Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-348-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2014-06-17Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-02-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
1A-475-348-2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00473-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Olegas Šibkovas, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
M. M.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Civilinis ieškovas
AB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Teisėjas Dainius Ročys Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00473-2013-4;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S) 2.4.6.3.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Olego Šibkovo ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, nuteistajam M. M., nukentėjusiajam V. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 3 d. – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per 18 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam V. Ž. atlyginti ne mažiau nei pusę padarytos žalos.

Iš nuteistojo M. M. priteista: civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 27154,95 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam V. Ž. 17000 Lt, įpareigojant ją atlyginti per 36 mėn. mokant periodinėmis išmokomis po 475 Lt per mėnesį į sutartyje nurodytą nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. M., nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei - automobiliui Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2013-06-26 apie 0.40 val., būdamas bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė V. Ž. priklausančią rankinę, kurioje buvo automobilio dokumentai, raktai bei kiti smulkūs asmeniniai daiktai, taip pat pagrobė V. Ž. priklausantį, prie baro stovėjusį automobilį Volvo XC 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 2007 metų laidos, (duomenys neskelbtini), 50000 Lt vertės, ir automobilyje buvusius daiktus: nešiojamą kompiuterį „Fujitsu – Siemens“ - 3000 Lt vertės; „MSI“ mažą kompiuterį - 1000 Lt vertės; išorinį kietąjį diską - 500 Lt vertės; „HH“ buriuotojo įrangą - 5000 Lt vertės; GPS „Gurmi Nuvi“ - 450 Lt vertės; „Dormeo“ čiužinį - 500 Lt vertės; 2 miegmaišius - 300 Lt vertės; 2 pagalves, kurių bendroji vertė - 50 Lt; burlentininko liemenę - 500 Lt vertės; automobilinį šaldytuvą - 500 Lt vertės; rankinę su kosmetikos ir higienos priemonėmis - 400 Lt vertės; Europos ir Lietuvos žemėlapius - 100 Lt vertės; „Audimo“ striukę, „Audimo“ slidinėjimo striukę, „Audimo“ sportines kelnes, marškinėlius, plaukmenis, kurių bendroji vertė - 500 Lt; pultą nuo aikštelės pakelėjo - 80 Lt vertės; degalinių nuolaidų korteles, kurių bendroji vertė - 25 Lt; muzikos kompaktinius diskus - 50 Lt vertės; pakrovėjus telefonams ir kompiuteriams - 100 Lt vertės; garso įrašus; USB atmintinę „Extreme“ 32GB - 250 Lt vertės, tuo V. Ž. padarydamas 63305 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nuosprendį ir M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. padarymą paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis M. M. įpareigotas per 36 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaudamasis LR BK 54 str. 3 d. nuteistajam M. M. paskyrė kitą, švelnesnė bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą teikė tik nukentėjusiajam V. Ž. priteistai turtinei žalą, o ne abiems civiliniams ieškovams, t.y. ir civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“.

Apelianto teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad įstatyme nustatyta bausmė už didelės vertės turto vagystę, prieštarauja teisingumo principui. Skundo autoriaus nuomone, negalima sutikti su teismo išvada, kad įstatyme numatyta bausmė už bare galimai dėl neblaivumo įvykdytą didelės vertės svetimo turto vagystę, padarant didelę žalą, tampa prieštaraujanti teisingumo principui M. M. atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir kaltės formą. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai M. M. atžvilgiu nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus įtariamojo tapatybei ir pradėjus jo ieškoti, jis buvo priverstas atvykti į policiją. Tai rodo, kad jo toks atvykimas ir prisipažinimas negali būti vertinamas kaip savanoriškas prisidėjimas ir padėjimas atskleisti padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroro nuomone, teismo paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga, todėl nuosprendis turi būti pakeistas, o skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, jis baigtas, padaryta didelė žala, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms M. M. skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas V. Ž. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis M. M., jo gynėja advokatė I. Sabaitienė, nukentėjusysis V. Ž. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistojo M. M. kaltės ir dėl jo veikos kvalifikavimo, pirmosios teismo nuosprendis ginčijamas tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo įstatymo taikymo, t.y. dėl LR BK 54 str. 3 d. taikymo ir civilinių ieškinių atlyginimo tvarkos.

M. M. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme. Šios teisės normos sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą, kad M. M. paskyrus sankcijoje, numatytą laisvės atėmimo bausmę, ši aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovaudamasis bausmės paskirtimi skyrė švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas – laisvės apribojimo bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, be to nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnio, kurio pagrindu skyrė švelnesnę bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje sprendė, kad M. M. LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje, numatytos bausmės - laisvės atėmimo, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kolegija atsižvelgusi į šiuos argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., paskirdamas laisvės apribojimo bausmę taikė LR BK 54 str. 3 d., nors kaip jau minėta skundžiamame nuosprendyje, to nenurodė.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir M. M. pagal LR BK 178 str. 3 d. paskirti šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad M. M. paskyrus LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, būtų pažeistas teisingumo principas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kitą bausmės rūšį, kuri nenumatyta, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti LR BK 54 str. 3 d. ir LR BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis LR BK 62 straipsnio nuostatomis, o LR BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis LR BK 62 str. nuostatomis.

Pagal formuojamą teismų praktiką, įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, LR BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-382/2012). Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, turi būti vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri ir turi sudaryti pakankamą pagrindą šios įstatymo nuostatos taikymui.

M. M. padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 3 d., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Ši jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Nuteistasis neteisėtai pagrobė svetimą automobilį su jame buvusiais daiktais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė ir į tai, kad dalį žalos M. M. atlygino, transporto priemonė buvo grąžinta, sužinojęs apie jam paskelbtą paiešką pats atvyko į teisėsaugos instituciją. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo jį per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti pusę nukentėjusiajam V. Ž. priteistos žalos, o per 36 mėnesius visą priteistą žalą nukentėjusiajam V. Ž.. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad šiuo atveju nukentėjo civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ interesai, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Nukentėjusysis V. Ž. yra tiesiogiai nukentėjęs nuo M. M. nusikalstamos veikos. Be to, fizinis asmuo, šiuo atveju nukentėjusysis yra silpnesnė šalis palyginus su akcine bendrove. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir M. M. stengiasi atlyginti žalą ne tik V. Ž., bet ir draudimo bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas mokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad M. M. atlygino dalį žalos ir draudimo bendrovei. Pažymima ir tai, kad civilinis ieškovas apeliacinio skundo dėl jo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinant tai, jog M. M. šiuo metu dirba UAB „Linvida“ vadybininku, buvo tinkamai atsižvelgta ir į tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo V. Ž. interesus gauti padarytos žalos atlyginimą.

Sprendžiant LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo klausimą, taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. M. M. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau beveik metai ir per šį laikotarpį M. M. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė jam teigiamą poveikį. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai M. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nors yra išsituokęs, tačiau turi du vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. M. rūpinasi ir savo ligota motina, kuri yra pensininkė, našlė, dėl savo sveikatos dažnai gydoma Kauno klinikų onkologijos skyriui.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo M. M. asmenybe, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam pagal LR BK 178 str. 3 d. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį per aštuoniolika mėnesių atlyginti pusę, o per trisdešimt šešis mėnesius padarytą V. Ž. žalą, yra pagrįsta ir teisinga. Ši M. M. paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei, atsižvelgiant į nuteistos asmenybę charakterizuojančius duomenimis, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principą.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos be pagrindo M. M. atžvilgiu nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Pažymima, kad prokuroras kaltinamajame akte taip pat buvo nurodęs šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliaciniame skunde, prokuroras akcentuoja tai, kad M. M. buvo paskelbta paieška, todėl jo atvykimas ir prisipažinimas ikiteisminio tyrimo aplinkybių kontekste negali būti vertinamas kaip savanoriškas prisidėjimas ir padėjimas atskleisti padarytą nusikalstamą veiką.

Pažymima, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad LR BK 59 str. 1 d. 2 p. yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis M. M. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, tokios pozicijos laikėsi ir prokuroras kaltinamajame akte. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi. Pastarąją aplinkybę leidžia konstatuoti ir tai, kad jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlygino, be to atlygino dalį žalos. Taigi nuteistajam M. M. pagrįstai taikytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintai tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad M. M. skirtina švelnesnė bausmė nei numato LR BK 178 str. 3 d. sankcija, tačiau nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. padarymą paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, nenurodė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnio, kurio pagrindu skiria švelnesnė, todėl kolegijos nuomone šis nuosprendžio trūkumas turi būti ištaisytas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas LR BPK 328 str. 1 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

2014 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymą, pritaikius LR BK 54 str. 3 d. paskirti – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Dmitrijus KorsakovasOlegas Šibkovas