Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo E. L. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nusprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Alytaus pataisos namai pateikė teismui teikimą dėl nuteistojo E. L. perkėlimo ir pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu jis nedirbo, mokosi. Buvo du kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu nuobaudos negalioja. Skatintas septynis kartus.

Teismo posėdžio metu prokuroras ir gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Alytaus pataisos namų teikimas netenkintinas.

Nuteistųjų laisvės atėmimu, kuriems paskirta šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kategorijas numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 90 str. 1 d., tai yra – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; taip pat nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 str. nustatyta tvarka. BVK 140 str. 4 d. numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Kaip matyti iš pataisos įstaigos administracijos teikimo bei kitų teismui pateiktų dokumentų, nuteistasis E. L. atitinka BVK 140 str. 4 d. numatytus formaliuosius kriterijus – nuo 2014 m. kovo 20 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2013 m. gegužės 7 d. Tačiau vien šių formalių, įstatymų numatytų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Yra privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 str., tai yra atvirojoje kolonijoje nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu; esant sąlygoms, suteikiama galimybė gyventi šalia atvirosios kolonijos su savo šeimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus arba kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus.

Taigi, kaip matyti, nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų atliekančių bausmę pataisos namuose, tai yra jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis E. L. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendį, buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 118 str. 3 d. (išžaginimas) ir nuteistas realia šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas lygtinai. Tačiau tai E. L. teigiamai nepaveikė ir jis vėl nusikalto, t. y. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Nepaisant to, kad teistumas BK 260 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei sukeliančio didelį pavojų visuomenės sveikatai, padarymo metu jau buvo išnykęs, tačiau visgi padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, E. L. už nepaklusimą nustatyto režimo reikalavimams buvo baustas du kartus. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad E. L. įkalinimo įstaigoje yra padaręs ir eilę kitų pažeidimų, už kuriuos jam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, apsiribota pokalbiais. Nuteistojo drausmės pažeidimai leidžia pagrįstai manyti, jog pastarojo elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant, teismui nekiltų abejonių dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje akcentuojamas nuteistojo pozityvus požiūris į darbą, tačiau iš asmens bylos duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime Nr. 94-325 nuteistajam buvo rekomenduota kreiptis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo galimybių, o pasiūlius – pradėti dirbti, tačiau E. L. pats į pataisos namų administraciją dėl darbo vietos nesikreipė. Anksčiau, t. y. 2013 m. liepos 9 d. ir 2014 m. birželio 10 d., buvo pateikęs prašymus VĮ „Mūsų amatai“ direktoriui dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, o 2014 m. sausio 13 d. Alytaus pataisos namų administracijai pasiūlius darbą nuteistųjų valgykloje darbininku arba maisto išdavėju – tvarkdariu uždaroje zonoje, nuteistasis prašymo dirbti šiose pareigose taip ir nepateikė. Nuteistasis E. L. įkalinimo įstaigoje nedirba iki šiol.

Teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad E. L., atlikdamas bausmę pataisos namuose, įgijo keturias specialybes (mūrininko-betonuotojo, šaltkalvio-remontininko, elektros įrenginių remontininko, siuvinių gamintojo), šiuo metu dar mokosi baldžiaus specialybės, savo ateities planus sieja su gyvenimu šeimoje bei darbine veikla kaimo turizmo sodyboje „Ž. N.“. Taip pat nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra charakterizuojamas teigiamai, laiškais, telefoninių pokalbių pagalba bei pasimatymų metu palaiko ryšius su artimaisiais. Jis buvo skatintas septynis kartus už nepriekaištingą elgesį, stropų mokymąsi bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Kaip nurodoma psichologinės tarnybos išvadoje, nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, jo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės neatsveria nuteistojo kriminalinės praeities, daromų įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų bei to, kad toje pačioje psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog E. L. elgesyje, nors ir retai, bet pasitaiko spontaniškas sprendimų priėmimas (kartais elgdavosi įtakojamas emocijų ir kitų asmenų, tai trukdydavo tinkamai įvertinti galimas elgesio pasekmes). Alytaus pataisos namų charakteristikoje paminėta, kad nuteistasis kartais sumenkina informaciją, kalbėdamas apie savo nusikaltimus. Be to, iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra panaudojęs smurtą ar grasinęs jį panaudoti, siekdamas kitų asmenų paklusimo, laisvėje jis bendraudavo ir su nusikaltimus darančiais asmenimis, dėl ko gali kilti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems atvirojoje kolonijoje grėsmė.

Taigi konstatuotina, kad nors E. L. teikime yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jam atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus pataisos namų teikimo dėl nuteistojo E. L. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją netenkinti

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.