Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-417/2016

Teisėja Asta Matulevičienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00427-2015-8

2016 m. gruodžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 178 straipsnio 2 dalyje (už 2015 m. gegužės 15 d. vagystę) paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (už 2015 m. gegužės 18 d. vagystę) paskiriant laisvės atėmimą 2 metams.

Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. (1 diena) ir nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d.

A. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai priteisiant iš solidaraus skolininko A. K. 743,50 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat jis, nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą 743,50 Eur vertės P. P. priklausantį turtą, t. y. 2015 m. gegužės 18 d., apie 1 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su kitu asmeniu (dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), atėję prie P. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nulaužę paradinių durų pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą – 200 Eur vertės P. P. benzininį pjūklą, 60 Eur vertės elektrinį pjūklą, keturis akumuliatorinius suktukus bendros 200 Eur vertės, 8 vnt. metalo pjovimo diskelius bendros 3,50 Eur vertės, 80 Eur vertės kampinį šlifuoklį, 50 Eur vertės elektrinį grąžtą bei 150 Eur vertės elektros kabelį.

Apeliacinio teismo posėdžio metu gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, apelianto nurodomus bausmės švelninimo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, abi nusikalstamos veikos nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę, jomis padaryta turtinė žala, abi veikos padarytos įsibraunant į patalpą. A. K. nusikalto neišnykus teistumui už ankstesnes nuskalstamas veikas, todėl laikomas nusikaltimų recidyvistu. Kaltinamasis anksčiau legaliai dirbo, šiuo metu nedirba, išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą, pragyvenimui lėšų gaudavo atlikdamas pavienius darbus, taigi tvirtų socialinių ryšių ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. A. K. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už alkoholinių gėrimų gėrimą ir girto pasirodymą viešosiose vietose, už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Teismo vertinimu, A. K. nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs pažeisti įstatymus dėl susiformavusios neigiamos asmenybės. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su J. J. ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog apeliantas teisiamas ne pirmą kartą, todėl ši ir kitos jau anksčiau minėtos aplinkybės, apibūdinančios A. K. asmenybę, nurodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas nurodo, kad būdamas laisvėje galės greičiau atlyginti padarytą žalą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tik laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kolegija konstatuoja, kad A. K. paskirta bausmės rūšis yra parinkta teisingai, nėra per griežta, ji proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei. Skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra objektyvaus pagrindo. Nors nurodoma, kad bendrininkui J. J. skirta bausmė yra švelnesnė nei A. K., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas ne skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, todėl apygardos teismas šioje nutartyje neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl teismo nuosprendžio, kuris nėra skundžiamas.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, t. y. kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dukrą, kuriai reikalingas išlaikymas, gyvenimo draugę, su kuria planuoja kurti šeimą, numatytą darbo vietą, tačiau kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, iš jų ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Pastebėtina, kad apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė bei nusprendė, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai atsižvelgti į nuosprendyje jau aptartas aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog nuteistajam taip pat buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnio nuostatos – ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi. Pastebėtina, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams ši bausmė nagrinėjamu atveju nelaikytina per griežta.

Apeliantas skundu taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, jog jis turi galiojančią administracinę nuobaudą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nurodė, jog A. K. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už alkoholinių gėrimų gėrimą ir girto pasirodymą viešosiose vietose, už smulkaus svetimo turto pagrobimą, tačiau nėra pasisakoma dėl galiojančių administracinių nuobaudų, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą jam bausmę švelninti. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.