Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-03-19 · Civilinė byla Nr. e2S-943-925/2026

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-19
Bylos Nr.
e2S-943-925/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01697-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“
Advokatai
Žaneta Šlyžiutė
Civilinė byla Nr. e2S-943-925/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01697-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.10.10; 3.3.2.6.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančio fizinio asmens M. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, antstolis Gintautas Puodžiukas, užsienio įmonė PlusPlus Capital AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi iškelta M. Č. bankroto byla. 2022 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatyta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė 3 metai. 2025 m. lapkričio 10 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankroto bylos pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, netenkino nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“ prašymo dėl bankroto bylos pabaigos ir nutraukė M. Č. bankroto bylą.

3. Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad nors M. Č. laikėsi kreditorinių reikalavimų mokėjimo grafiko, bankroto proceso metu dirbo, gavo planuotų pajamų, o kreditorinių reikalavimų buvo patenkinta netgi daugiau, nei buvo planuota, tačiau kreditorė užsienio įmonė PlusPlus Capital AS laikėsi pozicijos, kad bankrutuojantis M. Č. nedėjo pastangų didinti savo pajamas, ieškoti geriau apmokamo darbo, ilgą laiką dirbo tik pusę etato, visu etatu pradėjo dirbti tik nuo 2025 m. gegužės mėn., jo atlyginimas buvo neproporcingai mažas, net 3 kartus mažesnis negu vidutinis atlyginimas įmonėje.

4. Teismas atkreipė dėmesį į bankrutuojančio M. Č. eitas darbines pareigas ir darbo užmokesčio dydį – didžiąją dalį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpio M. Č. dirbo ne visą darbo laiką (tik po 19-21 val. per savaitę arba 74-84 val. per mėnesį); nors deklaravo savo įsipareigojimą ieškotis geriau apmokamo darbo, tačiau per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį ne tik tokio darbo nesusirado, bet ir nepateikė įrodymų apie tokio darbo (ar didesnio darbo užmokesčio, ar kitokių pajamų) realias paieškas; teismas iš Sodros duomenų nustatė, kad tik nuo 2025 m. gegužės mėn., t. y. jau iš esmės baigiantis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, M. Č. darbo pajamos padidėjo beveik dvigubai. Atsižvelgdamas į tokius duomenis, teismas sutiko su kreditorės užsienio įmonės PlusPlus Capital AS pozicija, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu (didžiąją šio laikotarpio dalį) bankrutuojantis M. Č. buvo pasyvus ir, teismo vertinimu, nedėjo ne tik maksimalių, bet net ir įprastų-vidutinių pastangų siekiant susirasti geriau apmokamą darbą. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad nors 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti savo papildomų argumentų ir įrodymų dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, tačiau per nustatytą terminą M. Č. (kuriam ir tenka įrodinėjimo našta pateikti įrodymų apie jo atliktus aktyvius veiksmus) nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios pateisintų tokį jo pasyvų elgesį-neveikimą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Taigi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad bankrutuojantis M. Č. dėl svarbių-pateisinančių priežasčių neturėjo galimybių ieškoti-susirasti geriau apmokamo darbo ir (arba) didesnių pajamų siekiant atsiskaityti su kreditoriais.

5. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės teikė pagrindą konstatuoti, kad M. Č. bankroto proceso metu netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, ilgą laiką nepagrįstai-nesąžiningai nedėjo realių pastangų didinti savo pajamas, kad būtų kuo daugiau patenkinti kreditorių reikalavimai. Taigi bankrutuojančio M. Č. neveikimą teismas pripažino nesąžiningu ir teikiančiu pagrindą bankroto bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. bankrutuojančiam asmeniui nevykdant FABĮ reikalavimų – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. Šiuo aspektu mokumo atkūrimo plano 1.5 punkte buvo įtvirtintas M. Č. įsipareigojimas nuolat ieškoti geriau apmokamo darbo, stebėti darbo skelbimus, tačiau, M. Č. nepateikus į bylą įrodymų apie tokius savo veiksmus, vykdant aptariamą įsipareigojimą, teismas darė išvadą, kad tokiu neveikimu pažeista ne tik FABĮ 16 straipsnio 10 punkte įtvirtinta pareiga pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, bet ir FABĮ 16 straipsnio 12 punkte įtvirtinta pareiga tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones.