- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-591-491/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
Teisėja Dalia Stankevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant:
prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, neteisto,
gynėjo advokato Artūro Balčiūno skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo nustatytas kaltinamajam paskirto suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi teismas nustatė D. K. paskirto suėmimo terminą penkiolikai dienų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Šalies argumentai
Skundu gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti, nes ji neteisėta. Gynėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. nuostatas ir mano, kad kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo D. K. pagrindų nėra. Gynėjas teigia, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį, jis anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, dėl kurio jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir šaukiamas į teismą suimtasis atvyktų, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjas neigia, kad jo ginamasis slėpėsi nuo teismo, nes baigiant ikiteisminį tyrimą pastarajam buvo leista išvykti ir jis buvo informuotas, kad apie teismo posėdį jam bus pranešta šaukimu, tačiau šaukimo atvykti į teismą kaltinamasis negavo. Be to, gynėjo teigimu, spręsdamas suėmimo termino nustatymo klausimą, apylinkės teismas nesvarstė galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2009 m. gegužės 17 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. N. pagrobė 448,42 litų vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą.
D. K. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Ši aplinkybė, o taip pat kiti byloje surinkti duomenys – kito kaltinamojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų apžiūrų protokolai ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti D. K., o vėliau ir pareikšti jam kaltinimą dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu gali būti nustatytas, jeigu yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Spręsdami suėmimo taikymo minėtu pagrindu pagrįstumo klausimą, teismai atsižvelgia į asmens šeiminę padėtį, darbo santykius, ryšius užsienyje bei kitus svarbius duomenis. BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti taikomos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės – kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, iš tiesų yra svarbios sprendžiant suėmimo taikymo klausimą, tačiau jos nėra vienintelės, į kurias teismas privalo atsižvelgti, todėl vien tik šios aplinkybės suėmimo termino nustatymo pagrindo neeliminuoja. Ne mažiau svarbu yra tai, kad suimtasis kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jis nevedęs, priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, Lietuvoje niekur nedirba ir neturi kito legalaus lėšų pragyvenimui šaltinio, todėl stiprūs socialiniai ryšiai D. K. nesaisto. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad šios bylos nagrinėjimas teisme tęsiasi labai ilgai ir viena iš pagrindinių to priežasčių yra ta, kad D. K., ikiteisminio tyrimo metu pasirašęs rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko į užsienį, kur (o būtent Suomijoje) buvo sulaikytas pagal išduotą Europos arešto orderį ir į Lietuvą etapuotas tik 2011 m. birželio 3 d., nuo jo paieškos paskelbimo praėjus vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad anksčiau šioje byloje D. K. taikyta švelnesnė kardomoji priemonė savo tikslų nepasiekė, todėl suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir šiuo metu kitomis, už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog kaltinamasis dalyvautų procese, negalima. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir nematydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, apylinkės teismas pagrįstai nustatė kaltinamajam paskirto suėmimo terminą penkiolikai dienų aukščiau nurodytu pagrindu.
Gynėjas savo skunde pagrįstai teigia, kad nustatydamas suimtajam paskirto suėmimo terminą apylinkės teismas turėjo griežtai vykdyti Konvencijos 5 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. reikalavimus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde gynėjas nenurodė ir iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių bei jų reikalavimų išvardijimu. D. K. pagrįstai kaltinamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo taikymo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, taip pat pagrįstai jo laisvė buvo apribota. Taigi, taikant kaltinamajam suėmimą, Konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. ir kitų teisės aktų reikalavimai nepažeisti, todėl gynėjo skundas šioje dalyje nėra pagrįstas.
Būtina paminėti, kad teismas gali vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes ir procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į kaltinamojo pažadą šaukiamam atvykti į teismą ir galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jokio pagrindo nėra.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, nustatant suėmimo terminą Konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. ir kitų teisės aktų reikalavimai nepažeisti, suėmimo terminas pagrįstai nustatytas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., patvirtintam byloje surinktais faktiniais duomenimis, o skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl gynėjo skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo D. K. gynėjo advokato Artūro Balčiūno skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.