Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista (teistumas išnykęs), kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2020 m. gegužės 29 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nepažįstamo asmens už 10 Eur nusipirko 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, o po to šią narkotinę medžiagą nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2020 m. gegužės 29 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai ją jos piniginėje rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas vartoja apie 20 metų. 2020 m. gegužės 29 d., apie 16.00 val., ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš ten vaikštančių (duomenys neskelbtini) ji už 10 Eur nusipirko 1 lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu. Dalį narkotinės medžiagos ji suvartojo (duomenys neskelbtini) prieigose, o likusią dalį įsidėjo į piniginę. Vėliau, apie 18.00 val., ji prie „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su pažįstamais. Jiems bendraujant privažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji pasirodė įtartina. Atlikę jos paviršutinę apžiūrą, pareigūnai jos piniginėje surado folijos lankstinuką su heroinu. Heroiną ji turėjo savo reikmėms, jo nepardavinėjo. Ji gailisi padariusi nusikalstamą veiką (b. l. 85-86, 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. (A. T.) parodė, kad su I. J. yra pažįstamas tik iš matymo. 2020 m. gegužės 29 d., link vakaro, laiko pasakyti negali, jis ėjo per „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelę. Automobilyje pastebėjo sėdinčią I. J., prie jos priėjo, pasisveikino ir paprašė, kad leistų pasikrauti išsikrovusį telefoną. Prie automobilio buvo pažįstamas, vardu J., kurio kitų duomenų jis nežino. Jiems bestovint prie automobilio, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pas jį ir J. jie nieko draudžiamo nerado, todėl juos paleido. Matė, kad pas I. J. buvo rastas kažkoks folijos lankstinukas. Apie tai, kad I. J. su savimi turi narkotinių medžiagų, nežinojo ir neįtarė (b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. O. (P. O.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 29 d. patruliavo su kolege I. M. Apie 18.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame galimai vartojamos narkotinės medžiagos. Nuvykus minėtu adresu, prie automobilio rasti stovintys 3 asmenys – 2 vyrai ir 1 moteris. Patikrinus paaiškėjo, jog tai yra J. R., A. T. ir I. J.. Visiems šiems asmenims buvo atlikta paviršutinė apžiūra. I. J. piniginės viename iš skyrių buvo aptiktas folijos lankstinukas, kuriame buvo gelsvos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga. I. J. patvirtino, kad tai iš tiesų narkotinė medžiaga, ji patvirtino, kad šiandien yra vartojusi narkotinių medžiagų. I. J. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 43-45).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2020 m. gegužės 29 d. rasto pas I. J., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,004 g (b. l. 38-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N1214/2020/(01) nurodyta, kad I. J. šlapime rasta morfino, EDDP (metadono metabolito), pėdsakų 6-monoecetilmorfino, pėdsakų kodeino, pėdsakų metadono, 2,37 prom. etilo alkoholio (b. l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios I. J. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji I. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) iš ten vaikštančių (duomenys neskelbtini) už 10 Eur nusipirko 1 lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu. Dalį narkotinės medžiagos ji suvartojo (duomenys neskelbtini) prieigose, o likusią dalį įsidėjo į piniginę, kurią rado policijos pareigūnai. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojų A. T., P. O. parodymus bei kitus byloje esančius duomenis. Rastų medžiagų pobūdį ir kiekį patvirtina byloje esanti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – heroino kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos (0,02 g), todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes I. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu I. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo leisti jai paskirtą baudą sumokėti per 8 mėnesius, po 50 Eur į mėnesį, nes gauna 159 Eur invalidumo pašalpą (b. l. 122).

Dėl I. J. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas I. J. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamosios I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailisi padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją I. J. – administracine tvarka bausta (b. l. 107-115), teista, teistumas išnykęs (b. l. 116), nedirbanti (b. l. 106, 117).VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2000 m. kovo 1 d. (diagnozė: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 119). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale įrašyta nuo 1999 m. vasario 9 d. (diagnozė: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 120). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąją bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei minimalų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. J. prisipažino padarius nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. J. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2020 m. gegužės 29 d., 18.25 val. iki 2020 m. gegužės 30 d., 21.41 val. (b. l. 77, 78). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamoji prašo leisti jai paskirtą baudą sumokėti per 8 mėnesius, po 50 Eur į mėnesį, nes gauna 159 Eur invalidumo pašalpą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (nedirbanti, gauna nedidelę pašalpą), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra paketas Nr. 434471, vokas Nr. 2, tuščias folijos lankstinukas, plastikinis konteineris su vatos tamponu, likę po cheminio tyrimo, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 40-41).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. J. 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 29 d., 18.25 val. iki 2020 m. gegužės 30 d., 21.41 val., kaip sumokėtą 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą, ir I. J. skirti galutinę bausmę – 16 MGL (800 Eur) (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti I. J. 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra paketas Nr. 434471, voką Nr. 2, tuščią folijos lankstinuką, plastikinį konteinerį su vatos tamponu, likusius po cheminio tyrimo, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.