- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- ATP-1001-318/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07161-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį 1 159 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį 20 (dvidešimties) eurų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi A. A. paskirta galutinė nuobauda – 1 159 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d. už tai, kad jis 2015 m. gegužės 15 d., apie 20.56 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.58 promilių girtumas. Degalinėje vairuodamas automobilį nepastabėjo priekyje kuro kolonėlės ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir kuro kolonėlė. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16 punktų reikalavimus
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7861-818/2015 ir administracinio teisės pažeidimo bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
A. A. pažymi, jog teismas jį kaltu pripažino remdamasis tik netiesioginiais įrodymais - įvykio tiesiogiai nemačiusių liudytojų - policijos pareigūnų parodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. nuomone, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kas eismo įvykio metu degalinėje vairavo automobilį “Mazda” ir apgadino kuro užpylimo kolonėlę. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu kategoriškai paneigė, kad jis vairavo automobilį ir būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Tokie jo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
A. A. manymu, liudytojų - policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, atvykus policijos pareigūnams, prisipažino, kad neblaivus vairavo automobilį. Liudytojas T. U. parodė, jog pažeidėjas nieko neaiškino, sakė, kad viską paaiškins vėliau. Be to teismas nutarime pažymėjo, kad atvykusius pareigūnus pasitiko įvykį matę apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, kad įvykį sukėlė prie automobilio vairo sėdėjęs A. A., tačiau tokie policijos pareigūno T. U. paaiškinimai atsirado tik teisme ir jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, nes įvykio vietoje kartu buvęs pareigūnas E. P., duodamas paaiškinimus teisme, nenurodė jokių aplinkybių apie įvykio vietoje buvusius apsaugos darbuotojus. Ši aplinkybė nėra nurodyta ir E. P. tarnybiniame pranešime. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad T. U. tarnybinio pranešimo byloje nėra.
A. A. nuomone, policijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė jų veiklą reglamentuojančio teisės akto reikalavimus, nes įvykio vietoje nesurinko visų pažeidimo padarymą įrodančių faktinių duomenų – nepaėmė galimai betarpiškai mačiusių įvykį apsaugos darbuotojų rašytinių paaiškinimų, nenustatė jų tapatybių ir jų nenurodė kaip liudytojų administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų ir neišnaudojo visų galimų priemonių, kad būtų surinkti būtini įrodymai – neišreikalavo papildomos vaizdo medžiagos, galėjusios padėti nustatyti apsaugos darbuotojų asmenybes ir jų neapklausė. Be to nei policijos pareigūnai, nei teismas nesiėmė jokių priemonių apklausti įvykio metu dirbusius degalinės darbuotojus, kurie taip pat galėjo betarpiškai matyti eismo įvykį bei automobilį „Mazda“ vairavusį asmenį. Nebuvo išreikalautas iš VPK OVS garso įrašas ir kiti duomenys apie asmenį, pranešusį apie eismo įvykį, kuris taip pat galėjo būti tiesioginis įvykio liudytojas. Tokiu būdu, A. A. manymu, buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
A. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nepagrįstas A. A. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog būtent jis vairavo automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) ir degalinėje atsitrenkė į kuro kolonėlę.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d.
A. A. nurodyta aplinkybė, kad jis automobilio „Mazda 626“ nevairavo ir degalinėje į kuro kolonėlę neatsitrenkė yra paneigta byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais. Pažymėtina, jog iš 2015 m. gegužės 15 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-30750313-15 esančio pasiaiškinimo matyti, jog A. A. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodydamas, jog dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, o eismo įvykio aplinkybes paaiškins teisme (b.l. 2-3). Šis paaiškinimas iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. buvo paimtas iš karto po to, kai eismo įvykis buvo užfiksuotas. A. A. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, aiškino, jog automobilį „Mazda 626“ vairavo kitas asmuo, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokį savo aiškinimą. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 23), A. A. po degalinės teritoriją vaikščiojo vienas, su juo daugiau jokių asmenų nebuvo. Todėl skundą nagrinėjantis teismas pažeidėjo aiškinimą, kad automobilį vairavo kitas asmuo, vertina, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigūnų parodymai apie tai, kas vairavo automobilį prieštaringi. Liudytojo T. U. nurodyta aplinkybė, jog A. A. apie įvykį nieko neaiškino, sakė, kad viską paaiškins vėliau, nepaneigia liudytojo E. P. teiginio, jog apeliantas jiems pasakė, kad automobilį vairavo jis. Nors į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai paties eismo įvykio nematė, tačiau netikėti jų parodymais, jog būtent A. A. vairuojamas automobilis trenkėsi į kuro kolonėlę, nėra pagrindo. Tiek liudytojas policijos pareigūnas E. P., tiek T. U. teismo posėdyje nuosekliai aiškino, jog atvykus į eismo įvykio vietą jie automobilį „Mazda 626“ rado atsitrenkusį į kolonėlę. Transporto priemonėje sėdėjo A. A.. Kartu su juo daugiau asmenų nebuvo (b. l. 25, 31). Tam neprieštarauja pareigūno E. P. 2015 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas, surašytas iš karto po įvykio, iš kurio matyti, jog A. A. kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino, nurodė, jog tai jis vairavo automobilį (b. l. 5). Nors A. A. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis buvo išgėręs tiek, kad negalėtų suvokti savo veiksmų ar neprisimintų esminių įvykio aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įvykio aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog būtent A. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 127 str. 3 d. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį dėl skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.