Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-23 · Administracinė byla Nr. I-10017-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
I-10017-463/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
N. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. (N. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–26), prašydamas priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 18 867,42 Eur turtinei ir 48 420 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad žalą privalo atlyginti Lietuvos valstybė, kuriai solidariai turi atstovauti Teisingumo ministerija, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas, nepaisant kiekvienos iš šių institucijų kaltės. Pabrėžė, kad Teisingumo ministerijai yra pavaldžios skunde nurodytos institucijos. Teisingumo ministerija pareiškėjui padarė žalą, priimdama nekokybiškus teisės aktus dėl draudimo susirašinėti, draudimo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius. Kalėjimų departamentas privalėjo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, įkalinimo įstaigų veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba ir reikiamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2009-12-23 iki 2015-04-19, t. y. iš viso 707 paras, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Teigia, kad taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, atsakovė teismui pateikė neteisingus duomenis apie kamerų dydžius, t. y. į gyvenamąjį kamerų plotą įskaitė sanitarinio mazgo užimamą plotą ir taip kamerų plotas buvo sumažintas maždaug 3 kv. m. Be to, Lukiškių TI-K kamerose neteisėtai įrengė perteklinius gultus, taip dar labiau sumažindamas kameros plotą. Pareiškėjas visą dieną privalėjo gulėti gultuose, kadangi kamerose nebuvo galimybės judėti. Pabrėžė, kad atsakovas nesiima jokių veiksmų minėtiems pažeidimams pašalinti ir kalinimo sąlygoms pagerinti. Lukiškių TI-K administracija savo elgesiu siekia sąmoningai kalinamus asmenis kankinti, tyčia jiems sudaro nežmoniškas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21, 24, 26, 28, 54, 56, 57, 26, 60, 50, 40, 41, 43, 63, 66, 63, 65 ir 64 punktų reikalavimai, t. y. kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti ne atskirose patalpose, o pačiose gyvenamosiose patalpose, nėra veidrodžių, įrengtų atskirų oro šalinimo sistemų; kamerose nebuvo įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos; kamerose įrengtos papildomos grotos, nebuvo jokių galimybių atidaryti langus ir išsivėdinta kameras; kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažai, grindys suirusios, išdaužytas betonas, valymo priemonės ir medžiagos nebuvo išduodamos, išskyrus per mėnesį vieną kalcinuotos sodos pakuotę, nebuvo galimybės valyti patalpų; kamerose veisėsi pelėsis; dėl kamerose džiovinamų drabužių drėgmė buvo labai didelė, siekė 100 procentų; kamerose veisėsi tarakonai; kalinamų asmenų nei Lukiškių TI-K, nei karantine nebuvo tikrinama, nebuvo galimybės išsikviesti budinčio gydytojo, prašymai suteikti medicininę pagalbą nebuvo registruojami; LTI-K nėra įrengtos sanitarinės švaryklos, suteikiama formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau neišduodamas muilas ir rankšluosčiai; kamerose buvo laikomas su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis; nebuvo aprūpinami asmens higienos priemonėmis.

Teigė, kad Lukiškių TI-K neaprūpino pareiškėjo darbinėmis pajamomis, nemokėjo pašalpų iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, neteikė paramos. Nesilaikė nei vieno higienos ir materialinio aprūpinimo reikalavimo, t. y. neišdavė tualetinio popieriaus, dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų, o prieš einant į dušą, neišdavė muilo, niekada neišdavė indų ploviklio. Pabrėžė, kad čiužinys ir antklodė eksploatuojami be užvalkalų, antras pagalvės užvalkalas bei rankšluostis niekada neišduodami. Privalomą lovos inventorių išduoda tik pateikus rašytinį prašymą, kurį svarsto 20 darbo dienų, ir taip tyčiojasi iš laikomų asmenų, kurie priversti naudotis purvinu lovos inventoriumi bei nesinaudoti rankšluosčiu. Minkštasis lovos inventorius yra purvinas ir itin prastos būklės, dezinfekavimas nepašalino įsigėrusio purvo, o cheminio valymo paslaugų Lukiškių TI-K neteikia. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nėra galimybės nei skalbti, nei išdžiovinti rūbų, o teikiamos mokamos paslaugos nepanaikina atsakovo pareigos sudaryti galimybę išsiskalbti bei išsidžiovinti rūbus. Pareiškėjas priverstas rūbus skalbtis ir džiovintis kamerose, dėl ko kamerose labai drėgna, veisiasi pelėsis.

Pareiškėjas teigia, kad buvo kankinamas alkiu ir diskriminuojamas maitinant, sudarant diskriminacinius valgiaraščius, t. y. valgiaraščiai nustato vienodo dydžio maitinimo davinį, neatsižvelgus į didesnius asmens fiziologinius poreikius, nesant galimybės gauti papildomo maisto davinio ir buvo priverstas kęsti alkį. Pabrėžė, kad yra diskriminuojamas pagal socialinį požymį – dirbantis / nedirbantis maisto davinio dydžio aspektu bei diskriminuojamas pagal lytį, sudarant skirtingus maisto racionus moterims ir vyrams. Teigė, kad viso kalinimo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė gauti pareiškėjo fiziologinius poreikius atitinkančio maitinimo. Pareiškėjo teigimu, neaprūpinant darbinėmis pajamomis iš jo buvo atimta galimybė išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir šeimą bei planuoti šeimą. Pats tapo šeimos išlaikytiniu. Akcentavo, kad viso kalinimo laikotarpiu buvo draudžiama ir ribojama galimybė palaikyti šeimos bei socialinius ryšius. Teigė, kad buvo cenzūruojamas pareiškėjo susirašinėjimas su šeima ir artimaisiais, apskritai buvo draudžiama bendrauti laiškais su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Pabrėžė, kad ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine nebuvo leidžiami, o trumpalaikiai – apriboti, t. y. artimieji turėjo gauti leidimą pasimatyti. Pirmą kartą leidimas pasimatyti ir paskambinti pareiškėjui buvo išduotas 2011 m. Nesant galimybės pasimatyti su mažamečiu vaiku, neribojant fizinio kontakto, mažametį vaiką itin traumavo.

Pareiškėjos teigimu, žala buvo padaryta neteisėta veika, atsakovės atstovai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pagal teisės aktus. Kalinimas nežmoniškomis sąlygomis, kankinimas ir neigiami psichiniai išgyvenimai pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Egzistuoja visos būtinos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje, neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas turtinę žalą įvertino privalomų įrengti baldų kamerose, kurie nebuvo įrengti, neišduotos patalynės, higienos priemonių, materialinio buitinio aprūpinimo priemonių verte, vidutinio statistinio darbo užmokesčio, kuris pareiškėjui nebuvo išmokėtas, suma. Nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti turtinę žalą, pareiškėjas nurodė, kad reikalavimo atlyginti turtinę žalą nereiškia, prašo turtinės žalos dydį įvertinti pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, vertinant neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas teigė, kad nežmoniškas valstybės institucijų elgesys, besitęsiantis ilgiau nei 20 metų, sudarant nežmoniškas kalinimo sąlygas, diskriminavimas ir kankinimas, pažemino pareiškėją kaip pilietį, sukėlė ilgalaikį bejėgiškumo jausmą, pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į orumą ir taip jam padarė neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 14,14 Eur už parą.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą panešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–68).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015-07-09 kreipėsi į teismą su skundu dėl laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2015-04-09 padarytų pažeidimų, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Atsakovė stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.

Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, išdauždami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerų įregimas atitinka Taisyklių reikalavimus. Langai yra pritaikyti vėdinti kameras. Rankenėlės iš langų yra išimamos, esant reikalui jiems išduodamos.

Pabrėžė, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip pastarojo siekį pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Lukiškių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nustatyto žalos padarymo fakto.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–55).

Nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Teigė, kad pareiškėjas nepasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta privaloma bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.

Pabrėžė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi sujos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodė, kad pareiškėjas turtinės žalos nepatvirtino jokiais įrodymais. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir savo samprotavimais. Teigė, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti.

Atsiliepime akcentavo, kad valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas – užtikrinti saugią, efektyvią ir ekonomišką laisvės atėmimo vietų veiklą, nuteistiesiems (suimtiesiems) – teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslą, nustatytas uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Įgyvendinus minėtą programą, bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema; laisvės atėmimo vietos bus racionaliai išdėstytos pagal nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų ir apygardos teismų veiklos teritorijas, tai leis sumažinti konvojavimo išlaidas; laisvės atėmimo vietose bus užtikrinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojamos nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygos; bus išspręsta laisvės atėmimo vietų saugumo problema, stiprės visuomenės saugumas; pagerės laisvės atėmimo vietų personalo darbo sąlygos; atpigs naujų ir kompleksiškai rekonstruotų laisvės atėmimo vietų eksploatacija.

Kalėjimų departamentui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaipo nepagrįstą (b. l. 57–59).

Atsiliepime nurodė, kad teisingumo ministeriją yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas žalos nekildina iš neteisėtų teismo veiksmų, todėl atsakovės atstovė dėl kitų skunde nurodytų argumentų nepasisakė (b. l. 57–59).

Teisingumo ministerijai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lukiškių TI-K prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K prašo pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį.

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą už laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2015-04-19, o skundą teismui išsiuntė 2015-07-08 (b. l. 47). Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjas tuo metu, kai buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl tuo metu, kai pažeidimai realiai pasireiškė, jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl dalies skundo reikalavimo yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalą laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2012-07-07 taikytina ieškinio senatis. Byloje nagrinėtina pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų laikotarpiu nuo 2012-08-14, kai jis atvyko į Lukiškių TI-K iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pareiškėjo laikotarpiu nuo 2012-07-08 iki 2012-08-14 nebuvo Lukiškių TI-K.

Byloje vertinamas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2012-08-14 iki 2015-04-16, kai išvyko į Kybartų pataisos namus (b. l. 66).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. EŽTK 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, 301, 122, 125, 379, 373, 273, 110, 267, 112A ir 315, kurių dydis nuo 6,94 kv. m iki 8,03 kv. m, vienas arba du–trys asmenys kamerose. Nevertinami laikotarpiai kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Atsižvelgus į pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas 23 paras pažeidus, nustatytą minimalus kameros ploto reikalavimą, o 21 parą nepažeidus šio reikalavimo (b. l. 66). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktų duomenų teisingumu.

Pareiškėjas teigia, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis, jo orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Vertinama, ar pareiškėjo skunde nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai yra pagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeisti minėtos higienos normos 21, 24, 26, 28, 54, 56, 57, 26, 60, 50, 40, 41, 43, 63, 66, 63, 65 ir 64 punktų reikalavimai.

Pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nesant galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, įrengta sanitarinio mazgo vieta, atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė.

Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos, kuriomis patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos ir skirsnyje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie privalomi baldai turi kamerose, tačiau veidrodžio ir tualetinių reikmenų spintelės nėra įtraukta į minėtą normą. Kaip minėta, Higienos normos HN76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Taigi, šis pareiškėjo teiginys laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas teigia, kad kameros nepritaikytos vėdinimui, jose neįrengta patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo labai drėgna.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje, t. y. šiltuoju metų laiku kameroje turi būti 18–28, o šaltuoju – 18–22 laipsniai temperatūros, santykinė drėgmė šiltuoju metų laiku 35–65 %, o šaltuoju – 35–60%. Lukiškių TI-K nepateikus jokių duomenų apie atliktus šilumos ir drėgmės matavimus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai pagrįsti ir Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos HN 76:2010 26 punktą. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktus bei matavimų protokolus (b. l. 69–175), kurie ginčui neaktualūs, nes patikrinimo metu pareiškėjo apskritai Lukiškių TI-k nebuvo arba tikrinamose kamerose nebuvo, o 2015-04-10 patikrinimo aktas (b. l. 105 – 107) ginčui irgi neaktualus, nes kamera Nr. 315, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo tikrinama.

Pareiškėjas teigia, kad sienų, lubų ir grindų betonas yra ištrupėjęs, todėl nėra galimybės grindų valyti.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 28 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktą, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia buvo kamerų būklė ar buvo išduotos priemonės kameroms valyti, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini pagrįstais.

Pareiškėjas teigia, kad neįrengta sanitarinė švarykla.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 VIII skyriuje nustatyti reikalavimai sanitarinės švaryklos patalpoms. Visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše (40 punktas). Sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 punktas). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir specialiais viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nešvariojoje sanitarinės švaryklos pusėje asmeniniai drabužiai sudedami į plastikinius maišus ir nustatyta tvarka saugomi. Švariojoje sanitarinės švaryklos pusėje nusipraususiems duše asmenims išduodami švarūs apatiniai ir specialūs viršutiniai drabužiai (42 punktas). Sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas individualus rankšluostis. Panaudoti rankšluosčiai sudedami į drėgmei atsparias uždaras talpas (polietileno maišus) ir atiduodami skalbti (43 punktas).

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad atvykusiems asmenims neatliekamos medicininės patikros ir neįrengtos sanitarinės švaryklos, dėl ko, pasak pareiškėjo, jam kilo grėsmė sveikatai, laikytini nekonkrečiais ir nepakankamai individualizuotais. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokie jam sveikatos sutrikimai atsirado dėl jo nurodytų pažeidimų ir jis nedetalizavo, ar jo neapžiūrėjo gydytojai, ar jis neturėjo teisės naudotis sanitarine švarykla. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai negali būti laikytini pagrįstais, yra abstraktūs ir nepakankamai individualizuoti.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose veisėsi pelėsis, neišduotos dezinfekavimo priemonės ir neatliekamas pagrindinis valymas.

Higienos normos HN 76:2010 54 punkte nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Gyvenamosiose patalpose turi būti talpos buitinėms atliekoms. Buitinės atliekos pašalinamos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir periodiškumu (55 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (57 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Pareiškėjo teigimu, kamerose veisėsi pelėsis, neišduotos dezinfekavimo priemonės ir neatliekamas pagrindinis valymas. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

Pareiškėjo teigimu, kamerose veisėsi tarakonai. Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.

Lukiškių TI-K teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dezinsekcijos darbai buvo atlikti, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Be to, nepateikė ir sutarčių, kad buvo sudarytos sutartys dėl tarakonų, graužikų naikinimo. Šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas laikytinas pagrįstu ir konstatuojama, kad Lukiškių TI-K, pažeisdamas Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas teigė, kad buvo nešvari patalynė, netinkamai valomi čiužiniai, antklodės be užvalkalų, neišduodami rankšluosčiai, nesudaryta galimybė išsiskalbti apatinių ir viršutinių drabužių.

Higienos normos HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 punktas). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte yra nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl netinkamos patalynės būtų kreipęsis į administraciją su prašymu, kad būtų tinkamai išvalyta ar pakeista patalynė nauja, kad būtų išduotas naujas čiužinys ir pan. Teismui nurodė abstrakčias aplinkybes, tačiau jų neindividualizavo bei nepagrindė prašymais, skundais ar kreipimaisis į administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad Lukiškių TI-K neatliko 63, 65–67 Higienos normoje HN76:2010 nustatytų reikalavimų dėl lovos skalbinių ir patalynės. Pats pareiškėjas nurodė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę keičiama patalynė, o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 67 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K nustatyta pareiga dezinfekuoti patalynę, šio fakto pareiškėjas neginčija, todėl šie jo teiginiai negali būti pripažinti pagrįstais.

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K turi pareigą užtikrinti Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatytą reikalavimą, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Minėta higienos normos HN 76:2010 nuostata imperatyviai nustato, kad atsakovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015). Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius. Darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Pareiškėjas teigė, kad skirtas maisto davinys neatitiko jo fiziologinių poreikių ir jis nuolat jautėsi alkanas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98) patvirtintos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t. y. energetinė vertė 2 298 kcal.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai – 196 g, mėsa ir jos gaminiai – 83 g, žuvis ir jos gaminiai – 46 g, kiaušiniai – 10 g, duonos gaminiai – 374 g, kruopos – 108 g, cukrus – 33 g, gyvuliniai riebalai – 12 g, augaliniai riebalai – 32 g, druska – 14 g, actas – 1 g, citrinos rūgštis – 0,25 g, sausi prieskoniai – 2 g, krakmolas – 1 g, arbata – 2 g, bulvės – 256 g, kitos daržovės – 238 g, vaisiai – 9 g, pomidorų padažas – 8 g. Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraštis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraštį.

Teismo vertinimu, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nors pareiškėjas teigė, kad jautėsi alkanas, tačiau iš esmės neneigė, kad per parą mitybos normos energinė vertė buvo mažesnė kaip 2 298 kcal. Įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiškėjo fiziologinius poreikius teisės aktai nenustato. Pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parą. Nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog būtų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K draudė pasimatyti su šeima.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ) 22 straipsnis reglamentuoja pasimatymų tvarką, t. y. suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.

Pareiškėjas neneigia, kad 2011 m. turėjo pasimatymą. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė į trumpalaikį pasimatymą nėra nei absoliuti, nei formali. Kiekvienu konkrečiu atveju ši teisė gali būti realizuojama pataisos įstaigos direktoriui (jo pavaduotojui) sprendžiant nuteistojo pateiktą prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-09 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2014, 26, p. 460-564). Taigi sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti nuteistajam pasimatymą, pareiškėjas turi teisę skųsti. Pareiškėjas teismui nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir su kuo jam nebuvo suteikti pasimatymai pagal paties pateiktą rašytinį prašymą. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra vedęs ir žmoną bei sūnų, prašymų, kurie patvirtintų, kad jis siekė su jais pasimatyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ir pareiškėjos skundo argumentai, kad jam buvo ribojama susirašinėjimo teisės yra abstraktūs, grindžiami tik teismų praktika, tačiau neindividualizuojant konkrečių Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų.

Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neaprūpinimo darbinėmis pajamomis yra abstraktūs, nenurodė pareiškėjas, kada ir kokio darbo dirbti jis pageidavo, ar Lukiškių TI-K šį prašymą atmetė. Vien tik abstraktus teismo praktikos ir teisės aktų išvardijimas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjo teisių pažeidimais, negali patvirtinti, kad Lukiškių TI-K pareiškėją diskriminavo, ribojo jo teises ar jį žemino.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K jam neišdavė būtinų, higienos prekių, neužtikrino materialinio ir buitinio aprūpinimo ir dėl to jam kilo turtinė žala.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.4 punktu patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šias normas mėnesiui turi būti skiriamos tokios higienos prekės: skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). Šių normų 7 punkte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse nėra nustatytų minimalių prekių kainų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje buitinių prekių komplekto kaina būtų apie 11 Lt (3,18 Eur): dantų pasta (250 ml) – 2,50 Lt, dantų šepetėlis – 3,50 Lt; skustuvai (4 vnt.) – 5 Lt. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduotas nurodytas buitinių prekių komplektas, todėl jis patyrė turtinę žalą, kurią įvertino 18 867,42 Eur.

Pareiškėjas jokių duomenų, kad kreipėsi į administraciją su prašymais išduoti skunde nurodytas buitines prekes ar administracija atsisakė jas išduoti, nepateikė. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra realiai patirta ir tiesiogiai susijusi su neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais. Be to, nurodyti pareiškėjo skaičiavimai, negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais turtinės žalos dydį. Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pažymėtina, kad turtinei žalai atlyginti taikomos visos valstybės civilinei atsakomybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos. Taigi, šiuo atveju, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K administracija sąmoningai ar tyčia nežemino pareiškėjo, jo neišskyrė iš kitų asmenų ir jis buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti suimtieji ar nuteistieji asmenys. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ne iškarto kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, o praėjus gana ilgam laiko tarpui ir tai menkina patirtų išgyvenimų pobūdį, jų reikšmę pareiškėjo emocinei ir psichinei būsenai.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis dėl Laikymo Lukiškių TI-K būtų susirgęs konkrečiomis ligomis ir jam nebūtų buvusi suteikta medicininė pagalba, kad būtų užsikrėtęs užkrečiamomis ligomis ir pan., t. y. nenurodė jokių išskirtinių sveikatos problemų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad pareiškėjas 131 parą buvo kalinamas, pažeidžiant Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatytus reikalavimus, t. y. natūrali ir dirbtinė apšvieta buvo per maža, kamerose buvo šalta ir drėgna, sienų ir lubų tinkas ištrupėjęs, nebuvo išduota priemonių kameroms valyti, pareiškėjui neužtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, veisėsi pelėsis ir tarakonai, neužtikrintas būtinas prekių asortimentas Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Be to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, kurios uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Taigi, įgyvendinus minėtą programą, bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema ir kitų laikymo sąlygų užtikrinimas.

Pareiškėjas skunde jokių argumentų ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, bei tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013), taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjui dėl jo skunde nurodytų minimalaus kameros ploto reikalavimo (23 paros) ir Higienos normos HN 76:010 26, 54, 56, 26, 60 ir 64 punktų (44 parų, įskantant ir dienas pažeidus ploto reikalavimą) pažeidimo priteistina 200 Eur yra laikytina protinga ir adekvačia suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti būtų priteista jo prašoma 48 420 Eur, todėl likusi skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra susiję su netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, todėl neturtinė žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, kitų pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos valstybės atstovų, t.y. Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos, atžvilgiu atmetama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

N. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti N. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė