūs žodžiai. Jis iš jo žodžių surašė pareiškimą, kuriame išdėstyta įvykio esmė. Iš jo pasakojimų matėsi, jog jam gresia realus pavojus, prašė padėti ir dėl to kreipėsi į policiją, nes anksčiau nesikreipdavo. Neprisimena, ar apklausos metu matėsi ant nukentėjusiojo akivaizdžių sužalojimų.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad pas jį buvo atėjęs G., atsinešė alaus, abu išgėrė, kurią dieną tai buvo, nežino. V. M. pas jį pasiskolino 3 litus nuvažiuoti pas brolį į Vilijampolę. G. jo prašė paliudyti teisme, sakė susipyko su tėvu dėl žemės, miško, sakė buvo išgėręs. Su V. M. pabendraudavo, dėl sūnaus nusiskundimų nebuvo.

Rašytinė medžiaga: 2012-07-13 V. M. protokole pareiškime nurodyta, jog 2012-07-12 apie 19 val. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), jo sūnus G. M. sakė: „aš tave užmušiu, pasmaugsiu, tau bus kaip motinai, taip pat tampė už drabužių, 3-4 kartus sudavė per šonus ir nugarą, griebė už veido, tampė ir nagais įdrėskė kaktą bei skruostą. Sūnus smurtavo prieš jį ir anksčiau, bet į policiją nesikreipė (b. l. 2). 2012-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5). 2012-07-13 specialisto išvada Nr. G1827/12(02) nustatyta, kad V. M. konstatuota odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 11). 2012-07-16 paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu V. M. nuo 2012-07-16 apgyvendintas VšĮ „Senelių rojus“, už paslaugas sumokėta D. M. (b. l. 15-16, 17). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2251 nustatyta, kad 2012-07-13 11.30 val. G. M. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 46). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. 2010 m. persirgo insultu. Grubios neurologinės simptomatikos neišryškėjo, kalba atsistatė, ryškaus pažintinių funkcijų defekto nekonstatuota. Tais pačiais metais gydytas psichiatrinėje ligoninėje, dėl delyro simptomatikos naudojant alkoholį. Šiuo metu V. M. prieinamas verbaliniam kontaktui, nuosekliai apie save pateikia anamnestinius duomenis bei duomenis apie įvykiui svarbias aplinkybes. Emocijos labilios, mastymas klampus, sulėtėjusio tempo, grubaus pažintinių funkcijų defekto nestebima, kritiškumas pakankamas. V. M. po persirgto insulto konstatuojami nežymūs atminties, orientacijos, dėmesio koncentracijos pakitimai. Grubaus defekto pažintinės veiklos sferoje nestebima. MMSE-23 balai – lengvas pažinimo sutrikimas. Tai netrukdo duoti parodymus apie įvykius laikotarpiu – 2012 metais iki dabar. V. M. nelinkęs fantazuoti, iškraipyti faktus. Duomenų apie V. M. aplinkos, aplinkinių asmenų daromą įtaką, formuojant jo nuomonę apie buvusius įvykius tarp tiriamojo ir jo sūnaus G. M., neturi. V. M. psichinė būsena leidžia jam adekvačiai vertinti kitų asmenų veiksmus. V. M. gali suvokti jam užduodamų klausimų esmę, prasmę. Dėl amžiaus sąlygotų psichinių procesų inertiškumo, mąstymo klampumo, emocinių faktorių, tiriamajam sunkoka savarankiškai nuosekliai išdėstyti mintis. Teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė vertina subjektą, duodantį parodymus, o ne jo parodymus, todėl dėl parodymų pasikeitimo priežasčių nepriklauso teismo psichiatrų bei teismo psichologų kompetencijai (b. l. 135-137). 2012-12-13 Darbo sutartimi Nr. 1260 nustatyta, kad G. M. nuo 2012-12-15 dirba UAB „Girobusas“ vairuotoju kasininku (b. l. 149).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str.1d., 145 str. 1 d.. Jo veiksmų kvalifikacija teisinga.

BK 140 str. 1d. numato atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. 2012-07-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. konstatuota odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 11). Specialisto apžiūra buvo atlikta sekančią dieną po įvykio, tai yra 2012-07-13. Nukentėjusysis specialistei paaiškino, kad 2012-07-12 apie 19 valandą namuose, sūnus G. M., būdamas neblaivus, tampė už rūbų, grasino nužudyti, kumščiais sumušė šonus, veidą. Specialistė išvadoje nurodė, kad tiriamojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja rastiems odos nubrozdijimams veide. Nukentėjęs V. M. teismo posėdžio metu teigė jog sūnus jį mušė, varė iš namų, nubrozdino veidą, stumdė. Liudytoja R. S. patvirtino, jog tą vakarą ji buvo pas mamą, kai atėjo dėdė V. M. prašytis nakvynės. Jis buvo sumuštas, sunkiai įkvėpė orą, ant veido matėsi paraudimai. Besikalbant dėdė pasakė, kad po to kai sūnus G. jį sumušė, kažkur išėjo, o kol grįš nebelaukė, nes bijojo. Liudytoja D. M. patvirtino, jog naktį apie 12 valandą paskambino dėdienės dukra ir pasakė, kad atėjo dėdė V. visas sumuštas, kruvinas, žandas nudraskytas. Su nukentėjusiuoju ji susitiko kitą dieną. V. M. jai pasakojo, kad jį mušė sūnus G. murmėdamas, per galvą ir per šonus mušė, varė iš namų, sakė užmuš jį. Liudytoja J. M. teigė jog įvykio vakarą ji miegojo, kai pažadino dukra R., sakydama V. ateina. V. M. buvo visas išbalęs, jai atrodė, jog ant kaktos buvo mėlynė, ant veido matėsi įbrėžimai, kraujas buvo. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog nukentėjusysis V. M. 2012-07-12 vakare buvo sužalotas, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje taip pat pakanka duomenų teigti, jog šias pasekmes sukėlė nukentėjusiojo V. M. sūnus G. M.. Nors kaltinamasis teisme teigė tėvo nemušęs, neva tėvas apkalba dėl to, kad yra įtakojamas giminaičių, teismas įvertinęs visus įrodymus surinktus byloje daro išvadą, kad kaltinamojo pateikta versija yra be loginio pagrindo ir iš esmės niekuo nepagrįsta. V. M. apkalbėti savo sūnų neturėjo jokio pagrindo, net po to, kai pastarasis grįžo iš įkalinimo vietos, kur atliko bausmę dėl neatsargaus savo motinos gyvybės atėmimo, V. M. nevengė gyventi su sūnumi, maža to sūnus sugebėjo tėvų užgyventą turtą paversti savu, naudotis tėvo gaunama senatvės pensija pagal įgaliojimą, tai reiškia jog giminaičiai dėl turtinių klausimų, nedarė jokios įtakos ir civilinių ginčų iki šio įvykio, nebuvo. Kaltinamojo gynybos nurodyti ir teisme apklausti liudytojai J. M. teigė jog ji nuo 2012-07-11 iki 2012-07-13 namuose nebuvo, todėl apie įvykį nieko pasakyti negali. Liudytojas G. J. teigė, jog G. M. jam įvykio vakarą paskambino, buvo apie 23 valanda ir pasakė, jog dingo tėvas. Jis apieškojo ligonines, policiją, morgus, bet niekur nerado. G. sakė, kad apie 19 valandą jis išėjo, o kai grįžo į namus, tėvo jau nebebuvo. Daro prielaidą, jog jeigu būtų sumušęs tėvą, jo tikriausiai nebūtų ieškojęs. Liudytojas J. K. teigė, jog jis tą vakarą maždaug nuo 6 val. iki 11 val. bendravo su G. M.. Taigi kaltinamojo versija, jog jis tėvo nemušė, jog jis galėjo susižaloti skusdamasis barzdą, laikytini niekuo nepagrįsti ir atmesti remiantis specialisto išvada dėl sužalojimų, jų pobūdžio, nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojos R. S., D. M. parodymais. Teismas netiki kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis skusdamasis barzdą būtų susižalojęs veido sritį virš kairiojo antakio, kitaip tariant kaktos sritį( b.l. 11). Be to, specialistė tiriamojoje dalyje nurodė, kad palpuojant skausminga nugaros krūtininė dalis apatinių šonkaulių projekcijoje, kas taip pat paneigia, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti skusdamasis barzdą.

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio vakarą, kaltinamasis G. M. naudojo smurtą prieš savo tėvą V. M.. Nukentėjusiojo teigimu, jo sūnus smurtą prieš jį yra naudojęs ne kartą. Teisme nukentėjusysis V. M. teigė jog sūnus jam negrasino, mušė tylėdamas, ragino išeiti iš namų. Kodėl jo pirminiuose parodymuose užrašyta jog grasino, teigia nežinąs. Iš byloje esančio protokolo pareiškimo rašyto 2013-07-13 policijai matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad būnant virtuvėje sūnus prie jo ėmė kibti žodžiais, liepė eiti gyventi pas brolį, sakė,“ aš tave užmušiu, pasmaugsiu, tau bus kaip motinai“. Paaiškino, jog jis yra senas žmogus, aktyviai priešintis sūnui negali ir be to bijo sūnaus, nes jis 2006 metais sumušė jo žmoną, savo mamą, kuri nuo sužalojimų mirė, o sūnus buvo įkalintas( b.l. 2). Tą pačią dieną apklaustas tyrėjo paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodyta pareiškimo protokole( b.l. 6-7). Nuvykęs med. apžiūrai pas specialistę, aiškindamas aplinkybes, jis vėlgi nurodė jog sūnus grasino nužudyti ( b.l. 11). Teisme apklausiamas nukentėjusysis teigė jog sūnus jam negrasino. Iš atliktos teismo psichiatrinės- psichologinės ekspertizės matyti, jog V. M. po persirgto insulto konstatuojami nežymūs atminties, orientacijos, dėmesio koncentracijos pakitimai. V. M. nelinkęs fantazuoti ar iškraipyti faktus( b.l.136-137). Apklausus tyrėją A. V. pastarasis parodė, kad V. M. buvo atlydėtas į policijos komisariatą giminaičių, tačiau surašant dokumentus jis kabinete buvo vienas. Kaip pasakojo, taip ir užrašė. Jam užsifiksavo tai, kad žmogus prašė pagalbos, matėsi, jog jam sunku, sakė bijo grįžti pas sūnų, nes pastarasis grasina, kad bus taip kaip motinai. Jis patikrino duomenų bazėje informaciją ir pamatė, jog nukentėjusysis sako tiesą, nes G. M. buvo teistas už savo motinos neatsargų gyvybės atėmimą. Jo nuomone žmogus turėjo realų pagrindą bijoti. Todėl esant šiems įrodymams teismas remiasi pirminiais nukentėjusiojo parodymais duotais ir užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, kad sūnus jam grasino, ir dėl to sūnui išėjus jis iš baimės išvažiavo iš namų prašyti pagalbos pas brolio žmoną. L. R. S., kuri su dėde bendravo įvykio vakarą, teigė jog geriant arbatą dėdė papasakojo, jog jis grįžti į namus bijo, nes sūnus jam sakė „aš tau taip ir taip, , sako aš tau irgi padarysiu“ galima buvo suprasti , jeigu motiną nužudė, tai gali ir tėvą nužudyti. Pastarosios tvirtinimu, net jos mama J. M. bijo G. M., nes nežinia ką gali padaryti, todėl nukentėjusiam sakė, kad gali palaikyti, bet neilgiau nei dvi dienas. Liudytoja D. M. patvirtino, kad nukentėjusysis pasakojo jog jis bijo grįžti į namus, nes jį sūnus muša, varo iš namų, grasina, sakė užmuš jį. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. M., liudytojos R. S., D. M., J. M., patvirtino, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas ne tik tą vakarą, bet ir anksčiau. Kaltinamojo veiksmai, smūgių sudavimas, fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam buvo tam tikras bauginimo procesas, siekiant išvaryti savo tėvą iš namų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prieš tai buvo du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo motiną, kuri nuo sužalojimų mirė, bei už smurtą prieš savo žmoną, turėjo pakankamą pagrindą bijoti kaltinamojo, jo veiksmų. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog objektyviai kaltinamasis grasino žodžiu nukentėjusiam, jo tyčia pasireiškė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl išėjo iš namų, bijodamas tolimesnio sūnaus smurto. Darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, už ką jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Teismas iš G. M. pareikštų kaltinimų šalina aplinkybę “ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“, ir mano jog ši aplinkybė liko neįrodyta. Nukentėjusysis apklaustas sekančią dieną po įvykio nurodė, jog jam pasirodė, kad sūnus buvo išgėręs alaus ( B.l. 2, 6-7). Liudytojai G. J. su J. K. taip pat nepatvirtino to fakto, kad kaltinamasis įvykio vakarą buvo girtas. J. K. teigė, kad jis kartu su kaltinamuoju įvykio vakarą gėrė alų iki 23 val.. Tai, kad 2012-07-13, 11 val. kaltinamajam buvo nustatytas 1,64 promilės alkoholio, negalima teigti, jog ir nusikaltimo padarymo metu jis buvo girtas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Nukentėjusiojo V. M. turėtos advokato darbo apmokėjimo išlaidos 500 Lt sumai (b. l. 151) pripažintinos proceso išlaidomis, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. M. (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Kaltinamajam G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. M. pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje. Byloje esantis G. M. LR pasas Nr. 20382582, išduotas 2003-11-26 Kauno Žaliakalnio PK PP (25) (b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas G. M.. G. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59-60 str. ).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

G. M. padaryti nusikaltimai priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimą garbaus amžiaus šeimos narį. Vertinant G. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas už smurtinius nusikaltimus prieš asmenį (recidyvas), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 47-48, 49-51, 53-54), baustas administracine tvarka (b. l. 55-58), UAB Medgintaras“ įstaigos psichiatrinėje įstaigoje neįrašytas (b. l. 39), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 41), dirba (b. l. 149-150), buvusio darbdavio UAB „Langesa decor“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 91-92, 93), turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (b. l. 88, 89, 90). Įvertinus visas aplinkybes, jo asmenybę, polinkį nesilaikyti įstatymų, elgesio normų, smurtauti prieš artimus jam asmenis, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Nusikalstamas veikas G. M. padarė 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 str., bausmės subendrintinos su 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie kurios pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,

nuspr endžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., ir jį nuteisti:

pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 145 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo būdu bausmes subendrinti, tai yra prie 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems ) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. M. pakeisti į suėmimą, suimant jį posėdžių salėje.

Suėmimo laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo įskaityti į paskirtosios bausmės laiką.

G. M. LR pasą Nr. 20382582, išduotą 2003-11-26 Kauno Žaliakalnio PK PP (25) ir saugomą byloje grąžinti G. M..

Priteisti iš G. M., 500 Lt (penkis šimtus litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti V. M., naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė