- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-822-1597-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007-06-03 Neringos policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės vyr. patrulis surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 488534 (toliau - Protokolas) už tai, kad jis 2007-06-03 01.26 val. Kuverto g. 6, Nidoje, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. FVP 972 neblaivus (0,89 ‰), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus (b. l. 9). Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaras inspektorius, išnagrinėjęs M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007-06-13 nutarime Nr. E 488534 (toliau – Nutarimas) pripažino M.M. kaltu tuo, kad Protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Šį pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 1 d. Atsižvelgusi į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad M. Matulis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.1 d. 5 p.) ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, atėmė jam teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių (b. l. 10).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nutarimą ir nutraukti bylą, kadangi nepadarė teisės pažeidimo, kuriuo yra kaltinamas. Skunde paaiškino, kad policijos pareigūnai nepagrįstai apkaltino jį automobilio vairavimu esant neblaiviam, kadangi policijos pareigūnai privažiavo prie keletą valandų stovėjusio neužvesto jo automobilio tuo metu, kai jis kartu su M. G. buvo nuėjęs į automobilį pasiimti žūklės įrangą (b. l. 2-3). Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaro inspektoriaus 2007-06-13 nutarimą Nr. E 488534.
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia 2007-06-07 nustatyto alkoholio tikrintuvu jo neblaivumo (0,89 ‰) fakto, tačiau neigia faktą, kad vairavo automobilį neblaivus. Šios aplinkybės liudytojais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teismui nurodė M. G., A. V., V. N.. Šių liudytojų parodymai vertintini kartu su kitais įrodymais. Teismo posėdyje apklausti liudytojais pažeidimą nustatę policijos pareigūnai Ž. Stonys ir A. Zulonas parodė, kad Protokole nurodytu laiku jiems sukėlė įtarimą automobilio Audi 100 važiavimo būdas (važiavo viduriu kelio), todėl nutarė patikrinti ar vairuotojas blaivus ir įjungė tarnybinio automobilio švyturėlį. Automobilio Audi 100 vairuotojas padidino greitį, pasuko į artimiausią gatvę ir sustojo. Liudytojas Ž.Stonys parodė, kad priėjo prie sustojusio automobilio, matė už vairo sėdintį M. M., kuris buvo išjungęs automobilio variklį. Patikrinęs nustatė, kad automobilio variklio dangtis šiltas. Iš M. M. burnos sklido alkoholio kvapas, todėl pasiūlė jam pasitikrinti alkoholio tikrintuvu ir nustatė, kad vairuotojas neblaivus. Minėti liudytojai patvirtino, kad jie yra įsitikinę, jog automobilį vairavo M. M., kadangi nuo to momento, kai jie pamatė automobilį ir nutarė jį sustabdyti, matė automobilio judėjimą, sustojimą ir privažiavę rado M. M. už vairo. Iš liudytojų Ž. Stonio ir A. Zulono parodymų bei administracinėn atsakomybėn patraukto M. Matulio paaiškinimų nustatyta, kad iki 2007-06-03 (nagrinėjamo teisės pažeidimo nustatymo fakto) minėti policijos pareigūnai nei tarnyboje, nei asmeniškai nėra bendravę su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. Liudytojų Ž.Stonio ir A.Zulono parodymai yra nuoseklūs, detalūs, sutampa tarpusavyje, iš esmės atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sukeltų abejones dėl minėtų liudytojų parodymų objektyvumo. Todėl teismas liudytojų Ž. Stonio ir A. Zulono parodymus vertina kaip įrodymus (ATPK 256 str.), patvirtinančius, kad 2007-06-03 01.26 val. Kuverto g. 6, Nidoje, vairavo automobilį neblaivus. Paaiškinime M. Matulis paaiškino, kad sėdėjo automobilyje su M.G. ir kalbėjosi. Šiame paaiškinime M. Matulis nenurodė skunde teismui ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad buvo atėjęs prie automobilio pasiimti žūklės įrankių, taip pat nenurodė kitų liudytojų (A. V., V. N.), kuriuos nurodė skunde teismui. Liudytojas M. G., kuris yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstamas ir bendradarbis, patvirtino M. M. nurodytas aplinkybes. Šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis yra susijęs su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. Liudytojai A. V. ir V. N. parodė, kad juos būti liudytojais dėl vaikino vardu M. paprašė iš matymo pažįstamas M. (t.y. M. G.), nes jie matė, kaip kažkurį šios vasaros birželio mėnesio šeštadienį po 24.00 val. M. nuėjo link automobilio ir netrukus privažiavo policijos automobilis su švyturėliais. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad M. M. nenurodė šių liudytojų nei savo rašytiniame paaiškinime, nei bylą nagrinėjusiai institucijai, šių liudytojų parodymai neatitinka dėl viešbučio pavadinimo, kuriame jie gyveno, o taip pat prieštarauja liudytojų Ž.Stonio ir A.Zulono parodymams, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, teismas liudytojų A. V. ir V. N. parodymų objektyvumu abejoja ir jais nesiremia. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad jis 2007-06-03 nevairavo automobilio neblaivus vertintini kaip jo siekimas išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
III.
2007 m. lapkričio 8 d. apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi dėl tokių priežasčių: pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant tiek pareiškėjo procesines, tiek konstitucines teises; teismas priimdamas nutartį ją argumentavo policijos pareigūnų Ž. Stonio ir A. Zulono parodymais, o paties M. M., tiek liudytojų M. G., A. V. ir V. N. parodymus vertino kritiškai; labai apsunkino bylos nagrinėjimą tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą ir apklausė liudytojus Ž. Stonį ir A. Zuloną, nedalyvaujant M. M., kai pastarasis sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą; Ž. Stonys ir A. Zulonas yra akivaizdžiai ir neabejotinai suinteresuoti bylos baigtimi; visi teismo teiginiai apie Ž. Stonio ir A. Zulono parodymų patikimumą yra nepagrįsti ir prieštarauja surinktai medžiagai; teismas M. M. parodymus vertina kaip iš anksto žinomai kalto asmens; teismo vertinimas tendencingas ir grubiai pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją; atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tam, kad būtų pagrįsta asmens kaltė reikalinga minėtą kaltę neabejotinai ir tinkamai įrodyti.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus 2008 m. kovo 7 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išsamiai aprašytas automobilio sulaikymo faktas, policijos pareigūnai automobilio Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini), iš akiračio nebuvo pametę. Jų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms. Priminė, kad policijos pareigūnai, pradėdami vykdyti viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, duoda priesaiką, kuri galioja visą jų tarnybos sistemoje laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimas (nustatymas) sietinas su teisingu šių teisės aktų normų aiškinimu bei taikymu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei šiuo klausimu padarytos išvados yra teisingi, t. y. teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu taikytinu šioje byloje teisės normų aiškinimu.
Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pirmosios instancijos teismo išvados, kolegijos manymu, padarytos pakankamai argumentuotai ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.