- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 2-814/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienės, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gabretė“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gabretė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-456-372/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės ,,Livinta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gabretė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Livinta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Gabretė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad atsakovas yra jam skolingas pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. Medžiagų tiekimo sutartį Nr.05_T_004. Taip pat nurodė, kad 1085,34 Lt skolą su delspinigiais atsakovas pripažįsta. Ieškovo nuomone, kadangi skola nedidelė, o atsakovas jos nesumokėjo, pastarasis yra nemokus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Gabretė“ prašė bankroto bylos nekelti, nurodė, jog keitėsi įmonės veikla ir bendrovė po dviejų mėnesių bus pajėgi grąžinti ieškovui skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi UAB ,,Gabretė“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“. Nurodė, kad iš atsakovo 2007 m. balandžio 23 d. patvirtinto balanso matyti, jog atsakovo turto yra tik 475 393 Lt. Pagal Turto vertės nustatymo pažymą Nr.S07/09-205-B, atsakovo turtas įvertintas 830 000 Lt, tačiau atsakovo įsiskolinimai kreditoriams sudaro 764 517,77 Lt, o debitoriniai įsiskolinimai sudaro tik 58 605,91 Lt. Teismo nuomone, atsakovo pateikta sutartis Nr.07-458 negali būti pagrindu atsisakyti kelti bankroto bylą, nes, teismo nuomone, joje minimas nekilnojamasis turtas pagal jos prasmę yra parduodamas tik preliminariai, teismui nepateikta jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutartis įvykdyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors ieškovo skola tik 1085 Lt, tačiau ir šios sumos atsakovas sumokėti negali, ką patvirtino raštu teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Gabretė“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis Nr.07-458 yra preliminari, nes realiai 830 000 Lt vertės pastatas – sandėlis yra parduotas, pardavėjas pinigus yra gavęs, todėl darytina išvadą, jog atsakovas yra mokus.Atsakovo skola ieškovui yra maža, tik 1085 Lt, todėl teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui grindžiamas galimu atsakovo nemokumu (b. l. 2-4). Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir kai pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio (savo iniciatyva), nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1, 10 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus įrodymus ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei tokius dokumentus: paskutiniųjų ir einamųjų metų bendrovės balansus, kreditorių ir skolininkų sąrašus, iš kurių būtų matyti įsipareigojimų ir skolų sumos bei atsiskaitymo terminai, informacija apie tesimuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1, 4 p.). Šią teismo nutartį atsakovas įvykdė tik iš dalies, pateikė tik 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, o kreditorių ir debitorių sąrašus pateikė nenurodydamas atsiskaitymo terminų. Pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. raštu atsakovą pakartotinai įpareigojo pateikti kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyti ir atsiskaitymo terminai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas jokių papildomų duomenų teismui nepateikė. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apygardos teismas buvo pakankamai aktyvus, siekdamas išaiškinti tikrąją atsakovą ūkinę ir finansinę būklę, tačiau atsakovas, teigdamas, jog yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, tokių teiginių nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.).
Iš atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto atsakovo 2007 m. balandžio 23 d. patvirtinto 2006 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 475 393 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 816 454 Lt (b. l. 28), o kreditorinių skolų suma 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarė 764 517,77 Lt (b. l. 24). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, bei į tai, jog atsakovo debitoriniai įsipareigojimai sudaro tik 58 605,91 Lt sumą (b. l. 25), pagrįstai konstatavo atsakovo nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Netgi atsižvelgiant į 2007 m. rugsėjo 6 d. UAB ,,Liturta“ turto vertės nustatymo pažymą Nr. S07/09-205-B, iš kurios matyti, jog atsakovo turto rinkos vertė yra 830 000 Lt, negalima daryti išvados, jog įmonė moki, nes, kaip minėta, jos kreditoriniai įsipareigojimai 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo 764 517,77 Lt, t. y. viršija pusę turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui neįvykdžius teismo reikalavimo ir nenurodžius, kokia šių įsipareigojimų dalis yra pradelsta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą laikyti, jog pradelsti yra visi kreditoriniai įsipareigojimai. Be to, teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovo nemokumą įrodo ir ta aplinkybė, kad nors skola ieškovui tik 1085 Lt, tačiau atsakovas raštu teismui patvirtino, kad ir šios sumos sumokėti negali (b. l. 22).
Atsakovas teigia, kad sutartis Nr.07-458, pagal kurią atsakovas įsigijo 830 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą – sandėlį, yra įvykdyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šią nutartį preliminaria. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes įstatymas reikalauja, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 str. 1 d.), o iš byloje esančio atsakovo pateikto minėtos sutarties nuorašo matyti, jog ši sutartis neatitinka minėto įstatymo reikalavimo (b. l. 27). Kartu pažymėtina, jog atsakovo teiginys dėl šio sandėlio vertės taip pat nepagrįstas, nes iš UAB ,,Liturta“ turto vertės nustatymo pažymos Nr. S07/09-205-B matyti, jog šis sandėlis įtrauktas į vertinamo turto sąrašą bei įvertintas 523 000 Lt (b. l. 26).
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338, 329, 330 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį.