- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-208-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07815-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-208-227/2013
Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07815-2012-9
2013 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8949-902/2012 pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei B. K. dėl žalos gamtai atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. K. 4 650 Lt padarytai žalai atlyginti ir procesines palūkanas. Nurodė, jog atsakovei B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R1-20(2-12) 2012-05-04 buvo taikyta administracinė atsakomybė už neteisėtą, neturint leidimo, valstybinėje žemėje augančių medžių lajų nupjovimą ir paskirta administracinė bauda, kurią atsakovė sumokėjo. Kadangi atsakovė savo veiksmais pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, ieškovas nustatė ir apskaičiavo atsakovės padarytą žalą gamtai. Atsakovė padarytos žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė, kad atsakovė valstybinėje žemėje, neteisėtai, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė medžių lajas keturioms liepoms, kurių skersmenys yra :45 cm; 40 cm; 40 cm ir 30 cm (iš viso 155 cm). Tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4 str., LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr.206 patvirtinto sąrašo kriterijų: 3.4 p., 3.9 p., 3.10 p, LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. DI-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos sąrašo patvirtinimo“ 9 p, LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymo Nr.DI-45 „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdyniuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 40 ir 40.1 punktų reikalavimus ; LR Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. 1 p. Už tai atsakovė nubausta pinigine bauda pagal ATPK 78 str. Aplinkai padaryta žala- 4650 Lt paskaičiuota pagal metodiką nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu 1995-12-14 Nr.198 su vėlesniais pakeitimais patvirtintą metodiką. Pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr.DI-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“, įvertinus medžių grupę ir kiekvieno kelmo skersmenį. Atsakovė geranoriškai žalos neatlygino. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba apžeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nepateisino jos poelgio ir nesudarė pagrindo paskaičiuotai žalai mažinti ar ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti arba sprendimą pakeisti, sumažinant priteistiną žalos dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar buvo padaryta žala, o jei padaryta – nustatyti jos dydį. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad ji savo veiksmais būtų kaip nors pabloginusi medžių būklę, sumažėjusi jų vertė, pablogėjusios savybės ar būtų pablogėję aplinkos gyvenimo sąlygos. Nurodo, kad nugenėti medžiai nebuvo sunaikinti, vasarą gražiai atžėlė, pradėjo formuotis gražus vainikas ir medžiai atrodys estetiškiau nei buvo iki apgenėjimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo administracine byla bei joje priimtu nutarimu, netirdamas ir nenustatinėdamas realios žalos fakto buvimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad žalos aplinkai apskaičiavimo metodika turėtų būti taikoma esant žalos aplinkai padarymo faktui. Pažymi, kad apgenėdama medžius, siekė pozityvių tikslų, yra pensijinio amžiaus, neturinti teisinių žinių, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra senatvės ir našlės pensija, o žalos atsiradimas nėra didelis, todėl ieškovo prašomas atlyginti žalos dydis turėtų būti mažintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovės buvo nugenėti medžiai, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir neturint tam leidimo. Teigia, kad nors ir atsakovė nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, tačiau medžių genėjimas be leidimo, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, rodo jos tyčią. Atsakovė tinkamai nevykdė bendrosios rūpestingumo pareigos aplinkos apsaugos srityje. Nurodo, kad byloje esantis Panevėžio rajono agentūros patikrinimo aktas patvirtina žalos padarymo faktą – užfiksuotas neigiamos gamtos elementų pokytis, ir yra akivaizdus neteisingai nugenėtų medžių funkcijų pablogėjimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, todėl priėmė teisingą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Gyventojų bei juridinių asmenų teises ir pareigas, užtikrinančias sveiką ir saugią aplinką, harmoningą visuomenės ir gamtos sąveikos raidą, organizmų įvairovės ir jiems būtinos gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, nustato Aplinkos apsaugos įstatymas. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir atsakovė B. K., kad ji ties savo namų valdos sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio mėnesį, be leidimo nupjovė valstybinėje žemėje augusių keturių liepų lajas (b. l. 5-6, 9-10). Ieškovas nurodo, kad šiais neteisėtais B. K. veiksmais gamtai buvo padaryta 4 650 Lt žala (b. l. 8). Atsakovė B. K. teigia, jog jos veiksmais žala gamtai nepadaryta, nes apgenėti medžiai atžėlė, formuojasi gražus vainikas.
Byloje esantys įrodymai: nuotraukos (b.l.19), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l..5) ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R1-20(1-12) (b.l.6), patvirtina, kad atsakovė ties savo namų valdos sklypu, neturėdama leidimo, valstybinėje žemėje nupjovė keturių liepų lajas, kurios pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintą sąrašą ir medžių ir krūmų priskyrimą saugotiniems, medžiai, šiuo atveju nugenėtos liepos, augantys vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, kaimų bendro naudojimo teritorijose, valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai– ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose, priskirtos prie saugotinų medžių (3.4 p., 3.8 p., 3.10 p.). Taigi, šiuo atveju saugotiniems medžiams priskirtos liepos, augusios valstybinėje žemėje, kurių lajas be leidimo nupjovė atsakovė.
LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 40 punkte įtvirtinti neleistini medžių genėjimo būdai: neleidžiama nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą, ir taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius–stagarus (40.1 p., 40.2 p.).
Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad liepos apgenėtos nupjovus medžio stiebą bei pašalinus storąsias šakas, paliekant išsišovusius kelmelius (b. l. 19, 26-28). Šiuo atveju, neabejotina, jog liepos buvo apgenėtos pažeidžiant aukščiau nurodytų taisyklių reikalavimus ir tokiu būdu buvo pažeistos gyvybinės medžių funkcijos (CPK 185 str.). Tai, kad liepos vėliau sužėlė, nepanaikina atsakovės padarytos žalos gamtai, nes, kaip minėta, liepoms buvo pašalintos lajos, būtinos normaliai medžių gyvybinei funkcijai palaikyti ir kurios, medžiams atžėlus, neatsistatė. Be to, kaip matyti iš pateiktų ieškovo nuotraukų, nupjautos medžių žaizdos nebuvo apdorotos specialiomis priemonėmis, ko nepadarius atsiranda didelė tikimybė medžių žaizdose įsiveisti įvairiems kenkėjams, grybams (LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 39 p.). Atsakovei nupjovus saugotinų medžių lajas be leidimo, galima pagrįstai tvirtinti, kad buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu. Taigi, konstatuotina, jog šioje byloje yra nustatytas padarytos žalos aplinkai faktas ir atsakovei, nepaneigus savo kaltės, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso (toliau– CK) 6.246-6.249 str., 6.263 str.).
Pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius atsižvelgiant į medžių grupę, liepos priskirtinos II grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainuotas 20 Lt. Įvertinus minėtą aplinkybę bei tai kad padaryta žala gamtai, B. K. sužalojus medžius, remiantis byloje esančiu „Žalos, neteisėtai B. K. nugenėjus medžius pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (duomenys neskelbtini), adm. bylos Nr. R1-20(1-12) skaičiavimu“ sutiktina, kad padaryta 4 650 Lt dydžio žala (b. l. 8). Apeliantė žalos paskaičiavimo pagrįstumo nepaneigė. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka , nei paskaičiavo ieškovas ar ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad žalos dydis yra 4650 Lt ir atsakovė turi atlyginti gamtai padarytą žalą.
CK 6.282 straipsnis numato galimybę, atsižvelgiant į padariusio žalą asmens turtinę padėtį, sumažinti žalos atlyginimą. Apeliantė prašo sumažinti priteistinos žalos dydį ir nurodo, kad jos vienintelės pajamos yra 860 Lt senatvės ir našlės pensija, o paskaičiuota žala yra jai labai didelė. Nors apeliantė su skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį, tačiau dėl sunkios turtinės padėties pirmosios instancijos teismas iš dalies atleido ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė gauna po 858,77 Lt/mėn senatvės ir našlių pensiją, neturi transporto priemonių , o jos vardu registruoto gyvenamojo namo rinkos vertė- 6320 Lt(masinis vertinimas 2010-11-19) (b.l.19-nuotraukos). Tuo patvirtinama, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Įvertinus šiuos duomenis, atsakovės senyvą amžių (gim. 1945 m), darytina išvada, kad pilnai atlyginus valstybei padarytą žalą apeliantei gali kilti neigiamų pasekmių. Vertinama tai, jog liepos augo ties atsakovės namų valdos sklypu ir jos galutinai nesunyko. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, tikslinga žalos dydį mažinti. Tai atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, sumažinant priteistą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant priteistos žalos dydį iki 2000 Lt, bylinėjimosi išlaidas iki 60 Lt.