- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- II-31-239/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00581-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovams Tomui Petrokui ir Vilmantui Musnikui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto R. A. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros inspektoriaus R. A. 2013-05-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-36 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
apeliantas prašo panaikinti 2013-05-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-36 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad jo atžvilgiu 2013-05-10 priimtas nutarimas, kuriuo jam skirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 straipsnyje. Su paskirta bauda nesutinka, nes, jo manymu, Institucija netiksliai atliko matavimus, abejoja, ar Institucijos atstovų naudota geodezinė matavimo juosta atitinka jai keliamus metrologinius ir kalibravimo reikalavimus, atlikti skaičiavimai nėra informatyvūs, schemoje skaičiai įrašyti ranka, neaiškiai ir nesuprantamai. Pažymi, kad ir institucijos atstovas aiškinamajame rašte nurodęs, kad sklype nėra aiškiai matomų miško ir buvusio miško paklotės ribų. Nurodo, kad jam protokolas surašytas neteisingai, kadangi protokole nurodoma, kad jis pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 4 d., kai šiuo straipsniu reglamentuojama taisyklių laikymąsi valstybiniuose miškuose, tuo tarpu jo valdomas žemės sklypas yra valdomas privačios nuosavybės teise. Pažymi, kad jam surašytame nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d., kurioje pažymima, kad reikalingas leidimas, tačiau anksčiau apeliantas apie tokio leidimo būtinumo nebuvo informuotas. Taip pat pažymi, kad ATPK 68 str. numatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda dėl savavališko poveikio miško paklotei, tačiau jis nurodo, kad atliko veiksmus jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame ir valdome sklype, neturėdamas jokios tyčios padaryti žalą gamtai. Todėl prašo panaikinti 2013-05-10 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. VR-12.1-36 nutraukti.
Apelianto atstovas prašo 2013-05-10 priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkio plote buvo atliekami statybos darbai. Pažeidimas nebuvo išsamiai ištirtas. Nėra aišku, kokį leidimą apeliantas turėjo gauti. Padarytos žalos skaičiavimai nėra aiškūs ir objektyvūs. Prašo skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovas T. Petrokas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-05-03 patikrinus R. A. ir jo sutuoktinės žemės sklypą Meiriškių kaime, Trakų rajone buvo nustatyta, kad sklype, vykdant statybas, išpylus, paskleidus ir išlyginus mineralinį gruntą, sunaikinta miško paklotė. Sunaikintos miško paklotės – 951 kv. m. Tuo pažeista LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nuostatos, todėl R. A. 2013-05-08 buvo surašytas protokolas, o 2013-05-10 buvo priimtas nutarimas byloje. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad per metus jis pakartotinai baustas už tos pačios rūšies pažeidimą ir dėl jo nesigailėjo. Nurodo, kad iš nuotraukų matyti, kad reljefas akivaizdžiai suformuotas. Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, patvirtinta 2000-04-27 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 173 taikoma, jeigu teritorija nesukultūrinta. Šiuo atveju negalima taikyti laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 4 p., nes apeliantas tą teritoriją sukultūrino. Ten neliko miško paklotės ir nėra tai vietai būdingos miško dangos. Yra sunaikinta miško paklotė tai ir reiškia - sukultūrinta teritorija. Jeigu pakeistas dirvožemis ir reljefas tai teritorija sukultūrinta. Sukultūrinimas, anot institucijos atstovo - pažeidimo pasekmė. Sklype būtina išsaugoti dalį miško. Laukinės augalijos šiuo atveju R. A., neišsaugojo. Sklypo paskirtis nepakeista, numatyti miško naudojimo apribojimai, jie numatyti nuosavybės pažymėjime ir registrų centro išraše. 2013-05-13 surašytas pažeidėjui privalomasis nurodymas 2013-06-03 buvo panaikintas dėl to, kad nuo 2012-01-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai nebevykdo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, apsaugos, miškotvarkos darbų kokybės kontrolės funkcijų ir šios funkcijos perduotos Valstybinei miškų tarnybai. Pažeidimas buvo nustatytas pirmą kartą 2012-11-26, tačiau 2013-05-03 suardyta miško paklodė buvo permatuota, todėl laikytina, kad pažeidimas nustatytas 2013-05-03. Jo fiksavimo pasėkoje surašytas protokolas ir priimtas nutarimas. Mineralinis gruntas yra išpiltas, paskleistas ir išlygintas. Nurodo, kad buvo pažeistas miškų įstatyto 9 str. 6 d., nors Protokole nurodyta šio straipsnio 4 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kuri buvo ištaisyta priimant nutarimą. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
LR ATPK 68 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališkas miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą.
R. A. 2013-05-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo nustatyta, kad 2013-05-03 13.00 val. patikrinus žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), priklausantį R. A. ir I. P. A. nustatyta, kad sklype vykdant statybos darbus, paskleidus ir išlyginus (išstumdžius, naudojant statybinę techniką) mineralinį gruntą, sunaikinta miško paklotė. Sunaikintas miško paklotės plotas – 951 m2. Tuo pažeista LR Miškų įstatymo 9 str. 4 d. reikalavimai ir padaryta žala miško paklotei. (b.l.10-11) Šio protokolo pagrindu 2013-05-10 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pripažinta, kad R. A. pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimus ir padarė žalą miško paklotei ir jam paskirta 200 Lt bauda. (b.l.12-13)
Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymu Nr. 173, bendroje dalyje nurodyta, kad ši tvarka netaikoma kai vietose, kur nustatyta tvarka keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar atliekami žemės kultūrinimo darbai, neišsaugant laukinės augalijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyta tvarka nėra keičiama žemės naudojimo paskirtis. Vertinant, ar minėtame žemės sklype buvo atlikti žemės kultūrinimo darbai, svarbu įvertinti tai, ar buvo neišsaugota laukinė augalija. Įvertinus bylos medžiagą (b.l. 54), iš teismui pateiktų foto nuotraukų, darytina išvada, kad laukinė augalija buvo išsaugota. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad miško paklotės sunaikinimas nėra tolygi sąvoka žemės kultūrinimui. Žemės kultūrinimas sietinas su dirvožemio gerinimu, atitinkamos grupės augalų sėjimu ir pan. Vertinant bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjas nepradėjo žemės sklypo žemės kultūrinimo darbų, todėl negalima teigti, kad išpylus mineralinį gruntą, sklypas buvo sukultūrintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymu Nr. 173, taikytina.
Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis numato, jog draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
Pagal Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 34 punktą 4 papunktį, leidžiama miško paklotę imti 100 m. pločio zonoje apie statinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra pradėjęs statyti priklausinį – gyvenamąjį namą. O atlikti veiksmai, būtent, sietini su poveikiu miško paklotei. Iš minėtos nuostatos matyti, kad pareiškėjui šiuo atveju leidimo imti miško paklotę, nereikėjo.
Pažymėtina, kad R. A. pateiktame gyvenamojo namo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje „Galima statybos įtaka aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms“ nurodyta, kad „pradedant statybos bei infrastruktūros darbus tinklų įrengimo darbus, augalinis sluoksnis nustumiamas, sandėliuojamas sklypo ribose. Baigus statybos, reljefo formavimo darbus, paskleidžiamas atgal, panaudojamas sklypo apželdinimui“. (b.l. 46). Taigi, gyvenamojo namo statybos projekto aiškinamajame rašte numatytas augalinio sluoksnio nustūmimas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo atlikti du patikrinimai dėl miško paklotės sunaikinimo. 2012-11-26 patikrinimo metu buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad R. A. ir I. P. A priklausančiame sklype sunaikinta miško paklotė, kurios plotas sudaro 2020 m2, nurodyta, kad pažeista Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 34 p. 2013-05-03 R. A. prašant, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir jo metu surašytame patikrinimo akte nustatyta, kad sklype sunaikinta miško paklotė, jos plotas - 951 m². (b.l. 6) Šio patikrinimo pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinėje byloje. Pareiškėjas ginčija jam priklausančiame žemės sklype esantį miško plotą, nurodydamas, kad Institucijos atstovai patikrinimo metu neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą topografinę nuotrauką, kurioje matyti, kad pareiškėjo žemės sklype esantis miško plotas yra mažesnis nei nurodyta kadastriniuose matavimuose. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše (b.l. 34-35) nurodytas 0,2498 ha miško plotas, šie duomenys pateikti remiantis 2011-02-10 kadastro duomenų nustatymo data. Pagal topografinę nuotrauką, padarytą 2012-11-19, nustatyta, kad miško plotas sudaro 0,1563 ha. Pažymėtina, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo įvertinti topografinę nuotrauką, ir bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalintos. Siekiant nustatyti aplinkybes institucija, surašiusi protokolą turi aktyviai tirti įrodymus, siekti nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skųsdamas nutarimą nurodė, kad Institucijos atstovų naudota matavimo juosta atitinka jai keliamus metrologinius ir kalibravimo reikalavimus. Taip pat, iš bylos duomenų matyti, kad metalinė ruletė patikros sertifikatu Nr. 1214395 pripažinta tinkama naudoti (b.l. 57). Taip pat atkreipia dėmesį, kad ATPK 286 str. 2 d. numatyta galimybė organui (pareigūnui), nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, pagal kurio 34 punktą 4 papunktį, pareiškėjui leidžiama imti miško paklotę 100 m. pločio zonoje apie statinį, todėl skundas yra tenkintinas – 2013-05-10 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-36 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti 2013-05-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-36 ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.