Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. (R. Š.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992-06-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

2) 1994-08-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

3) 1997-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

4) 2001-04-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

5) 2003-09-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

6) 2005-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

7) 2005-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

8) 2006-02-14 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto;

9) 2006-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo;

10) 2006-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

11) 2007-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį –laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

12) 2010-06-15 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 45 paroms arešto;

13) 2010-10-08 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 45 paroms arešto;

14) 2011-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto;

15) 2011-05-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto;

16) 2011-08-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 2 metams;

17) 2012-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus su 2011-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams šešeriems mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-07 nutartimi 2012-03-29 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;

18) 2014-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, (2 epiz.) – laisvės atėmimas dvejiems metams. Subendrinta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės sušvelnintos, pritaikius naujas BK 190 straipsnio nuostatas, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, atlikęs bausmę 2015-11-30,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2016-09-14, apie 14 val., užėję į parduotuvę „Du broliai“, esančią adresu: Didžioji g. 33, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniu panaudojus fizinį smurtą, t. y. parduotuvės pardavėjai G. N. sudavus smūgį į pilvo sritį ir pastarajai nuo smūgio nukritus ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajai G. N. galimybę priešintis, R. Š. nuo prekybos salėje esančios lentynos pagriebė parduotuvei „Du broliai“ priklausančią 1980 eurų vertės moterišką rankinę ir nesusimokėjęs už prekę pasišalino iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas praeivių.

Kaltinamasis R. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad tuo metu turėjo problemų su skolomis, nes lošdavo. E. Z. jam apsiūlė pavogti iš parduotuvės prekes, nurodęs, kad po to žinos, kur jas realizuoti. Šią schemą aptarė iš anksto. Buvo sutarę, kad parduotuvėje Egidijus laikys duris, o jis (R. Š.) pagriebs rankinę ir pabėgs. E. Z. pirmas užėjo į parduotuvę, o jis (kaltinamasis) iš paskos. Parduotuvėje buvo dvi moterys. Jos ėjo link jo, bet nieko nesakė. Pats įvykis truko kokias tris sekundes, todėl negali konkrečiai papasakoti. Viskas vyko labai greitai. Jis užėjo į parduotuvę, pagriebė prie durų esančią rankinę ir pabėgo. Kažkas sušuko. Sulaikė jį praeivis kažkur už 50 m nuo parduotuvės. Rankinės nespėjo parduoti. Plėšimo nevykdė, tiesiog pavogė rankinę. Jis asmeniškai pardavėjos nemušė, pats smurto nenaudojo. Prisipažįsta, dėl kaltinime nurodytų aplinkybių. Gailisi, padarė išvadas, planuoja kuri šeimą. Laisvės atėmimo vietoje nedirba (t. 2, b.l. 37-40).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. N. paaiškino, kad 2016-09-14, apie 14 val., ji buvo savo darbo vietoje, adresu Didžioji g. 33, Vilniuje, parduotuvės „Du broliai“ prekybos salėje, tuo metu į parduotuvę užėjo vyras, kuris buvo akivaizdžiai ne jų parduotuvės klientas (panašus į asmenį, vartojantį narkotikus) ir paklausė, ar čia parduodami tik moteriški drabužiai, jau suprato, kad jis tų drabužių pirkti tikrai nenori, tada jam atsakė, kad taip, tik moteriški ir sušuko kolegės vardą. Kolegė buvo kitoje patalpoje, ji nieko nematė. Kai suriko „Žana!“, tas vyras ją stipriai pastūmė, nuo to pastūmimo ji atsitrenkė į šalia esantį stalą ir nukrito, o tuo metu užėjęs kitas vyras, labai panašus į tą, kuris jai trenkė, paėmė nuo lentynos (kuri yra prie pat įėjimo į parduotuvę durų) rankinę "Valentino" 1980 eurų vertės, ją bandė užsikišti po striuke. Tuomet abu vyrai išbėgo iš parduotuvės. Ji, atsikėlusi nuo žemės, bandė bėgti paskui, kaip tik pro šalį dviračiu pravažiavo vyriškis ir paklausė, ar tai vagys bėga, ji pasakė, kad taip, jis dviračiu nusivijo vagis ir, kaip suprato, sulaikė. Dėl jos sužalojimų buvo iškviesti medikai, kurie ją pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten po apžiūros ji išėjo, jai pasiūlė kelias dienos ramybės, nes ji išgyveno dėl šio įvykio. Daugiau dėl šio sužalojimo į jokią gydymo įstaigą aš nesikreipė. Išeidama iš ligoninės per klaidą pasiėmė su savimi asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, nes buvo labai susijaudinusi. Mano, kad galėtų atpažinti asmenį, kuris jai sudavė. Šiuo metu daugiau papildymų neturi. Prie apklausos prideda Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir paciento, patyrusio traumą apžiūros lapą (t. 1, b.l. 28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 PK tyrėjos A. A. 2016-11-15 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad po apklausos bendrauta su liudytoja G. N., dėl jai padarytos žalos, tačiau pastaroji nurodė, kad jai jokia žala nepadaryta, todėl ji nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b.l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. G. paaiškino, kad 2016-09-14, apie 14.20 val., jis važiavo dviračiu Vilniuje, Didžiąja gatve, kai pamatė, kad iš parduotuvės „Du broliai“ išbėgo du nepažįstami vyrai ir mergina. Mergina buvo pasimetusi, todėl jis suprato, kad kažkas atsitiko. Jis paklausė merginos, o ši pasakė, kad vyrai pavogė. Pokalbis buvo labai trumpas, todėl mergina nespėjo patikslinti, ką būtent pavogė vyrai, kur ir kieno tai buvo turtas. Jis nutarė padėti merginai ir sulaikyti vyrus. Vijosi vyrus iki Visų Šventųjų g., prie namo Nr. 2 sulaikė vieną iš vyrų, kuris išbėgo iš parduotuvės. Kai šį sulaikė, jis turėjo juodos spalvos rankinuką. Kitam vyrui pavyko pasprukti, jis nubėgo kita gatve. Apie įtariamojo sulaikymą buvo pranešta policijos įstaigai. Atvykus policijos pareigūnams, įtariamasis ir rankinukas buvo perduoti jiems. Antrą vyrą vyrą jis matė tik iš nugaros, todėl negali jo apibūdinti. Tas vyras dėvėjo mėlynos spalvos džinsus bei pilkos spalvos džemperį. Įtariamąjį asmenį jam padėjo sulaikyti ir kiti praeiviai, bet jis jų nepažįsta (t. 1, b.l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. paaiškino, kad 2016-09-14 jis patruliavo kartu su kolega V. S., kai apie 14.24 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, jog adresu Didžioji g. 33, Vilniuje, parduotuvėje „Du broliai“ pagrobta rankinė. Vėliau patikslinta, kad vagį Arklių - Visų Šventųjų gatvių sankryžoje sulaikė praeivis. Jie nuvyko į vietą, kur buvo sulaikytas vagis. Ten buvo asmuo, prisistatęs O. G., kuris sulaikė asmenį su juodos spalvos rankine. Kaip paaiškino O. G., jis pastebėjo vaikiną su rankine ir suprato, kad šis pavogė rankinę. Jis, nutaręs padėti, nubėgo paskui tą vyrą. Apie tai jie informavo Vilniaus aps. VPK OVS darbuotojus, ir sulaikytą asmenį pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiąjį PK. Į įvykio vietą buvo iškviesti kiti policijos pareigūnai, tačiau jie konkrečių aplinkybių nežino (t. 1, b.l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. K. paaiškino, kad tiksliai datos ir laiko neatsimena, šiek tiek daugiau nei prieš du mėnesius ji kartu su G. N. dirbo parduotuvėje, esančioje Didžioji g. 33, Vilniuje. Ji nutarė nueiti papietauti ir apie tai pasakė G., išėjo į pagalbines patalpas, ten šildėsi maistą, ir išgirdo, kad G. kviečia – suriko du kartus "Ž.". Grįžusi į prekybos salę, pamatė, kad nėra G.. Pastebėjusi, kad prekybos salėje nėra vienos rankinės, suprato, jog kažkas nutiko. Po kurio laiko atėjo iš lauko G., kuri papasakojo, kad kol ji buvo pagalbinėse patalpose, į prekybos salę atėjo du vyrai, kurių vienas sudavė jai į pilvo sritį, dėl to ji užkliuvo už stalo ir nukrito. Iš lentynos buvo pagriebta rankinė (kuris iš jų paėmė rankinę, ji nesuprato) ir abu pasišalino, o ji išbėgo tuos vyrus vytis. G. buvo labai susijaudinusi, visa drebėjo, bei sakė, kad jai skauda šoną. Ant jos kūno nuo pažasties iki pilvo apačios buvo paraudimas. Liudytoja iškvietė medikus, kurie atvykę išsivežė G. į gydymo įstaigą (t. 1, b.l. 53).

IĮ “Du broliai” pareiškė 1983,90 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingas daiktas – rankinė, po apžiūros grąžinta IĮ “Du broliai” pardavėjai G. N., kuri nurodė, kad pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 21-23).

Iš 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta byloje civiline ieškove 12,86 Eur sumai (t. 1, b. l. 42).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad nusikalstamais veiksmais buvo sužalota G. N., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 12,86 Eur. Prašo priteisti minėtą žalos atlyginimą iš kaltų asmenų (t. 1, b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. R. Š. ikiteisminio tyrimo metu neigė įvykdęs plėšimą, nurodydamas, kad, jam užėjus į parduotuvę, joje rado nepažįstamą vyriškį ir moterį (pardavėją). Jis pagriebė rankinę ir išbėgo, lauke buvo sulaikytas praeivio. Teisme, visiškai pripažindamas savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo, nurodė, kad su bendrininku jie į parduotuvę ėjo iš anksto susitarę pagrobti prekių. Nors, kaltinamojo teigimu, jie iš anksto nesitarė naudoti smurto, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis pasinaudojo tuo, jog jo bendrininkas prieš pardavėją G. N. pavartojo fizinį smurtą, nuo smūgio ši nukrito ant žemės. Taip bendrininkui atėmus G. N. galimybę priešintis R. Š. veiksmams, pastarasis pagriebė nuo lentynos rankinę ir iš parduotuvės išbėgo į lauką, kur buvo sulaikytas praeivių. Šias aplinkybes patvirtina tyrimo metu apklausta G. N., nurodžiusi, kad tuo metu, kai pirmasis vyras ją stipriai pastūmė, nuo to ji atsitrenkė į stalą ir nukrito ant grindų, į parduotuvę įėjęs kaltinamasis, paėmė nuo lentynos rankinę, pabandė ją užsikišti po striuke ir tada abu vyrai išbėgo iš parduotuvės į lauką. Atsikėlusi nuo žemės ji bandė bėgti iš paskos, toliau vagis nusivijo praeivis su dviračiu (t. 1, b. l. 28). Pagal teismų praktiką bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, nes ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui panaudojus fizinį smurtą prieš pardavėją G. N., jis pasikėsino pagrobti IĮ “Du broliai” priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas praeivių.

Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu R. Š. nurodė, kad veikė su asmeniu, kurio vardas ir pavardė yra E. Z.. Teismo posėdžio metu dalyvavusi prokurorė, šiuos kaltinamojo parodymus girdėjo. Pagal BPK 169 straipsnio 1 dalies prasmę, prokuroras turi pareigą gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas.

Teismas, skirdamas R. Š. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis teisiamas 18 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. R. Š. nedirba, padarytos žalos neatlygino. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. R. Š. anksčiau teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pats tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, šiuo metu yra sukūręs šeimą, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š., buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka 2016-09-14, 14.30 val. (t. 1, b. l. 61). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nutartimi R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-09-14 (t. 1, b. l. 46-48). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-09 nutartimi R. Š. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-11-14 (t. 1, b. l. 84-86). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartimi R. Š. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-01-14 (t. 2, b. l. 46-47). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina. Kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 12,86 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiosios G. N. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad G. N. dėl patirtų sužalojimų dėl R. Š. neteisėtų veiksmų, buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 12,86 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b.l. 37-41). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo R. Š. priteistina 12,86 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

IĮ “Du broliai” pareiškė 1983,90 eurų civilinį ieškinį dėl „Valentino“ rankinės pagrobimo. Iš byloje esančio 2016-09-16 pakvitavimo matyti, kad minėta IĮ “Du broliai” priklausanti rankinė buvo grąžinta IĮ “Du broliai” darbuotojai G. N., kuri pareiškė, jog pretenzijų neturi (t. 1 b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad IĮ „Du broliai” dėl plėšimo materialinių nuostolių nepatyrė, IĮ „Du broliai” civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. (R. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę R. Š. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo R. Š. 12,86 Eur (dvylikos eurų 86 euro centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

IĮ „Du broliai” ieškinį, pareikštą R. Š., atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.