Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K.K. gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistumas išnykęs (anksčiau teistas: 1) Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2) Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 3) Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant tęsti darbą 1 metus ir per 1 metus atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, 2016 m. spalio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui:

jis 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), konflikto su G. G. metu, pastarajai delnu keturis kartus sudavė į kairės pusės smilkinį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su G. G. susipažino 2018 metais, nuo to laiko palaikė artimus santykius, gyveno kartu iki 2018 metų gruodžio mėnesio, po ko išsiskyrė. Po to jie vėl pradėjo bendrauti, susitikti, bet kartu negyveno. 2019 m. rugpjūčio 7 d. vakare po darbo jie susiskambino, susitarė susitikti apie 19.00 val. Jis apie 19.45 val. atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Su G. G. nusprendė pasivažinėti, pasikalbėti. Nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pusę, į ten esantį mišką, pasivaikščioti. Jis su G. G. norėjo pasikalbėti dėl jos neištikimybės, nes jis prisijungęs prie savo telefono, pamatė, kad G. G. internete pažinčių paskyroje (duomenys neskelbtini) sukūrė paskyrą, nežiūrint į tai, kad bendravo su juo. Tai jam labai nepatiko, jis G. G. klausė, kodėl bendraujant su juo, ieško kitų vyrų. Tuo metu jai išsakė savo pretenzijas, pasakė, kad taip elgtis negalima. Važiuojant jis jos paprašė parodyti telefoną. Telefono jam apžiūrėti nepavyko, tai dar vienas įrodymas, kad ji nuo jo norėjo kažką paslėpti. Jis tuo metu dėl jos tokio elgesio labai supyko, todėl įvažiavus į miško zoną G. G. telefoną iš pykčio išmetė pro vairuotojo durelių atidaryta langą. Telefono iš jos pagrobti ar pasisavinti nenorėjo, tai padarė spontaniškai negalvodamas apie pasekmes. Kokioje konkrečioje vietoje išmetė telefoną neįsidėmėjo, po to jis bandė jo ieškoti, kad grąžinti G. G., tačiau surasti jo nepavyko. Dėl prarasto telefono su G. G. yra atsiskaitęs, ji jam dėl to jokių pretenzijų neturi. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Kai atvažiavo į mišką, jie išlipo iš automobilio bei pradėjo kalbėtis. G. G. klausė, kodėl ji taip elgėsi jo atžvilgiu, nes jis norėjo bei tikėjosi iš jos pusės rimtų bei patikimų santykių. Jie tarpusavyje kalbėjosi apie valandą laiko. G. G. jam jokio aiškaus atsakymo nedavė, jis liko nesupratęs, ko G. G. nori. Dėl to labai supyko, stovėdamas šalia G. G. nesusivaldęs jai trenkė rankos delnų kelis kartus, galimai keturis kartus į kairės veido pusę, kur konkrečiai pataikė, pasakyti negali, kadangi į tai nekreipė dėmesio. G. G. jam dėl jai sukelto skausmo nieko nesakė, ji prisipažino, jog yra kalta dėl tokio savo elgesio, pradėjo jį raminti. Jie nusiramino ir jis išėjo ieškoti telefono, kurio nerado. Kai jis grįžo prie G. G., pro šalį matė pravažiuojantį dviračiu vyriškį. Išgirdo kaip G. G. jo prašė iškviesti policiją, sakydama jam, kad jis nori užmušti, nužudyti ją. Vyriškis G. G. padavė telefoną, bet jis telefoną pasiėmė iš G. G. bei grąžino vyriškiui, nes jų tarpusavio konfliktas pasibaigė, be to, G. G. nei užmušti, nei nužudyti, nei sudeginti nežadėjo, to padaryti neketino. Pokalbio metu G. G. iš pykčio galėjo pasakyti, kad su ja susidoros bet tikrai to realiai padaryti neketino, nes ją mylėjo, nes G. G. jam buvo artimas žmogus. G. G. prašė nusiraminti bei kartu vykti namo. Vyriškiui paaiškino, jog jie truputį apsipyko, bet jau susitaikė ir jis G. G. pats parveš namo. Vyriškis tai išgirdęs išvažiavo, o jie atsisėdo į automobilį bei jis G. G. iškart nuvežė namo. G. G. dėl savo elgesio atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (88-89 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog su K. K. susipažino 2018 m. pavasarį, nuo to laiko palaikė artimus santykius, gyveno kartu iki 2018 metų gruodžio mėnesio, po ko išsiskyrė. Nuo 2018 m. gruodžio mėnesio K. K. ją persekiojo, prašė iš naujo pradėti gyventi kartu. Jie vėl pradėjo bendrauti, kartu negyveno. 2019 m. rugpjūčio 7 d. susitiko su K. K. apie 19.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) privažiavo apie 19.45 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ji įsėdo į automobilį bei jie važiavo pasivažinėti. Važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. K. K. jos paprašė parodyti savo telefoną Huawey P20 lite (Imei kodo nežino). Nieko blogo neįtardama K. K. padavė savo telefoną. K. K. pasukus nuo (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) link miško, vairuojant apžiūrėjo jos telefoną, po ko nieko nesakęs, telefoną išmetė pro automobilio vairuotojo pusės atidarytą langą. Kodėl jis taip pasielgė, ji paaiškinti negali, bet mano, kad iš pykčio bei pavydo, nes jai paaiškino, jog prisijungęs savo telefonu prie pažinčių paskyros (duomenys neskelbtini), joje rado jos anketą. Dėl to jis labai supyko, žodžiu reiškė priekaištus dėl neištikimybės. Po ko pavažiavus į mišką, jie sustojo, išlipo iš automobilio. Kalbėjo apie 1,5 valandos, aiškinosi tarpusavio santykius. Ji pokalbio metu K. K. pareiškė, kad nori su pastaruoju skirtis bei nutraukti santykius. Į tai K. K. sureagavo jautriai, sakydamas, kad jos niekur nepaleis. Minėto pokalbio metu jis supykęs priėjo prie jos bei be jokio įspėjimo jai trenkė rankos delnu 4 kartus į kairės pusės smilkinį. Ji tuo metu jautė fizinį skausmą. Po minėto pokalbio K. K. išėjo ieškoti jos telefono. Netrukus grįžęs K. K. jai pareiškė, kad telefono nerado. K. K. grįžtant prie jos, ji pamatė pro šalį su dviračiu važiuojantį nepažįstamą vyriškį, kurio ji paprašė ją palydėti iki pagrindinės gatvės, nes su K. K. pabijojo pasilikti viena. Vyriškis sutiko ir ji ėjo paskui. Tuo metu K. K. grįžo į savo automobilį, privažiavo prie jų. Tada ji minėto vyriškio paprašė telefono, kad paskambinti į policiją, bet to padaryti nespėjo, kadangi K. K. priėjo prie jų ir iš jos rankų pasiėmė vyriškio telefoną, kurį grąžino jam. Vyriškiui paaiškino, jog ji yra „psichinė ligonė“ bei prašė į ją nekreipti dėmesio. Vyriškis nesikišdamas į jų pokalbį bei santykius, išvažiavo. Po to K. K. ją įsodino į automobilį bei ją parvežė namo. Iš nukentėjusiosios G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, jog viso vykusio konflikto metu buvo suduoti 4 smūgiai ranka į kairės pusės smilkinį, o ne į galvą, kaip nurodė pareiškime. Nesuvaldydamas pykčio dėl pasireiškusio pavydo, iš pykčio žodžiu grasino sakydamas, kad sulaužys jai kojas, spirs iš kojos į galvą, nužudys, sudegins, tačiau kokių konkrečių būdų nekonkretizavo. Su savimi jis jokių įrankių, daiktų, su kuriais galėtų sužeisti ar nužudyti neturėjo. Grasinant prie jos arti priėjęs nebuvo, stovėjo apie 3 metrų atstumu. Mano, kad tai nebuvo realūs grasinimai, jis tiesiog nesuvaldydamas savo emocijų taip reiškė pyktį. K. K. dėl savo elgesio jos atsiprašė, ji atleido, susitaikė. Už telefoną geranoriškai pervedė pinigus. Jam pretenzijų neturi (1-3, 19-22, 23-26, 27-29 b. l.).

Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. rugpjūčio 7 d. G. G. fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės ir parodymai (1-3 b. l.).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. objektyvių sužalojimo žymių nerasta, todėl veika gali būti vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas (42 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka už D kategorijos ginklo (dujų balionėlio) panaudojimą iš chuliganiškų paskatų, kas rodo, kad kaltinamasis K. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat pavojingą, smurtą naudojančią, jo asmenybę. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam K. K. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. nustatyti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, K. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dešimties mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti K. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.