- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- TS-14-1034/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- S. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-17 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 13 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendis pakeistas ir S. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų.
Bausmės pradžia: 2009 m. lapkričio 25 d.
Bausmės pabaiga: 2025 m. lapkričio 23 d.
Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės, suėjo 2020 m. liepos 23 d.
Neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 21 d.: 4 metai 10 mėnesių 2 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. sausio 21 d. protokolu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 59-17 nutarė netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomendavo dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Komisija 2021 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 59-17, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas 1 kartą, anksčiau teistas 5 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmę atlieka ketvirtą kartą. Bausmės atlikimo metu 4 kartus skatintas, 29 kartus baustas. Vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas. Iki suėmimo nedirbo ir neturėjo pajamų šaltinio. Bausmės atlikimo metu dirba. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis nepateikė jo įdarbinimą laisvėje patvirtinančių dokumentų. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi finansinių prievolių, atsiradusių kaip jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Nuteistasis turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kas įtakojo jo asocialų ir nusikalstamą elgesį. Bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas sprendžiant turimas problemas susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu, tačiau 2013 metais buvo užfiksuotas narkotinių medžiagų (amfetamino) vartojimo faktas bausmės atlikimo metu. Nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į smurtinius nusikaltimus, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, negeba taikiai išspręsti kilusio konflikto, griebiasi fizinės jėgos, ne visada aiškiai suvokdamas pasekmes. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus, tačiau pastaruoju metu taip pat keičiasi teigiama linkme. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo S. V. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 93 taškai (statinių – 40, dinaminių – 53).
Šalies argumentai
Nuteistasis S. V. skundu prašo panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 59-17 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad Komisijai buvo pristatytas antrą kartą, o ne pirmą kartą, kaip teigiama Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarime. Įvykdė visas Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimu jam skirtas rekomendacijas, baigė (duomenys neskelbtini) kursus, gailisi dėl visko ką yra blogo padaręs. 2013 m. savo noru užsirašė ir buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų reabilitaciją, ten buvo 1 metus ir 2 mėnesius, sėkmingai baigė visą programą. Specialistai padėjo suvokti klaidas, jis toliau lanko psichologinius kursus. Yra sukūręs šeimą, įsidarbino ir dabar galimybės leidžia atlyginti žalą nukentėjusiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo S. V. asmens byla ir Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Vis tik pastebėtina, kad nors nuteistasis S. V. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus, t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. V. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 93 taškų (statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai 53 balus), o pažangos ją mažinant teismas neįžvelgia.
Iš nuteistojo asmens bylos, 2020 m. gruodžio 28 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-235 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. bausmės atlikimo metu nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 18 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) programoje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ programoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbus (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbus (duomenys neskelbtini) programoje „(duomenys neskelbtini)“. Intervencijos metu nuteistasis nuosekliai rodė tvirtą motyvaciją analizuoti savo elgesio ir mąstymo klaidas bei mokytis emocijų valdymo ir konfliktų sprendimų strategijų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra 4 kartus skatintas. S. V. yra įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, bausmės atlikimo metu 2017 m. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, 2019 m. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir sistemingai atlygina nusikaltimu padarytą žalą. Taip pat S. V. patvirtino galimybę gyventi pas žmoną, adresu (duomenys neskelbtini), po paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimą ir taikyti S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarime nurodyta, kad nuteistasis S. V. Komisijai pristatomas 1 kartą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. Komisijai pristatomas 2 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 93 taškai: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 40, dinaminiai veiksniai – 53). Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą (šiuo atveju yra vidutinė) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pastebėtina, kad iš Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-141 matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 91 taškai, iš to darytina išvada, kad nuteistojo elgesio rizika nesumažėjo, nepasikeitė, taigi nėra pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas atkreipia dėmesį, jog dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis galėtų mažinti, yra didesnis už statinių balų skaičių. Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų tam, jog keistų savo elgesį pozityvia linkme.
Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje vienu iš kriminogeninių veiksnių laikytinas teisės pažeidimų skaičius. Bylos medžiaga nustatyta, jog S. V. pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 18 metų amžiaus, anksčiau buvo teistas 5 kartus. Nustatyta, kad S. V. teisės pažeidimai įvykdyti pagal pasikartojantį turtinio ir smurtinio elgesio modelį. Jo nusikaltimai yra sunkėjantys. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei kriminalinės nuostatos. Nepagarba visuotinai priimtoms gyvenimo normoms, ciniškas elgesys siejosi su nuteistojo kriminalinėmis nuostatomis, nesilaikant įstatymų. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistajam tebestinga pasitikėjimo savimi, jis linkęs nuvertinti savo atliktų užduočių kokybę, jam reikalingas patvirtinimas, pozityvus įvertinimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir 2021 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 59-17 nurodytos aplinkybės.
Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 59-17 nurodoma, kad nuteistasis turi finansinių prievolių, atsiradusių kaip jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė, jis deda pastangas ir sistemingai moka turimus įsiskolinimus. Vilniaus pataisos namų administracijos turimais duomenimis, 2020 m. liepos 22 d. pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo buvo skolingas 2332,90 Eur, iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 1466,20 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 13,66 Eur. 2020 m. gruodžio 10 d. pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo, nuteistasis skolingas 798,82 Eur, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 2503,40 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 13,66 Eur. Šiame kontekste pastebėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir sistemingai atlygina nusikaltimu padarytą žalą, tačiau lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis nepateikė jo įdarbinimą laisvėje patvirtinančių dokumentų.
Paminėtinos ir S. V. charakterizuojančios asmeninės savybės, susijusios su jo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 59-17 konstatuota, kad adaptacijos sunkumai pasireiškė bausmės atlikimo pradžioje, tačiau šiuo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas spręsti emocines problemas ir keisti savo elgesį teigiama linkme, turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į smurtinius nusikaltimus, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, negeba taikiai išspręsti kilusio konflikto, griebiasi fizinės jėgos, ne visada aiškiai suvokdamas pasekmes. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus, tačiau pastaruoju metu taip pat keičiasi teigiama linkme. Nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškia. Nuostatos į priežiūrą dviprasmiškos. Nors pastaruoju metu elgesį disciplinuotai, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau praeityje ne kartą baustas drausmine tvarka. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti.
Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu nuteistojo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekiant sėkmingos resocializacijos. Svarbu ir tai, kad būdamas pataisos įstaigoje, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju, S. V. nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 29 kartus baustas drausmine tvarka, taigi šiuo atveju S. V. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nepriekaištingu.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 59-17 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. V. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-17.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.