Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, A. D. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 15 d., 16.15 val., iki 2021 m. balandžio 16 d., 13.34 val., t. y. viena para, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d.

Nuteistasis A. D. teismo posėdžio metu teikimo prašė netekinti. Nurodė, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau dėl būtinybės vykti į darbą, pastarasis vairuoja automobilį, todėl ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Nuteistasis pripažino, kad probacijos metu vartojo alkoholį bei narkotines medžiagas, kadangi tokiu būdu norėjo nusiraminti.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti minėtame teikime nurodytais pagrindais.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nurodydamas, kad nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurie nėra sąlygojami neišvengiamų aplinkybių, todėl tolimesnis jam paskirtos bausmės taikymas yra netikslingas.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė teikimo netekinti, nurodydamas, kad nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, juos išlaiko, dirba, narkotines medžiagas vartojo tik kartą ir šią aplinkybę pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu A. D. buvo paskirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jos vykdymo metu įpareigojant pastarąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat uždraudžiant pastarajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla ir Probacijos tarnybos teikimu, pripažįsta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo A. D. elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. spalio 22 d. Po probacijos pradžios pastarasis buvo supažindintas su jam paskirtos bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis.

Iš Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. D. probacijos laikotarpiu jam paskirtą įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymuisi, pažeidė vieną kartą – 2022 m. vasario 8 d. Šio paskirto įpareigojimo pažeidimo priežastis – nuteistasis tą pačią dieną padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse, dėl kurių pavėlavo jam nustatytu laiku grįžti į gyvenamąją vietą.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, taip pat nustatė, kad nuteistasis nevykdo jam paskirto kito įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pastarasis 2021 m. gruodžio 15 d. buvo sustabdytas neblaivus, vairuojantis transporto priemonę. Jam buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas ir jo atžvilgiu pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl minėto įvykio nuteistasis nurodė, kad jis dėl susikaupusių problemų išgėrė ir dėl to gailisi (a. b. l. 21). Be to, 2022 m. gegužės 24 d. patikrinus pastarąjį dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, nuteistojo šlapime buvo rasta amfetamino, metamfetamimo ir kokaino pėdsakų. Tokiu būdu nuteistasis padarė ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį jam paskirta 15 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda iki šiol nėra apmokėta. Nuteistasis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vakare, prieš patikrinimą, vartotojo narkotines medžiagas ir pripažino administracinio nusižengimo padarymo faktą (a. b. l. 71).

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nuo probacijos pradžios sistemingai daro administracinius nusižengimus. Pastarasis 2021 m. gruodžio 15 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta 2000 Eur dydžio bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta. Nustatyta, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ir pradėjęs važiuoti atbulas buvo neatidus, nepastebėjo gale esančio automobilio, į jį atsitrenkė ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį jis policijai nepranešė iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Be to, nuteistojo vairuotam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nuteistasis 2022 m. vasario 8 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse, o būtent – pastarasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, nuteistojo vairuotam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat jis buvo išregistruotas. Nuteistajam paskirta 700 Eur dydžio bauda iki šiol nėra sumokėta. A. D. 2022 m. balandžio 27 d. kartotinai padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse, o jam paskirta 700 Eur dydžio bauda iki šiol nėra sumokėta. Kartotinai pabrėžtina, jog nuteistasis 2022 m. gegužės 24 d. buvo baustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo, o 2022 m. birželio 2 d. pastarasis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Pastarasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ir viršijo leistiną 60 km/h greitį – važiavo 89 km/h greičiu. Už paskutiniuosius administracinius nusižengimus nuteistajam A. D. paskirtos baudos iki šiol nėra sumokėtos.

Iš anksčiau teismo aptartų ir Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių matyti, kad nuteistojo A. D. elgesys jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuo nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžios praėjo apie (duomenys neskelbtini) mėnesių terminas. Tai reiškia, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę dalį jam paskirtos bausmės termino, tačiau minėtu laikotarpiu pastarasis esminių pastangų vykdyti jam teismo paskirtus įpareigojimus nedėjo. A. D. sistemingai, nepriklausomai nuo jam skiriamų nuobaudų, darė analogiškus administracinius nusižengimus, savo elgesio nepakeitė, o net informuotas apie Probacijos tarnybos kėtimą kreiptis į teismą dėl paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne, tęsė administracinius nusižengimus. Taip pat jis ne kartą vartojo jam Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu uždraustas psichiką veikiančias medžiagas, galimai padarė nusikalstamą veiką, taip pat minėtu teismo sprendimu nustatytu laiku nebuvo savo gyvenamojoje vietoje. Nors nuteistasis jam nustatytu laiku gyvenamojoje vietoje nebuvo vieną kartą, tačiau ši aplinkybė buvo sąlygota pastarojo kartotinai padarytų administracinių nusižengimų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis, paklaustas apie priežastis, sąlygojusias psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, pripažino, kad draudžiamas medžiagas vartojo, tačiau šio elgesio nesureikšmino ir nurodė, kad tai darė dėl susiklosčiusių problemų bei neturėjo jokio kito pasirinkimo varianto. Juo labiau, paklaustas apie paskirtos bausmės vykdymo laikotarpyje padarytų administracinių nusižengimo priežastis, kartotinai pripažino, kad neturėjo jokios kitos išeities. Tai reiškia, kad nuteistasis nepateikė jokių savo elgesį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų nevykdymo ir padarytų administracinių nusižengimų pateisinančių priežasčių.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nevykdo jam teismo paskirtų įpareigojimų, savo netinkamo elgesio paaiškinti negali, toliau daro tuos pačius pažeidimus ir išvadų, sąlygosiančių jo elgesio pakeitimą teigiame linkme, nedaro. Nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti.

Nustačius nuteistojo vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, konstatuotina būtinybė pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą (BK 48 straipsnio 8 dalis), todėl Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas. Vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą, nustatant maksimalią už nusikaltimo padarymą įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Sąlygų, dėl kurių A. D. negalėtų atlikti arešto bausmės (BK 49 straipsnio 6 dalis), nenustatyta.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į keičiamą bausmę nuteistajam įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 15 d., 16.15 val., iki 2021 m. balandžio 16 d., 13.34 val., tai yra viena para.

Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Pažymėtina, jog šiuo atveju negatyvių padarinių atsiradimas yra natūralus nuteistojo netinkamo elgesio rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.